Paruošta pagal Charles Mosseley
Alkoholio pramonė tvirtina, kad alkoholis turi privalumų, tokių kaip jo skonis ir sukeliama emocija, tačiau sąmoningai nuslepia visą aibę trūkumų: sveikatos problemas, priklausomybę, nelaimingus atsitikimus, nusikalstamą elgesį, eismo įvykius, savižudybes ir t. t. Pastarųjų metų mokslo tyrimai šias grėsmes nuolat išryškina. Tai verčia alkoholio, beje ir kitų šakų pramonę labiau stengtis pateikti savo produktą kaip išskirtinai skanų ir sveiką. Alkoholio gamintojai ir platintojai stengiasi įtvirtinti požiūrį, kad alkoholio vartojimas – tai natūralus procesas, neatsiejamas nuo šiuolaikinės sveikesnės gyvensenos sampratos: šitai įrodinėdami jie sąmoningai vengia informuoti vartotoją apie neigiamas šio produkto vartojimo pasekmes.
ALKOHOLIS prieš GAMTĄ
Per milijonus metų visų gyvūnų įskaitant ir žmonių skonio receptoriai vystėsi, kad įsitikintume, jog valgome tai, kas mums naudinga ir saugu. Kai užuodžiame ar paragaujame šviežių vaisių, patiriame malonų pojūtį, nes būtent tai ir turėtume valgyti. Kai užuodžiame ar paragaujame supuvusių vaisių, jų skonis atbaido. Skanus šviežių žalių vynuogių skonis saldus ir gaivus, tačiau jei tie patys vaisiai genda, tuomet mūsų apetito nesužadina. Gamta mums suteikė nuostabių mechanizmų, kaip saugotis.
Mūsų skonio pojūtis, kvapas ir regėjimas bei patirtis valgant tinkamą pagal mūsų foziologiją maistą reiškia, kad kai paragaujame netinkamą (sugedusį) maisto produktą, jų skonis siunčia žinią, kad tai nėra tinkamas mūsų organizmui.
Tam tikrą dalį alkoholinių gėrimų sudaro toksiškas etanolis. Priežastis kodėl alkoholis sandariame butelyje išlieka nepakitęs yra ta, kad ši skysta cheminė medžiaga naikina mikrobus.
PAGIRIOS
Kai vartojate alkoholį, jūsų nuostabi integruota maistinių medžiagų tiekimo ir atliekų šalinimo sistema atpažįsta medžiagą kaip pavojingą anestetiką ir reaguoja gamindama streso hormoną kortizolį. Tai sukurta tam, kad mūsų organizmai išliktų budrūs tuo metu, kai mums gresia pavojus.
Sekančią dieną po alkoholinių gėrimų vartojimo organizme kortizolio kiekis padidėja, todėl jaučiatės nerimastingi ir nervingi.
RINKODARININKŲ SPAUDIMAS
Galinga pasaulinė alkoholio pramonė naudoja taip vadinamąsias finansiškai neįtakojamas grupes, norėdama įtikinti geriančiuosius, kad jie turėtų alkoholį gerti saikingai.
“Europos alkoholio rinkodaros stebėsenos centras” EUCAM (The European Centre for Monitoring Alcohol Marketing) -, sukurtas stebėti alkoholio rinkodarą ir manoma, kad nepriklauso nuo alkoholio pramonės. 2014 m. ši organizacija parengė ataskaitą pavadinimu „7 SVARBIAUSI ALKOHOLIO PRAMONĖS SKLEIDŽIAMI MITAI,“ kurie nušviečia pagrindinius ėjimus, kuriais alkoholio pramonė skatina gerti alkoholį.
Pramonė nekreipia dėmesio į tai, kad alkoholis (etanolis) tai kenksminga, toksiška, kancerogeninė ir priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri svetima organizmui. Chemiškai, alkoholis tai sunkus narkotikas (šis terminas paprastai apibūdina narkotines medžiagas, kurios pavojingesnės ir labiau linkusios sukelti priklausomybę, pavyzdžiui, heroinas ir kokainas, nei tie, kurie vadinami lengvaisiais narkotikais, tokiais kaip kanapės ir LSD.) – kenksminga organizmui medžiaga, kuri panašiai kaip heroinas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę. Neigiamo poveikio sveikatai realybė tiesiogiai prieštarauja tam, kaip ALKOHOLIO pramonė vaizduoja alkoholio vartotoją – kaip atsakingą, socialiai aktyvų, besišypsantį ir švenčiantį gyvenimą.
Alkoholis tai vėžį sukelianti medžiaga. Nėra nustatyta saugi alkoholio vartojimo riba.
Viename iš prestižiškiausių medicinos žurnalų „The Lancet“ paskelbtame tyrime pavadinimu „Alkoholio vartojimas ir našta 195 šalims ir teritorijoms“ (1990–2016 m.) nustatė, kad: „Alkoholio vartojimas tai pagrindinis rizikos veiksnys, lemiantis visuotinę ligų naštą ir sukeliantis didelę žalą sveikatai. Mes nustatėme, kad mirtingumas dėl įvairiausių priežasčių, o ypač vėžio, didėja priklausomai nuo suvartojamo alkoholio kiekio, o vartojimo kiekis, kuris sumažintų sveikatos nuostolius – lygus nuliui. Šie rezultatai rodo, kad būtina peržiūrėti alkoholio kontrolės politiką visame pasaulyje, sutelkiant dėmesį į pastangas, padedančias sumažinti bendrą alkoholio suvartojimo kiekį.“
Alkoholio pramonė, naudodama įvairiausius metodus, įskaitant rinkodarą, lobizmą (legalų kyšininkavimą), žiniasklaidą ir filmų pramonę bei įvairių labdaringų organizacijų rėmimą, nori ir toliau kasmet gauti milijardinį pelną iš alkoholio pardavimo.
Nenuostabu, kad alkoholio pramonė meluoja apie savo produktą. Kaip ir tabako pramonė, kuri parduoda nuodingą, kenksmingą, priklausomybę sukeliantį narkotiką. Skirtingai nuo tabako, alkoholio prekių žymėjimas nėra griežtai kontroliuojamas, o ant butelių neprivalo būti įspėjamųjų etikečių. Įsivaizduojate, jei ant šampano butelio būtų užrašas: „Šis gėrimas sukelia priklausomybę. Išgėrus vieną taurę, sukels norą išgerti dar.“ Ar galite įsivaizduoti džino butelį su įspėjamuoju užrašu: „Jei išgersite visą šio butelio turinį vienu ypu, galite mirti“.
