Kiek reikėtų išgerti kavos, kad organizmą veiktų teigiamai?

Paruošta pagal Stephen Cherniske

Kofeinas sukelia priklausomybę. Jo naudojimas maisto ir gėrimų pramonėje visiškai nekontroliuojamas ir dažnai slepiamas.

MITAI apie KOFEINĄ

Mitas Nr. 1: Kofeinas suteikia energijos.
Melas.
Kofeinas nesuteikia energijos, tik cheminę stimuliaciją. Suvokiama „energija“ gaunama, kai organizmas kovodamas bando prisitaikyti prie padidėjusio streso hormonų kiekio kraujyje. Daugeliu atvejų ši sukelta ekstremali būklė sukelia gerai žinomą šalutinį poveikį, bendrai vadinamą kofeinizmu. Ironiška, kad kofeinizmui būdingas nuovargis.

Mitas Nr. 2: Kofeinas suteikia jums pakilumo pojūtį.
Melas.
Kavos vartojimas nuotaikos pagerinimui suteikia trumpalaikę palaima ir ilgalaikį prakeiksmą. Nors pradinė antinkščių stimuliacija suteikia laikiną priešnuovarginį pakilimo jausmą, tačiau galiausiai kofeino nuotaiką veikia subtiliai arba staigiai krenta. Marketingo specialistai ir kavos “institutai” šią kofeino pusę slepia nuo visuomenės. Be to, kofeinas glaudžiai susijęs su panikos priepuoliais – psichikos sutrikimu, kuris paveikia maždaug 5 milijonus amerikiečių.

Mitas Nr 3: Kofeinas paaštrina (sustiprina) mintis.
Melas.
Nors kofeino vartotojai jaučiasi budresni, jie tiesiog patiria padidėjusį jutiminį ir motorinį aktyvumą (išsiplėtę vyzdžiai, padažnėję širdies susitraukimai ir padidėjęs kraujospūdis). Minčių ir atsiminimų kokybė padidėja ne ką daugiau nei muzikos kokybė, kai ji grojama garsiau ir greitesniu tempu.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad moterims kyla didesnė rizika nei vyrams, o vaikai dar labiau pažeidžiami kofeino dėl riboto gebėjimo detoksikuoti šį narkotiką. Kofeinas vaiko smegenyse ir kraujyje išlieka daug ilgiau nei suaugusio žmogaus, o paskesnės dozės sukelia besikaupiančio streso ir priklausomybės padidėjimą. Ar nestebina, kad gaivieji gėrimai, į kuriuos gamintojai prideda kofeino, tapo dažniausiai vartojamais gėrimais?

Įrodyti faktai, kad dauguma vaikų, sunaudoję nerimą keliantį kofeino kiekį ankstyvame amžiuje, dažniau rizikuoja sirgti priklausomybės ir nervų sistemos ligomis būdami vyresni. Šie vaikai paruošiami viso gyvenimo priklausomybei, kuri sukelia rimtas pasekmes sveikatai.

Saugu bet kokiu greičiu?

Dažnai pasirodo straipsniai, kuriuose rašoma apie kofeino neigiamą įtaką sveikatai. Vis dėlto išvadose pateikiamas absurdiškas teiginys, kad „saikingas vartojimas“ nesukelia sveikatos problemų. Faktas tas, kad joks mokslininkas negali pasakyti, kiek kofeino saugu vartoti, nes kofeino poveikis kiekvienam žmogui labai skiriasi. Dėlionę sudaro daugybė individualių skirtumų, įskaitant amžių, svorį, lytį ir daugybę biocheminių, psichologinių ir emocinių veiksnių.  Tai, kas toleruotina vienam asmeniui, kitam gali būti per daug. Dar daugiau, kokį kofeino kiekį vienu gyvenimo momentu vartodami toleruojate, po kelerių metų tas kiekis gali sukelti sveikatos problemų.

Atminkite, kad kofeinas tai narkotikas, turintis kaupiamąjį poveikį. Ir dar, prisiminkite, kad iš visų tūkstančių mokslinių straipsnių, kurie buvo paskelbti apie kofeiną, nė vienas išvadoje nepateikė, kad kofeinas naudingas jūsų organizmui.