Alkoholio pramonė naudojasi gudrybę, užtikrinančią, kad jos produktas ir toliau bus geriamas, tai finansavimas iš pažiūros nepriklausomų institucijų, teikiančių patarimus vartotojams, kaip saikingai gerti alkoholį.
Alkoholio korporacijų metinės rinkodaros išlaidos visame pasaulyje didžiulės. Deividas H. Džerniganas PhD (habilituotas mokslų daktaras), “Alkoholio rinkodaros ir jaunimo sveikatos, elgesio ir visuomenės departamento centras, Džonso Hopkinso Blūmbergo visuomenės sveikatos mokykla: (Center on Alcohol Marketing and Youth Department of Health, Behaviour and Society, Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health), savo tyrime apie alkoholio rinkodarą pranešė, kad tradicinės reklamos išlaidos JAV, skiriamos tik iš penkių alkoholio korporacijų, siekė 5,5 mlrd. JAV dolerių ir juos skyrė tik penkios alkoholio korporacijos. Alkoholio pramonės gigantės patenka į 10 daugiausiai reklamoms išleidžiančių kompanijų.
Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad alkoholio rinkodara pasiekia daug žmonių, gerokai jaunesnių nei oficialiai leistinas alkoholio vartojimo amžius, ir tyrimai parodė, kad 10–11 metų vaikai dažnai būna labai gerai susipažinę su alkoholio prekės ženklais.
Didžiulės išlaidos prekės ženklams ir rinkodarai, valdžios atstovų lobizmui, tradicinei reklamai ir finansavimui taip vadinamų nepriklausomų grupių, kurios pataria mums saugiai gerti nuodus, padidino pasaulinį alkoholio suvartojimą nuo 21 milijardo litrų 1990 m. iki 35,7 milijardo litrų 2017 m. Per šį laikotarpį suvartojimas padidėjo 70 proc.
MEDIJOS SPAUDIMAS
Filmų pramonė linkusi teigiamai pateikti alkoholį, parodydama etanolio gėrimą kaip teigiamą aktorių savybę. Džoelas W. Grubas savo tyrime nustatė: „34 proc. filmų, kuriose vaizdavo alkoholio vartojimą, gėrimas buvo siejamas su turtu ar prabanga“, o „Neigiamų alkoholio gėrimo pasekmių vaizdavimas filmuose gana retai vaizduojamas. 57 proc. filmų, kuriose aktoriai vartojo alkoholį neparodė jokių neigiamų pasekmių vartotojui. Panašios išvados paaiškėjo ir iš kitų filmų turinio analizių. Iš 79 proc. daugiausiai uždirbusių amerikietiškų filmų, nuo 1985 m. iki 1998 m. bent vienas pagrindinis filmo veikėjas buvo vaizduojamas vartojantis alkoholį. Ir 96 proc. šių filmų vaizdavo alkoholio vartojimą kaip teigiamą dalyką.“
Nenuostabu, kad Holivudas alkoholio vartojimą vaizduoja kaip teigiamą charakterio bruožą, kai alkoholio pramonė išleidžia milijardines sumas pinigų, kad jų produktai būtų reklamuojami filmuose, įskaitant vaikams skirtuose filmuose. Amerikos pediatrijos akademija informuoja: „Per pastaruosius du dešimtmečius alkoholio prekės ženklo vaizdavimo dažnumas populiariuose filmuose beveik padvigubėjo, ypač vaikams skirtuose filmuose“. Džeimsas D. Saržentas, tyrimo autorius, medicinos mokslų daktaras, Amerikos pediatrijos akademijos narys (FAAP), pediatrijos ir bendruomenės bei šeimos medicinos katedrų profesorius Geiselio medicinos mokykloje Dartmute pridūrė: „Kai jaunimo mėgstama „žvaigždė“ naudoja tam tikrą alkoholio prekės ženklą, šis prekės ženklas susiejamas su savybėmis, kurias jauni gerbėjai mato savo filmo herojuje. Todėl nenuostabu, kad dažniausiai filmuose rodomi prekės ženklai tai labiausiai reklamuojami alkoholio prekės ženklai, kuriuos ir vartoja nepilnamečiai.“
Mes matome pagrindinius vyriškus personažus filmuose, geriančius alkoholį, kaip savo gyvenimo būdo ir/ar istorijos vystymosi dalį, kur skirta parodyti, kokie jie ištvermingi ir/ar vyriški ir kur girtumas niekada netrukdo veikėjo metodams. Detektyvai, policijos pajėgų nariai ir kiti veikėjai turintys didelių planų, dažnai vaizduojami, kad alkoholio vartojimas, tai jų planavimo ir tiriamojo darbo sudedamoji dalis. Daugelyje kriminalinių serialų, susijusių su prekyba narkotikais, pavyzdžiui, „Breaking Bad“ ir „Queen of the South“, tekilos gėrimas vaizduojamas kaip galios demonstravimas, kai narkotikų prekeivių bosai geria didelius alkoholio kiekius, atrodytų, be jokio neigiamo poveikio.
Populiarioje muzikoje alkoholis tai turtų ir statuso mitologizavimo dalis, pvz.: hiphopo takeliuose minimi Courvoisier ir Cristal šampano pavadinimai, šiam žanrui dar būdinga vaizduoti brangius alkoholinius gėrimus. Buvimas apsvaigusiu ir apsinešusiu, popmuzikos tekstuose laikoma seksualiu ir linksmu dalyku, o muzikiniai vaizdo įrašai dažnai filmuojami baruose ir klubuose, aplinkoje kur vaizduojami teigiami jausmai ir kad gėrimo aplinka tai siektino jaudulio ir pageidaujamo lankymo vieta. Alkoholio reabilitacijos vadove rašoma: „Alkoholio vartojimo temos labiausiai išryškėjo repo ir hiphopo muzikoje. Šie žanrai sudarė 37,7 proc. dainų, kuriose buvo minimas alkoholis, o dažniausiai buvo paminėta tekila, degtinė, konjakas ir šampanas. Kantri muzika buvo antras pagal dažnumą alkoholį minimas žanras: 32 procentai alkoholio minėjimai buvo užfiksuoti kantri dainose. Trečia buvo popmuzika, kuri sudarė 30,5 proc. Skirtingai nuo repo ir hip-hopo, kantri ir popmuzikoje dažniausiai minimas viskis ir alus. Tyrimo metu nustatyta, kad visų šių žanrų dainos alkoholį vaizduoja teigiamai ir retai pateikia neigiamas su alkoholio vartojimu susijusias pasekmes.“ Toliau tęsiama: „Popkultūra vaidina svarbų vaidmenį žmonių gyvenime. Remiantis socialinio mokymosi modeliu, žmonės mokosi ne tik iš tiesioginės patirties, bet ir iš modeliuojamo elgesio, pavyzdžiui, tokio, koks vaizduojamas populiariojoje muzikoje. Asmenys, susidūrę su gėrimo ir alkoholio vartojimo vaizdais, dažniau patys elgiasi panašiai, jei alkoholio vartojimas vaizduojamas teigiamai ir susijęs su pageidaujama gerove.“
ALKOHOLIS ir MIEGAS
Suaugusiesiems žmonėms reikia maždaug 7 valandų miego per naktį, kad galėtų fiziškai ir psichiškai atsigauti. Yra skirtingos miego būsenos. Miegas suskirstytas tradiciškai į 4 kategorijas: budrus, lengvas, gilus ir GAJ (greitų akių judesių) miegas. Kiekvienas iš jų atlieka svarbų vaidmenį palaikant mūsų psichinę ir fizinę sveikatą. Mūsų gilus miegas padidina kraujotaką tiekiant deguonį, maistines medžiagas ir augimo hormonus, kad padėtų fiziškai atsigauti, todėl nenuostabu, kad energingas sportavimas gilų miegą įtakoja teigiamai. GAJ apibūdina miego būseną, kai mes sapnuojame, apdorojame prisiminimus ir tai yra tada, kai mūsų fizinė būsena labiausiai primena mūsų budrumo būseną. Tyrimai rodo, kad GAJ miegas labai svarbus psichikos atsigavimui ir sieja ryšį tarp psichikos ligų ir prasto miego, įrodantį, kad kokybiško miego trūkumas pablogina psichinę būseną ar sukelia psichinę ligą. Psichikos sveikatos fondas sako: „Miegas svarbus mūsų sveikatai, panašiai kaip kvėpavimas, gėrimas ir valgymas. Tai leidžia mūsų organizmui atstatyti save, o mūsų smegenims – įtvirtinti mūsų prisiminimus ir apdoroti informaciją. Nekokybiškas miegas ar jo trūkumas tampriai susijęs su fizinėmis problemomis, tokiomis kaip susilpnėjusi maistinių medžiagų tiekimo ir atliekų šalinimo sistema, ir psichinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas ir depresija.“
Jei žmogus eina miegoti su alkoholiu organizme, tai įtakoja neigiamai jo natūralius miego procesus. Net maži alkoholio kiekiai sutrikdo mūsų GAJ miegą. Kai pavartojęs žmogus bando užmigti su alkoholiu savo organizme, jis paprastai pasineria į daug ilgesnę gilaus miego stadiją, kuri trunka apie penkias valandas, o po to seka neramus miegas, kuris tęsiasi tol, kol alkoholį vartojęs žmogus visiškai atsibunda. Miego fondas sako: „Alkoholio vartojimas prieš miegą slopina GAJ miegą per pirmuosius 2 ciklus“. Ilgai trunkantis gilus miegas neleidžia alkoholio pavartojusiam patirti GAJ miego, reikalingo psichiniam atsigavimui. Miego su alkoholiu organizme rezultatas tai nubudimas jaučiant nuovargį, o pagirių kamuojami žmonės dažnai jaučia šį efektą net po 7–8 valandų trukusio miego.
Pernelyg ilgai trunkantis gilus miegas neatrodo kaip problema, bet jei tai GAJ miego kategorijos sąskaita, miego kuris būtinas psichiniam atsigavimui, tada miegojimo su alkoholiu organizme rezultatas neigiamai paveiks psichinio pažinimo gebėjimus.
Alkoholis kas valandą nužudo po vieną žmogų.
Geriant alkoholį išsivysto ir antrinis poveikis miegui – tai didelis streso hormonų kiekio išsiskyrimas, kuris organizme išlieka ilgą laiką. Daugiau alkoholio geriantiems bus padidėjęs kortizolio kiekis jų organizmo sistemoje ir tai gali lemti prastą miegą ar net nemigą.
VISUOMENINIS GYVENIMAS ir ALKOHOLIS
Pagrindinė alkoholį vartojančių žmonių klaida tai socialinio bendravimo teigiamų jausmų painiojimas su alkoholio gėrimu. Kiekvienas geriantysis prisimena vakarėlį, kai atmosfera buvo jauki, maloniai nuteikianti muzika, žmonės draugiški ir aplinka susiliejo į galingą akimirką, įstrigusią atmintyje. Ir tas atsiminimas apima alkoholio vartojimą. Kiekvieną kartą, kai geriantysis jaučia džiaugsmingą socialinio vakarėlio šurmulį, jis tai sieja su alkoholiu: koks smagus vakarėlis, ir prisimena nuostabų vyną, kurį gėrė. Renginys buvo nuostabus ir laimei, vartojantysis nebuvo išgėręs per daug alkoholio, kad susigadintų vakarą. Vakarėliai puikiai veikia be alkoholio, malonumo hormonai suteiks laimingą prisiminimą “be pagalbos iš šalies.” Gėrėją vakarėlyje teigiamai paveikė ne vynas, o aplinka ir bendravimas su kitais vakarėlio svečiais.
Įsivaizduokite tokią situaciją, kad jus vienintelis girtuokliaujantis socialiniame renginyje, kuriame niekas kitas negeria. Būdamas vienintelis čia vartojantis alkoholį iškart pastebėtumėte, kad jūsų pasakojimai nuobodūs aplinkiniams, kad jūs nebe tokie juokingi kaip manėte ir dar nuolat kartojatės. Jūs galite pradėti piktintis, pradėti ašaroti ar pernelyg džiaugtis, nes dėl alkoholio prarandate savo emocijų kontrolę. Vienintelis girtuoklis blaivininkų renginyje išsiskirtų, o jo elgesys galimai erzintų aplinkinius. Ironiška, kad alkoholis, kuris, daugelio manymu, tai socialinio bendravimo pagrindas, sukeltų asocialų elgesį, jei geriantysis ir toliau jį vartotų.