Rizika sveikatai retai būna akivaizdi. Rūkaliai plaučių audinį naikina nepastebimai daugelį metų, kol vieną dieną tampa per vėlu. Todėl visuomenė švietimą tokiais sveikatos klausimais laikome prioritetu. Cigarečių gamintojai deda perspėjimus ant cigarečių. Tačiau norėčiau priminti daugumai mažai žinomą faktą. Cigarečių bendrovės daugelį metų sėkmingai kovojo su įspėjamųjų etikečių dėjimu ant pakelių ir tik neseniai pripažino, kad nikotinas sukelia priklausomybę. O kofeino pramonė ir toliau atsisako atskleisti kofeino kiekį jų produktuose. Dideliam verslui svarbiausiai pelnas, o priklausomybė nuo bet kokių medžiagų reiškia didesnį vartojimo kiekį ir didesnį produktų pardavimą.

Medžiaga, kuri kaip manoma turinti suteikti jums energijos stimuliuodama jūsų nervinę sistemą, neigiamai veikia antinksčius bei kasą. Ji žaloja jūsų organizmo sistemas. Stimuliatorių vartojimas primena arklio plakimą. Jie veikia trumpą laiką, tačiau vartojant pakartotinai sukelia tragiškas pasekmes.

KASDIENĖ DOZĖ

Kofeinas susilaukė didelio dėmesio nuo tada, kai jis buvo įvardytas kaip pagrindinis kavoje esantis stimuliatorius (1820 m.). Tačiau panašu, kad kiekvienais metais iš kavos išskiriama dar daugiau kenksmingų medžiagų. 1992 m. tyrėjai atrado kitą stimuliuojantį junginį, kuris visiškai skiriasi nuo kofeino ir kuris gali būti atsakingas už kavos poveikį virškinimo traktui. Iki šiol buvo nustatyta per 700 kavoje esančių lakiųjų medžiagų, įskaitant daugiau nei 200 rūgščių ir neįtikėtiną alkoholių, aromatinių junginių, karbonilo junginių, esterių, angliavandenilių, heterociklinių junginių ir terpenoidų masyvą. Kavoje esančios nelakios medžiagos tai kofeinas ir kiti purinai, glikozidai, lipidai, melanoidinai, kofeino rūgštis ir chlorogeno rūgštis.

Ir tai tik tie dalykai, kurie natūraliai randami kavos pupelėse. Kavoje dažnai lieka daugybė pesticidų ir kitų teršalų, tokių kaip nitrozaminai, tirpikliai ir mikotoksinai. Šios medžiagos kelia pavojų sveikatai, o kai kurios sukelia vėžį.

IŠGYVENA tik KARČIAUSIEJI

Kofeiną gamina daugiau nei aštuoniasdešimt augalų rūšių, o to priežastis gali būti išgyvenimas. Kaip paaiškėjo, kofeinas tai biologinis nuodas, kurį augalai naudoja kaip pesticidą. Kofeinas suteikia sėkloms ir lapams kartų skonį, o tai atgraso vabzdžius ir gyvūnus juos vartoti. Jei augalų plėšrūnai nenustoja valgyti kofeino turinčio augalo, kofeinas sukelia centrinės nervų sistemos sutrikimus ir net mirtinus šalutinius poveikius. Dauguma vabzdžių netrukus išmoksta palikti augalą ramybėje.

Tai nereiškia, kad kava atspari vabzdžiams. Priešingai, šiuolaikinė žemės ūkio praktika auginant kavos augalus tankiose plantacijose skatina vabzdžių paplitimą. Kad suvaldytų vabzdžių masinį plitimą, naudojami milžiniški cheminių pesticidų ir herbicidų kiekiai. Kava tai labiausiai purškiama maisto/ gėrimų prekė Žemės paviršiuje.

PATRAUKLUSIS NARKOTIKAS

Kofeinas tai psichoaktyvus vaistas, o žmonės linkę trokšti medžiagų, kurios pakeičia jų sąmonės būseną – kofeino, morfino, nikotino ir kokaino bei alkoholio. Visi šie alkaloidai chemiškai susiję. Nors jie ir sukelia labai skirtingą poveikį, visi nuodingi.