Dar vienas neigiamo alkoholio poveikio įrodymas, tai priešinga patirtis minėtai situacijai. Prisiminkite, kai naktį praleidote blaiviai, kol aplinkiniai žmonės vakarėlyje, užeigoje ar kur kitur gerė kol pasiekė apgirtusio būseną. Būdami blaivūs, šie, atrodytų įdomūs, šviesūs žmonės tampa nuobodesni, pasikartojantys ir mažiau sugebantys kontroliuoti savo elgesį. Ašaros, nesuvaldytos emocijos, ginčai ir muštynės už užeigos ribų tik įrodo, kad alkoholis kenkia visuomeniam bendravimui.
Vaikams nereikia vartoti alkoholio, kad galėtų mėgautis vakarėliais, kuriuose jie dalyvauja. Kai mes buvome vaikai, mes neatsisakydavome eiti į vakarėlį vien tik todėl, nes negalėsime vartoti alkoholinių gėrimų. Mums nereikėdavo išgerti alaus, kad galėtume pabendrauti su nepažįstamu žmogumi.
ATSIPALAIDAVIMAS ir STRESAS
Kadangi alkoholis sukelia priklausomybę, išgėrus alkoholio pajaučiam palengvėjimą. Šis palengvėjimas suteikia atsipalaidavimo akimirką. Vartotojo organizme išsiskiria daug kortizolio, o ši cheminė medžiaga sukelia ir nerimą. Alkoholinis gėrimas anestezuoja geriantįjį ir jam atrodo, kad nerimas sumažėja. Alkoholis neturi atpalaiduojančių savybių, tai tiesiog anestetikas, kuris slopina pojūčius ir atbukina jausmus. Vartojant alkoholį jaučiamas organizmo atsipalaidavimas, kai nerimą keliantis jausmas laikinai sumažėja dėl anestezinio alkoholio poveikio.
Vartotojai jaučia anestezinį alkoholio poveikį, nes jis slopina nerimo jausmą, kurį iššaukė praėjusieji išgėrimai. Vakarykščiai išgėrimai vartojančiam sukėlė nerimą dėl cheminės medžiagos (kortizolio), kurią išskyrė organizmas. Jį gamino tam, kad neutralizuotų alkoholio slopinantį poveikį. Atrodo, kad sekančią dieną pirmasis dienos gėrimas atpalaiduoja geriantįjį, tačiau tokį poveikį sukelia anestetikai. Lengviausias būdas išbandyti atpalaiduojančią alkoholio savybę, tai duoti jo išgerti negeriančiam paaugliui ir jo pasiteirauti ar išgėręs jis jaučiasi atsipalaidavęs. Nuolatiniam vartotojui vyno taurė atrodo veikia atpalaiduojančiai, tačiau vyno taurė negeriančiajam sukeltų anestetinį poveikį, nestabilumą, nesivaldymą ir didelė tikimybė, kad net supykintų. Jaunuolis tikrai neapibūdintų alkoholio efekto kaip atpalaiduojančio.
Jei alkoholio vartojimas veiktų atpalaiduojančiai, mes tikėtumėmės, kad žmonės, kurie geria daugiausiai alkoholio, tai labiausiai atsipalaidavę žmonės. Tačiau alkoholis veikia priešingai. Žmonės vartojantys daug alkoholio, nuolat jaučia nerimą. Jei alkoholio vartojimas sumažina stresą, tada tikėtumėmės, kad daugiausiai išgeriantys žmonės patirs mažiausiai streso savo gyvenime.
Alkoholis sukelia stresą dviem būdais:
- Jo pavartojęs žmogus pakeičia prioritetus ir todėl neatlieka svarbių darbų, kurie sukėlė stresą. Taigi penktadienį stresą sukėlęs dalykas šeštadienį bus vis dar neišspręstas ir streso tik padaugės.
- Kadangi alkoholis papildomai organizme gamina kortizolį (streso hormoną), geriantieji nerimauja dar labiau. Sekantį rytą nubudus pagiringam ir jaučiant nerimą, įtampą kėlęs dalykas tampa dar labiau įtampą keliantis.
Žmones žudo alkoholis, o ne alkoholizmas.
ŽALA
Vartotojai geria alkoholį, pildami jį į burną, kur jis teka gerkle, per žarnyną ir į tiesiają žarną. Kepenys apdoroja bandydamos iš mūsų organizmo pašalinti žalingą cheminę medžiagą. Nenuostabu, kad alkoholis sukelia burnos, gerklės, gerklų, stemplės, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vėžį ir žinoma kepenų – organo, kuris intensyviai dirbdamas stengiasi alkoholį pašalinti iš mūsų organizmo. Nesvarbu ar alkoholis supiltas į 99 centų vertės skardinę, ar į 1000 eurų kainuojantį reto derliaus vyno butelį, kancerogeninis poveikis veikia vienodai. Etanolis sukelia vėžį mūsų organizmo dalyse pro kurias jis keliauja.
“Listerine” tai burnos skalavimo skystis, kurio sudėtyje maždaug ketvirtadalis alkoholio. Šviesios “Listerine” kūrėjų galvos, sukūrusios šį produktą, nusprendė jog reikėtų į produktą įtraukti didelį kiekį alkoholio, kad stebuklingas eliksyras sunaikintų gyvybę gelbstinčius mikrobus ir kad šį produktą galėtų pardavinėti kaip priemonę, kuri slopintų nemalonų burnos kvapą. Žmonės, besimaitinantys tinkamu maistu, neskleidžia nemalonaus burnos kvapo ir jų prakaitas nedvokia. “Listerine” tai produktas, skirtas slopinti problemą neieškant priežąsties. Jei kuriam nors iš jūsų sklinda nemalonus kvapas iš burnos, tiesiog turėtumėte pakeisti tai, ką vartojate sveikesne alternatyva. Jus tikrai neturėtumėte skalauti burnos vėžį sukeliančia medžiaga.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad “Listerine” gamintojai teigia: „Ne “Listerine” nesukelia burnos vėžio. Mūsų mokslininkai surinko daugybę klinikinių duomenų, įskaitant septynis tyrimus ir keturias apžvalgas ir nerado jokių įrodymų ar sąsajų tarp alkoholio turinčių burnos skalavimo skysčių, tokių kaip “Listerine” ir burnos vėžys.“
Tačiau advokatų kontora Parker Waichman LLP, kuri ėmėsi teisinių veiksmų prieš “Listerine” gamintojus, pareiškė: „Australijos tyrime, kuriame dalyvavo 3210 žmonių, nustatė, kad kasdien skalaujant burną skysčiais, kurių sudėtyje yra dideli kiekiai alkoholio, tampa reikšmingu rizikos veiksniu sukeliant burnos vėžį.“
Ir dar daugiau – mokslininkai rado įrodymų, kad gausus etilo kiekis burnos skalavimo skysčiuose padidina gleivinės pralaidumą vėžį sukeliančioms medžiagoms, tokioms kaip nikotinas.
Nuodingas alkoholio skilimo produktas (metabolitas), vadinamas acetaldehidu, irgi priklauso vėžį sukeliančių chemikalų grupei ir jis linkęs kauptis burnos ertmėje, kai skysčiais, gausiais alkoholiu vilgoma burna.
Pasaulio odontologų federacijos (World dental federation) ataskaita apie “The Lancet”( vienas iš prestižiškiausių medicininių žurnalų) tyrimą pavadinimu “Alkoholio vartojimas ir naštą 195 šalims” (Alcohol use and burden for 195 countries) rašo: „Lancet žurnale publikuotas tyrimas (turima omenyje alkoholio vartojimą) ypač svarbus, kai kalbame apie burnos sveikatą, nes alkoholio vartojimas siejamas su keturiomis burnos vėžio rūšimis: stemplės, gerklų, lūpų ir burnos ertmės bei ryklės ir nosiaryklės vėžiu. Tyrimas rodo, kad bet koks alkoholio vartojimo kiekis, net ir vienas išgėrimas per dieną, padidina santykinę riziką išsivystyti kiekvienam iš šių vėžio rūšių.“
PRIKLAUSOMYBĘ SUKELIANČIO ALKOHOLIO SAVYBĖS
Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje tema apie alkoholį prasideda tokiu tekstu: „Alkoholis tai toksiška ir psichoaktyvi medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių“. Trumpiau tariant, alkoholis priklausomybę sukeliantis narkotikas. Kiekvienas alkoholinis gėrimas vartojančiam sukelia cheminius pokyčius organizme, kaip pvz. geriantysis jaučia lengvą euforiją, ir kai šis jausmas atslūgsta, gėrėjas vėl pajunta dar vieno gėrimo poreikį. Alkoholis tai anestetikas ir slopina nerimą bei atbukina pojūčius. Pavartojus alkoholio organizmas reaguoja gindamasis ir gamina streso hormonus, ypatingai kortizolį. Alkoholio poveikis atslūgsta daug greičiau nei kortizolio, todėl geriantysis pradeda justi nerimą ir nervingumą. Nuodų vartotojui atrodo, kad kitas išgėrimas palengvina nerimą. Pakartotinas išgėrimas dar kartą nuslopina geriančiojo pojūčius, o organizmas savo ruožtu gamina dar daugiau kortizolio. Žmonėms atrodo, kad tai jų laisvas pasirinkimas pasirinkti išgerti papildomai, tačiau tai alkoholio atslūgimo poveikio pasekmė.
Kai mūsų organizmas stengiasi išlaikyti mus budrius išskirdamas kortizolį, mes patiriame streso cheminės medžiagos poveikį, nes jis priverčia dažniau plakti mūsų širdį. Šis dirbtinai sukuriamas svyravimas netrukus nuklysta, nes alkoholio poveikis labai greitai atslūgsta, tačiau kortizolis išlieka mūsų sistemoje ilgesnį laiką. Kortizolis organizmo išsilaiko iki kelių dienų, tačiau alkoholis paprastai išskaidomas maždaug vienu gėrimu per valandą greičiu.
Kad jums būtų aiškiau: alkoholis palengvina nerimą, kurį jis sukelia ir tuomet vėl sukelia nerimą atslūgus jo poveikiui, o kitas gėrimas vėl palengvina nerimą ir tuo pačiu jį sukelia ir t. t.
Palengvėjimas apibrėžiamas kaip „nusiraminimo ir atsipalaidavimo jausmas po to, kai išsivaduojate iš nerimo ar kančios“, kuris puikiai apibūdina geriančiųjų patirtį. Kai alkoholį vartojantis jaučia nerimą, išgėrimas suteikia „atsipalaidavimą ir nusiraminimą“. Išgeriančiajam atrodo, kad tai maloni patirtis, tačiau palengvėjimas apibrėžiamas kaip diskomforto pašalinimas. Jei vieną dieną pravaikščiotume šlubuodami, nes vaikščiotume apsiavę per ankštais batais, pajustume palengvėjimą, kai pagaliau galėtume juos nusiauti. Mes jų nebeavėtume, nes atpažintume diskomforto priežastį. Nebent skausmas jums suteikia malonius pojūčius. Dėl tam tikrų įsitikinimų visuomenėje, alkoholio teikiamą palengvėjimą ne taip lengva atpažinti kaip diskomforto šaltinį. Mes juk nesiautume per ankštų batų vien tik tam, kad pajustume palengvėjimą juos nusiimdami. Tačiau vartotojai vėl ir vėl geria etilo alkoholį, manydami, kad alkoholio suteikiamas palengvėjimas tai maloni patirtis.
Priklausomybę sukeliančių medžiagų poveikį dažnai menkina jų vartotojai, kurie nenori prisipažinti, kad jie tapę aukomis medžiagų, kurias jie vartoja.
2014 m. Europos alkoholio rinkodaros stebėsenos centras EUCAM (The European Centre for Monitoring Alcohol Marketing) parengė pranešimą pavadinimu „7 SVARBIAUSI ALKOHOLIO PRAMONĖS SKLEIDŽIAMI MITAI“, kuriame pabrėžiama, kaip alkoholio pramonė skatina gerti alkoholinius gėrimus:
Pramonė nekreipia dėmesio į tai, kad alkoholis (etanolis) kenksminga, toksiška, kancerogeninė ir priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri svetima organizmui. Chemiškai alkoholis tai sunkus narkotikas (šis terminas paprastai apibūdina narkotines medžiagas, kurios pavojingesnės ir labiau linkusios sukelti priklausomybę, pavyzdžiui, heroinas ir kokainas, nei tie, kurie vadinami lengvaisiais narkotikais, tokiais kaip kanapės ir LSD.) – kenksminga organizmui medžiaga, kuri panašiai kaip heroinas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę. Neigiamo poveikio sveikatai realybė tiesiogiai prieštarauja tam, kaip pramonė vaizduoja alkoholio vartotoją – kaip atsakingą, socialiai aktyvų, besidžiaugiantį ir švenčianti gyvenimą. Alkoholis tai vėžį sukelianti medžiaga. Nėra nustatyta saugi alkoholio vartojimo riba.