Kofeinas laikomas nekenksmingu vien todėl, jog jis plačiai gausiai naudojamas. Akivaizdu, kad moksliniu požiūriu tai nėra tinkamas argumentavimas. Negana to, jei šiandien kofeinas būtų siūlomas kaip naujas maisto priedas, FDA (Maisto ir vaistų administracija) niekada jo nepatvirtintų. Bet kokią medžiagą, sukeliančią tokias ekstremalias reakcijas – širdies permušimus, nerimą, paniką, nemigą ir net apsigimimus, FDA traktuotų kaip naują vaistą ir atsisakytų skirti maisto priedo statusą. Ir kaip nekeista, kad taip vadinamieji sveikata besirūpinantys žmonės, kurių daugelis stengiasi kuo mažiau naudoti priedus, konservantus ir vaistus, vartoja daug kofeino, negalvodami apie pasekmes.

Gamintojai gali pridėti kofeino į bet kokį norimą maistą produktą, neatskleisdami jo kiekio.

Nedaugelis žmonių žino, kiek kofeino yra kavos puodelyje ar skardinėje limonado, todėl jie nesugeba įvertinti pavojaus. Užtat jie remiasi tuo, ką girdi ir skaito populiarioje žiniasklaidoje, bet ta informacija retai būna tiksli.

“PRAMONĖS PLUNKSNOS AKADEMINIAME LIZDE“

Ar informacija tiksli?

Bukletuose pavadinimu “Ką reikėtų žinoti apie kofeiną”, teigiama: „Kofeinas nesikaupia kraujyje ar organizme ir paprastai pasišalina per kelias valandas po vartojimo.“ Iš tikrųjų kofeino išsiskiria tik apie 1 proc. likę 99 procentai turi būti detoksikuojami kepenyse, o susidariusių metabolitų pašalinimas tai lėtas ir sudėtingas procesas. Vieno puodelio kavos detoksikavimas gali užtrukti iki 12 valandų.

Įrodymai teigia, kad iš įprastų kavos gėrėjų kraujo kofeino šalinimas gali užtrukti iki septynių dienų. Be to, gali praeiti 3 ar daugiau savaičių, kol organizmo streso hormonų lygis normalizuosis. Jei tai nėra kofeino kaupimasis organizme, tuomet kas tai?

Kokia kita kofeino problema?

Kofeino vartojimas sumenkinamas tyrimuose, kuriuose naudojami duomenis vienam gyventojui. Kai bendras suvartojamo kofeino kiekis, padalijamas iš bendro gyventojų skaičiaus. Problema tame, kad ne visi kofeiną vartoja vienodais kiekiais. Vienam gyventojui tenkančio kiekio paskaičiavimas gali būti naudingas diskusijoms apie ekonomiką, bet ne apie sveikatą. Jei kreipiamas dėmesys į medžiagos saugą, labai svarbu atsižvelgti į žmones, kurie labiausiai pažeidžiami dėl galimo neigiamo poveikio.

Kofeinas gali skirtingai paveikti tą patį žmogų skirtingu metu.

Tačiau pastebėsite, kad nė vienoje kofeino pramonės ataskaitoje nėra laikomasi tokio požiūrio. Vietoj to, jie nuolat nurodo „vidutines“ vertes, „vidutinius“ žmones ir „vidutinį“ vartojimą. Pamenate statistą, kuris nuskendo bandydamas bristi per ežerą, kurio vidutinis gylis tik 90 cm?

Kai mokslininkas išgirsta žodį vidutinis, jo vaizduotėje turėtų iškylti raudona vėliava, nes vidutiniai skaičiai dažniausiai laikomi beverčiais. Dar blogiau, kad paprasčiausias būdas manipuliuoti duomenimis, tai remtis naudojant vidurkį. Kavos tyrimuose, apie kuriuos pranešama medijoje, galite pamatyti tokius teiginius kaip pvz.: „vidutinio suvartojimo rodikliai“. Tačiau, žmonių grupėje, kurioje suvartojama vidutiniškai 3 kavos puodelius per dieną, aptiksite žmones, kurie apskritai negeria kavos, kai kurie suvartoja nuo 1 puodelio iki 3 ir netgi tokius, kurie išgeria nuo 6 iki 10 puodelių kavos per dieną. Tokiu būdu vidutiniškai gaunasi 3 puodeliai į dieną vienam žmogui, bet ar ši informacija tiksli? Kofeino poveikis labai priklauso nuo dozės, ir, kaip jau tikriausiai supratote, vieno puodelio kavos poveikis skiriasi nuo keturių ar šešių per dieną.