Geriantys žmonės nenori pripažinti, kad alkoholis sukelia priklausomybę.
PRIKLAUSOMYBĘ SUKELIANČIŲ NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ PALYGINIMAS
Vien JAV visuomenė kasmet išleidžia 253 milijardus dolerių alkoholiui, o tai nužudo apie 38 500 žmonių. Viena žmogžudystė vidutiniškai kainuoja 6,5 milijonai JAV dolerių.
Alkoholio gamintojai tiekia pernelyg brangų, priklausomybę sukeliantį, kenksmingą ir legaliai įsigijamą narkotiką ir dėl to jie susikrauna didžiulį pelną. Gaminant alkoholį pasaulio mastu dominuoja tik kelios korporacijos. Nevyriausybinė organizacija „Movendi International“, dirbanti alkoholio prevencijos srityje, šias korporacijas vadina „Didžiuoju alkoholiu (Big alcohol)“ ir pateikia jų bendras metines pajamas 215 mlrd JAV dolerių. Kaip pvz. „Anheuser-Busch Inbev“, įsikūrusi Belgijoje, 2019 m. uždirbo 52,3 mlrd. JAV dolerių. Alkoholio prekyboje šios korporacijos yra laimėtojos, o jų akcininkai, tiekėjai ir darbuotojai, kaip bendrininkai gauna dalį savo pajamų. Mažesni vyno, alaus ir spiritinių gėrimų gamintojai visame pasaulyje pasidalina 1,47 trilijono JAV dolerių surinktų iš metinių alkoholio išlaidų. Šio sandorio pralaimėtojai tai maždaug 2,4 milijardo geriančiųjų, kurie kasmet vartoja priklausomybę sukeliantį narkotiką, kuris ne tik kenkia, bet ir kasmet nužudo maždaug 3 mln žmonių.
Dydisis alkoholis išleidžia dideles sumas pinigų valdžios atstovų lobizmui (legaliam kyšininkavimui), rinkodarai ir viešiesiems ryšiams (propagandai) bei finansuoja ne pelno siekiančias organizacijas, propaguojančias taip vadinamą saugų ir atsakingą gėrimą. Pramonė reklamuoja savo gaminius kaip įmantrius ir rafinuotus ir pabrėžia paveldą bei meistriškumą gaminant spiritinius gėrimus, tokius kaip viskis ir vynas. „Didysis alkoholis“ nori užsitikrinti, kad priklausomybę sukeliantys nuodai, kuriuos jis parduoda savo aukoms, būtų legalūs daugelyje šalių ir kad jų įsigijimui būtų taikoma kuo mažiau teises ribojančių teisės aktų. Alkoholio gamintojų pagrindinis tikslas, tai maksimalus pelnas.
STRESO HORMONAI
Žmones tam tikru mastu valdo cheminiai pokyčiai, atsirandantys dėl mūsų reakcijų į mus supantį pasaulį. Nors yra manančių, kad mąstome be aplinkos įtakos ir kad mūsų elgesį lemia asmeninis pasirinkimas, bet tai netiesa – mūsų reakcijos ir refleksai daro didelę įtaką. Mūsų endokrininė sistema gamina hormonus, kad apdovanotų mus už gerą elgesį arba įspėtų, kai mums gresia pavojus. Mumyse išsiskiria serotoninas ir dopaminas kaip atlygis už laimę ir malonumą, pavyzdžiui: už bendravimą, ar kas nors mums patinka ar, kai užsiimame seksu, kai mankštinamės, kai atrandame ką nors ir netgi kai valgome skanų maistą. Organizmas skatina malonų žmonių bendravimą, skatina mus elgtis taip, kad gimtų kūdikiai, ir apdovanoja mus už tai, kad laikomės kartu su bendraminčiais ir rūpinamės savimi. Pajutę pavojų, arba atsidūrę bauginančioje situacijoje, arba atsidūrę konfliktinėse situacijose, patiriame priešingą poveikį, nes mūsų endokrininė sistema naudoja streso hormonus, kad įsitikintų, jog žinome, jog mums gresia pavojus, kad būtųme pasiruošę kovoti arba bėgti.
Adrenalinas tai hormonas, kuris išsiskirdamas priverčia mus greitai reaguoti į nemalonią situaciją. Įsivaizduokite, kad atsiduriate situacijoje, kur vyksta susišaudymas arba jūsų akivaizdoje įvyksta siaubinga automobilio avariją. Mūsų endokrininė sistema išskiria didelį kiekį adrenalino, kad būtume itin budrūs ir pasiruošę bėgti ar imtis veiksmų (kovoti). Adrenalino poveikį pajaučiame staiga, tačiau jis taip pat greitai nuslūgsta.
Kartu su adrenalinu mūsų endokrininė sistema kontroliuoja kortizolį – lėto išskyrimo (veikimo) streso hormoną, kuris užtikrina, kad žinotume, kada patiriame stresą. Kortizolis išsiskiria, kai patiriame spaudimą darbe, kai namuose vyrauja įtempti santykiai arba kai ilgą laiką esame sudėtingoje padėtyje. Skirtingai nuo adrenalino, kortizolis sistemoje išlieka ilgesnį laiką ir po kortizolio išsiskyrimo jausime nervingumą ir nerimą nuo kelių iki keliolikos valandų.
ALKOHOLIO VARTOJIMO KELIONĖ
Kiekvieno asmens alkoholio vartojimą galima palyginti su kelione traukiniu į vieną pusę su pradžios ir pabaigos taškais. Kiekvienas girtuokliaujantysis kelionę pradeda nuo pirmojo išgėrimo, dažniausiai paskatintas kitų jį įkalbėjusių išgėrovų. Geriančiajam toliau vartojant, gausės alkoholio suvartojimas ir be abejo išgėrimo dažnumas. Ši kelionė susideda iš daugelio stotelių: kai geriantysis nuo pirmojo išgėrimo patyrimo pereina prie socialinio išgėrimo, tuomet reguliaraus socialinio vartojimo, besaikio prisigėrimo, nuo gėrimo vienumoje iki kasdienio gausaus išgėrimo bei girtuokliavimo kuomet vartotojas nebejaučia atsakomybės ir t. t. Galutinė nuodų gėrimo kelionės stotelė baigiasi mirtimi (daugiau nei 3 milijonai žmonių mirė nuo alkoholio vartojimo 2016 m.). Išgeriantieji progresuoja lėčiau, jei geria nedaug ir rečiau, o kuo daugiau ir dažniau geria, tuo greičiau keliauja.
Pagrindinis kelionės bruožas – traukinys vyksta tik į vieną pusę, tačiau bet kuris girtuokliaujantis gali apsispręsti ir atsisakyti toliau vartoti ir nusprendęs išlipti iš metaforinio traukinio. Nebegeriantis asmuo toliau neprogresuoja, tačiau kai tik jis vėl pradeda gerti svaigalus, vartotojas vėl pradeda kelionę nuo tos stotelės, kurioje išlipo, kai metė gerti.
Pažengę alkoholio vartotojai vėlesniuose gėrimo kelionės etapuose pajus, kad jų endokrininė sistema gamina didelius kortizolio kiekius ir jie visą dieną jausis nerimaudami ir stresuodami. Alkoholio gėrėjai praleis dieną galvodami ir laukdami pirmojo apsvaigimo, kad nuslopintų nervus.
Nė vienas vartojantis svaigalus savo kelionės nepradeda gerdamas visą dieną kiekvieną dieną. Jie visi pradeda nuo tokio kiekio, kuris išgeriantiesiems atrodo lengvai valdomas, kad tai jų laisvas pasirinkimas. Dauguma leidžiasi į šią kelionę įsitikinę, kad etanolis tai sveikatą gerinantis ir naudingas bendravimui, nors daro neigiamą poveikį organizmui. Svaigulio vartotojai, kurie kas vakarą po darbo atsikemša butelį vyno ir galiausiai neplanuotai išgeria visą jo turinį, beveik niekada nesusimąsto, kad kažkas kitas, išskyrus jų norus, galėtų juos paveikti ir priversti juos gerti kaskart vis daugiau nei anksčiau.
Gėrimo normą ir dažnį nustato alkoholis, o ne vartotojas.
ŠALIŠKUMAS
Visuomenė labai pasitiki medikais ir medicinos ekspertais, kurie pateikia gaires, kaip apsaugoti žmones nuo žalos. Liaudis tikisi, kad valdžios atstovai jiems patars per savo institucijas.
Valstybinės įstaigos nustato savo politikos kryptis ir skelbia gaires dėl alkoholio vartojimo, kaip dalį savo kompetencijos ir šios gairės paprastai pateikiamos žiniasklaidai, kai sukuriamas pranešimas spaudai arba kai paskelbiama nauja informacija.
Patarimų susijusių su alkoholio vartojimu mums netrūksta. Daugybė organizacijų suinteresuotos teikti patarimus, nes jos visos turi bendrą tikslą – sumažinti žalingą alkoholio poveikį. Biudžeto pinigai, labdaros pajamos, stipendijos tyrimams ir universiteto mokesčiai maitina šį kolektyvą, o jų patarimai perfiltruojami visuomenei, ką ir kaip reikėtų suprasti apie alkoholį. Nors kai kurie tyrimai nepriklausomi, padaugėjo alkoholio kompanijų finansuojamų tyrimų. Neseniai Jorko universiteto atliktas tyrimas parodė, kad alkoholio kompanijų finansuojami tyrimai padažnėjo 56 proc. ir bedė pirštu į atradimus, kai buvo nustatyta, jog alkoholio pramonė finansavo 13 500 tyrimų. Tokie tyrimai greičiausiai sukelia šališkumą ir tai akivaizdus interesų konfliktas.
Atrodo, kad nustatytos gairės nepadeda sumažinti alkoholio vartojimo, nors kolektyvinės organizacijos padidino pastangas ir išteklius, kad užkirstų kelią alkoholio daromai žalai. Tiesą sakant, gairių įtaka visuomenę veikia priešingai, nes svaigalų išgeriama daugiau ir dėl to patiriama daugiau žalos. Tam yra akivaizdi priežastis, nes pateikiamos gairės šališkos ir skatina alkoholio vartojimą. Šis šališkumas egzistuoja mažiausiai dėl dviejų priežasčių: kad gaires rašantys ekspertai girtuokliauja patys ir dėl alkoholio pramonės finansinės įtakos. Gėrėjų parašytos gairės leidžia žmonėms ir toliau vartoti alkoholį, nes gairėse teigiama, kad svaigintis saikingai nėra žalinga.
Tyrėjai ir nepriklausomos įstaigos atskleidžia paprastą problemą, kad nė viena iš tų šališkų įstaigų nepataria visuomenei nevartoti alkoholio. O rezultatas tas, kad visuomenė, kuriai alkoholį masiškai prastuminėja įvairiais kanalais galingas Didysis alkoholis, kreipiasi į ekspertus ir institucijas, kuriomis jie pasitiki ir jiems sakoma, kad gerti yra sveika.
Visai neseniai buvo publikuotas unikalus tyrimas, kuriame rašoma, kad neturėtume vartoti alkoholio. Tik vienas tyrimas – „Alkoholio vartojimas ir našta 195 šalims ir teritorijoms, 1990–2016 m.“: sisteminė 2016 m. visuotinio ligų naštos tyrimo analizė, paskelbta medicininiame žurnale „The Lancet“ 2018 m.: „Alkoholio vartojimas tai pagrindinis pasaulinės ligų naštos rizikos veiksnys sukeliantis apčiuopiamą sveikatos praradimą. Mes nustatėme, kad mirtingumo dėl visų priežasčių, o ypač rizika išsivystyti vėžiui didėja sulig alkoholio vartojimo kiekiu , o svaiginimosi lygis, kuris sumažintų sveikatos nuostolius – lygus nuliui.”
Visuose patarimuose, gairėse ir pranešimuose, kurie pasiekia geriančiuosius, nenurodoma jiems negerti etanolio, tik dar labiau pabrėžiama, kad būtina svaigintis saikingai. Įsivaizduokite, jei mums pasakytų, kad saikingai rūkyti cigaretes yra gerai ir sveika.
Jei alkoholį saikingai vartoti sveika, kodėl tuomet visuomenėje neskatiname gerti vaikams?