Svarbu suprasti, kad kofeino pramonės „vidutinis“ vartotojas neegzistuoja. Šis mitinis asmuo, kuriuo grindžiamos visos jų išvados, nėra nei vyras, nei moteris, sveria maždaug 68 kg., nepatiria pernelyg didelio streso, jo antinksčiai ir kepenys funkcionuoja nepriekaištingai, jis nevartoja kontraceptinių tablečių ar kitų su kofeinu sąveikaujančių vaistų, vartoja mažiau nei 300 miligramų kofeino per dieną ir maitinasi sveikiau, įskaitant įvairius maisto produktus, kuriuose daug vitaminų, mineralų, enzimų, riebalų, skaidulų ir kt. ir kuris kasnakt miega mažiausiai 7 valandas nepertraukiamu miegu per parą. Ir visi, kurie turi sutrikimų, kuriuos gali sustiprinti kofeino vartojimas, tiesiog išmetami iš kofeino pramonės tyrimų, arba palaidojami po „vidutinių“ vertybių kalnu.

Neabejotina, kad kofeino daroma žala labai priklauso nuo dozės. Tačiau neįmanoma pateikti bendrų teiginių apie tai, kiek kofeino gerai ir kiek pavojinga, nes kofeino poveikis kiekvieną žmogų, skirtingu metu, veikia skirtingai.

„KOFEINIZMAS“, tai lėtinio toksiškumo būsena, atsirandanti dėl perteklinio kofeino vartojimo. Kofeinizmas įprastai sujungia fizinę priklausomybę, turinčią platų sekinančių efektų spektrą, iš kurių labiausiai paplitę: nerimas, dirglumas, nuotaikų kaita, miego sutrikimas, depresija ir nuovargis.

NEBEVARTOJIMAS (ABSTINENCIJA)

Sumažinus dozę arba visiškai nutraukus vaisto vartojimą, atsiranda tiksliai nustatyti simptomai:

• Galvos skausmas

• Depresija

• Didelis nuovargis

• Dirglumas

• Dezorientacija

• Padidėjusi raumenų įtampa

• Pykinimas

• Vėmimas

94 proc. žmonių priklausomų nuo kofeino patyrė kai kuriuos iš aukščiau minėtų abstinencijos simptomų.

Kofeinas nesuteikia jums energijos – jis sukuria įtampą, o galutinis įtampos rezultatas visada būna nuovargis.

Kofeinas ir jūsų organizmas

Šiandien beveik 90 procentų suaugusiųjų amerikiečių geria gėrimus su kofeinu. Tai apima net mokslininkus, tyrinėjančius kofeino poveikį, ir žurnalistus, kurie praneša mokslininkų išvadas. Rezultatas tas, kad žmonės klaidingai informuojami ir niekas nenori pasakyti, jog „karalius nuogas“.

MOKSLINIS METODAS

Mokslinis metodas, tai ypatingai susistemintas procesas, kurĮ taikant siekiama atrasti tai, kas tikra. Kitose žmogaus pastangų srityse visiškai priešingai. Paimkime, pavyzdžiui, reklamą. Čia visa komunikacijos sistema, skirta ne tiesai atskleisti, o manipuliuoti elgesiu. Neretai iki absurdiškumo. Pavyzdžiui, vienas cigarečių prekės ženklas reklamuojamas kaip „gyvas malonumas“, nors visi žino, kad cigaretės tam tikrų mirčių priežastis, kurių galima išvengti.

Daugumai žmonių reklama daro daug didesnę įtaką nei mokslas. Mes linkę priimti sprendimus, turinčius įtakos mūsų ir vaikų gyvenimui, remdamiesi ne tuo, kas tikra ir paremta finansiškai neįtakotu mokslu, bet įpratimu ar tuo, ką kiti žmonės nori, kad mes galvotume. Kalbant apie kavą, dažniausiai pasitaikanti reakcija: „Kaip tai gali būti mums blogai? Juk žmonės geria kavą šimtmečiais”.

Mokslininkui šis argumentas beprasmis. Istorijoje gausu atvejų, kai milijonai žmonių darė žalingų žmonijai klaidų. Pavyzdžiui, Kinijoje tam tikros vaistažolės, kurios tūkstančius metų buvo vartojamos mediciniškai ir vis dar naudojamos sinusų užgulimui gydyti. Tačiau dažnas šių vaistažolių vartojimas ilgainiui gali sukelti nosies ir gerklės vėžį.

Akivaizdu, kad daugybė žmonių gali būti neteisūs, ypač kai jie nežino faktų.

KOFEINO KAUPIAMASIS (KUMULIACINIS) POVEIKIS

Mokslininkai matuoja vaisto šalinimo ar suskaidymo greitį pagal jo „pusinės eliminacijos laiką“. Tai laikas, per kurį organizmas pašalina pusę dozės. Vartojant kofeiną, tai labai skiriasi kiekvienam žmogui, priklausomai nuo amžiaus, lyties, bendros sveikatos būklės, miego trukmės ir jo kokybės, svorio, medžiagų apykaitos greičio ir vartojamų vaistų. Taigi vienos kofeino dozės pusinės eliminacijos laikas gali svyruoti nuo 3 iki 12 valandų. Akivaizdu, kad gyvenime kaupiamasis poveikis labai svarbu, nes dauguma kavos gėrėjų suvartoja papildomai kavos, kol dar pirmosios dozės kofeinas nebūna pašalintas iš organizmo.

Į šį kaupiamąjį reiškinį dauguma tyrinėtojų neatsižvelgia. Jie tiesiog tiriamajai grupei žmonių, duoda kofeino ir atlieka įvairius tyrimus. Jei tiriamieji nepatiria širdies smūgių, tai mokslininkai pateikia išvadą, kad kava saugi. Arba jie praneša apie įvairius šalutinius poveikius, tačiau išvadoje teigia, kad kava geriama „saikingai“ yra saugi. Tačiau nei mokslininkas, nei medikas, nei jūsų teta – negali jums pasakyti, kokį kiekį kavos saugu vartoti. Negalima pasikliauti tokiais simptomais kaip prakaituoti delnai ir greitas širdies plakimas. Nes šie simptomai paprastai išnyksta, kai organizmas prisitaiko prie narkotiko. Tačiau neišnyksta keliama žala jūsų antinksčiams, kraujagyslėms, krūtims, smegenims, virškinimo traktui, DNR ir kaulams.

KRITINIS TAŠKAS Nr. 1: jūsų KEPENYS

Kepenys atlieka daugybę užduočių. Kepenys atsakingos už beveik visų maistinių medžiagų surinkimą ir paskirstymą iš kiekvieno maisto kąsnio, kurį valgote. Jos atsakingos už tų medžiagų šalinimą, kurių jūsų kraujotakos sistemoje nereikia. Kepenys, susidūrusios su cheminėmis medžiagomis, kurių organizmas negali pašalinti (pvz., DDT), suskaido pavojingą medžiagą į smulkius fragmentus ir paskirsto atokiose kūno vietose, kad sumažintų nuodų koncentraciją vienoje vietoje.

Laimei kofeiną kepenys išsiskirsto po organizmą ir, skirtingai nei DDT, jos turi mechanizmą (enzimus), kad jį suskaidytų. Kai žmogus išgeria puodelį kavos, iš karto į kraują išmetamas didžiulis kiekis toksinų. Kofeinas greitai pasisavinamas kiekvieno organo ir audinio bei išsisklaido kūno skysčiuose, įskaitant seiles, spermą, motinos pieną ir vaisiaus vandenis. Kofeinas keliauja visur ir lengvai praeina kraujo smegenų barjerą. Ir tik tada kepenys pradeda mažinti šį problematišką toksiną, o tai papildoma apkrova organizmui.

Paprastai narkotikus detoksikuoja kepenys ir inkstai. Inkstai pašalina tai, ką gali, ir išskiria su šlapimu. Bet taip nėra su kofeinu. Inkstai bando atsikratyti molekulės, tačiau ji pasisavinama į kraują nespėjus pasiekti šlapimo takų. Taigi, visa našta tenka kepenims.

Atminkite, kad kavoje daugybė chemikalų, ne tik kofeinas, tarp jų ir labai toksiškų junginių grupė, žinoma kaip policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH). Galbūt prisimenate juos kaip vėžį sukeliančias medžiagas, izoliuotas iš keptos mėsos kepsninėje. Kepenys dar turi susitvarkyti su visais aldehidais, alkoholiais ir sulfidais, esančiais kavoje. Vien tik kofeinas suskaidomas į daugiau nei 25 šalutinius produktus (metabolitus), iš kurių pagrindiniai paraksantinas, teobrominas ir teofilinas. Įdomu tai, kad kiekvienas iš šių metabolitų turi savo biochemiją ir poveikį organizmui.

KRITINIS TAŠKAS Nr. 2: jūsų ADENOZINO RECEPTORIAI

Kofeinas ir jo skilimo produktai (bendrai vadinami metilksantinais) sukelia daugybę neigiamų padarinių organizmui. Jie sutrikdo normalią adenozino receptorių (biocheminių valdymo jungiklių) esančių smegenyse, inkstuose, virškinimo trakte, širdies ir kraujagyslių sistemoje bei kvėpavimo sistemoje, funkciją.

Ar kada teko įkišti raktą ne į tą spyną ir nors raktas tiko, bet jis neatrakino spynos? Štai ką kofeinas veikia adenozino receptoriuose. Jis tinka, bet neatlieka adenozino funkcijos. O dabar įsivaizduokite, kad jūs stovite prie durų ir negalite iš spynos ištraukti netinkamo rakto. Taigi jums neleidžiama patekti į kambarį. Panašiai ir čia, kai kofeinas prijungia adenozino receptorių (svarbų biocheminį pranešimą), kuris turėjo būti siunčiamas į ląstelę, nėra pristatomas.

Smegenyse adenozinas slopina arba sulėtina neuronų šaudymą. Tai veikia kaip saugiklių blokas, kad jūsų grandinės nebūtų perkrautos. Kai kofeinas deaktyvuoja šį valdymo mechanizmą, jūsų neuronų grandinės nuolat šaudo ir jūs jaučiatės budrus.

KRITINIS TAŠKAS Nr. 3: ATSAKAS į STRESĄ

Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog visas šis neuronų nuolatinis aktyvumas turi neigiamą pusę. Nekontroliuojamas neuronų šaudymas sukuria ekstremalią situaciją, dėl kurios smegenyse esanti hipofizė išskiria AKTH (adrenokortikotrofinį hormoną). Dar vienas pagrindinis kofeino šalutinis poveikis, kai AKTH siunčia antinksčiams signalą, kad išskirtų streso hormonus. Įrodyta, kad 250 miligramų kofeino dozė (atitinka maždaug du su puse puodelių kavos (puodelis – 175 ml.)) padidina streso hormono epinefrino (paprastai vadinamo adrenalinu) kiekį organizme daugiau nei 200 procentų. Kofeinas dar skatina kito streso hormono, tiesiogiai veikiančio smegenis ir nervų sistemą, norepinefrino gamybą. Epinefrinas ir noradrenalinas atsakingi už padidėjusį širdies susitraukimų dažnį, padidėjusį kraujospūdį ir „stresinės būsenos (avarinės situacijos)“ jausmą.  Avarinė situacija gana reali. Kofeinas gali sukelti klasikinę kovoti ar bėgti, stresinę reakciją.

Kofeinas sumažina streso slenkstį, todėl įvykiai, su kuriais lengvai susitvarkote, staiga tampa neįveikiami.

KOFEINO “LEDINIS SUGRIEBIMAS”

Ar kada pastebėjote, kad po puodelio kavos jūsų pirštai atšąla? Tai dar viena streso atsako dalis, vadinama kraujagyslių pasipriešinimu (atsparumu), kai periferinės kraujagyslės susitraukia. Šis atsakas REIKALINGAS, jei kovojate už savo gyvybę – jei susipjaustote, prarandate mažiau kraujo ir kraujas kreša greičiau. Bet jei sėdite pusryčių metu ir skaitote ryto naujienas, kraujagyslių pasipriešinimas tik padidins jūsų kraujospūdį ir žymiai padidins širdies priepuolio ar insulto tikimybę.

Žinoma, kraujagyslių pasipriešinimas veikia viso organizmo kraujagysles, ne tik pirštų galiukuose. Jūsų rankų ir kojų šaltumas rodo, kad milijardai ląstelių kenčia dėl sumažėjusio medžiagų apykaitos efektyvumo. Tai reiškia, kad į šias ląsteles patenka mažiau deguonies, pašalinama mažiau anglies dioksido ir kitų atliekų. Tai reiškia, kad smulkios smegenų kraujagyslės susitraukia ir srautas smegenyse sumažėjęs. Kadangi kofeinas tuo pačiu metu padidina smegenų veiklą, susikuria situacija, vadinama santykine smegenų hipoperfuzija. Susidarius tokiai būklei, smegenims trūksta deguonies, pasekmės gali būti gana rimtos, kai tai kartojama diena po dienos.

---

Tekstą taisė Kornelija Lukoševičė

Antra dalis