KALTĖ
Alkoholio pramonė ir organizacija Anoniminiai alkoholikai (AA) turi bendrą bruožą, o tai stebina, nes atrodo jie deklaruoja priešingus tikslus.
Korporacijos, prekiaujančios alkoholiu skirtos nešti pelną savo akcininkams, o tai visiškai lengvas darbas, kai jų parduodamas produktas sukelia priklausomybę. AA sukurta padėti probleminiams vartotojams, kuriems alkoholis daro žalą. Ši organizacija leidžia Didžiajam alkoholiui juos kontroliuoti. Šios dvi organizacijos atrodo privalėtų turėti požiūrius, kurie tiesiogiai prieštarautų vieni kitiems, tačiau kiekviena iš jų įsitikinusi, kad tai alkoholį vartojantis kaltas dėl alkoholio priklausomybės. AA geriančiuosius, kurie kreipiasi pagalbos, įvardija kaip alkoholikus ir jų prašo pripažinti, kad jie serga alkoholizmu. Kad problema slypi jame ir kad vartotojas turi sutikti, jog jis kažkuo ydingas – jog gėrėjas peržengė nematomą ribą ir kelio atgal nėra. AA savo nariams nesako, kad buteliuke esanti medžiaga tai nuodingas priklausomybę sukeliantis narkotikas, galintis kontroliuoti visus, kurie jį vartoja. Kaltė dėl vartojimo guldoma ant besisvaiginančiojo pečių.
AA yra puikioje padėtyje būti alkoholio pramonės oponentu. Organizacija galėtų panaudoti savo galią ir įtaką, kad pabrėžtų svaigalų korporacijų parduodamo narkotiko pavojų, tačiau daugiausia dėmesio skiriama asmeniui, kuris prarado kontrolę. Toks labdaringos organizacijos požiūris idealiai tinka alkoholio pramonei ir netgi patvirtina jų argumentą, kad keli „supuvę obuoliai“ patys atsakingi už alkoholio keliama žalą. Užuot kovojusi su didžiuoju alkoholiu, AA palaiko jų poziciją.
IŠVADA
1964 m. JAV generalinio chirurgo patariamasis komitetas (Advisory Committee to the Surgeon General) paskelbė pranešimą pavadinimu „Rūkymas ir sveikata“, kuriame aiškiai nurodyta, kad tabako dūmai sukelia plaučių vėžį. Tuo metu JAV rūkymas buvo plačiai paplitęs ir „peržengęs socialines, ekonomines, lyčių ir etnines ribas“. Cigarečių rūkymas buvo plačiai paplitęs, nebuvo bandoma atkalbinėti to nedaryti namuose ar prie nėščiųjų ir vaikų, o rūkymas vyko visų rūšių viešose erdvėse, įskaitant ligonines, restoranus, lėktuvus, bibliotekas ir medicinos konferencijas. Generalinio chirurgo ataskaita pažymėjo lūžį Amerikos tabako vartojime ir pradėjo skleisti visuomenės sąmonėje žinią, kad rūkomos cigaretės sukelia vėžį. Nuo tada, kai buvo paskelbta ataskaita (1964 m.), rūkymo rodikliai JAV populiacijoje nuolat mažėjo nuo 40 proc. populiacijos iki maždaug 20 proc.
1965 m. Didysis tabakas “savanoriškai“ sutiko klijuoti įspėjamąją etiketę ant cigarečių pakelių, kuri skambėjo maždaug taip: “Įspėjame: cigarečių rūkymas GALI būti pavojingas jūsų sveikatai”. Šios žinios sušvelninimas daug pasako apie to meto tabako kompanijų lobistų įtaką organizacijoms ir parlamento nariams. Generalinio chirurgo ataskaitoje gana aiškiai pasakyta, kad tabako dūmai sukelia plaučių vėžį. Cigarečių rūkymas neabejotinai pavojingas sveikatai, tačiau tabako kompanijos rūkantiems paslaugiai paaiškino, kad tai „GALI BŪTI“ pavojinga. Tai vienas iš tabako pardavėjų pastangų atremti tai, kas mums visiems akivaizdu – tabako rūkymas žalingas sveikatai ir sukelia priklausomybę.
Tuo metu JAV valdžios atstovų pastangos gerinti visuomenės sveikatą apėmė viešos informacijos skleidimą, kuria buvo siekiama padėti rūkantiems žmonėms sumažinti rūkymo žalą, įskaitant patarimą rinktis cigaretes su mažesne dervos dalimi, surūkyti ne visą cigaretę arba rūkyti mažesnį kiekį cigarečių. Tokio tipo rekomendacijos turėjo mažą poveikį, tačiau šios rekomendacijos tiko tabako pramonei, nes nebuvo bandoma kalbėti, kad reikėtų apskritai nustoti rūkyti. Prireikė ne vienerių metų, kol žinia apie plaučių vėžį tapo visuomenės supratimo dalimi: „Tik septintajame dešimtmetyje dauguma amerikiečių žinojo, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį. Toks požiūris nuolat plėtėsi nuo maždaug 70 proc. septintajame dešimtmetyje iki maždaug 80 proc. aštuntajame dešimtmetyje. Devintojo dešimtmečio „Gallup“ apklausos nuosekliai parodė, kad 95 proc. amerikiečių teigia, kad cigarečių rūkymas kenkia sveikatai ir netgi 90 proc. mano, kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį.“
Didysis tabakas ir jo požiūris į rūkymą 60-ųjų viduryje turi paralelių su Didžiuoju alkoholiu ir alkoholio vartojimu šiomis dienomis. Palyginti su tuo, kaip valdžios atstovai kontroliuoja ir riboja tabako pramonę, atrodo, kad šis alkoholio pramonės reguliavimas atsilieka maždaug 50 metų. Tabakas ir alkoholis tai kancerogeniniai, priklausomybę sukeliantys narkotikai, kurie neša didžiulį pelną nedidelei galingų korporacijų grupuotei. To meto tabako gamintojai ir dabartiniai alkoholio tiekėjai panašiai nenoriai priima primetamą kontrolę ir abi grupės per savo samdomus lobistus (legalius kyšininkus) įtakoja valdininkus, kad neleistų visiškai uždrausti pramonės gaminių. Jų rinkodaros pastangos apima milžiniškas išlaidas, kad priklausomybę sukeliantis nuodingas narkotikas visuomenei būtų pateikiamas kaip spalvingas ir rafinuotas produktas. Rūkančios Holivudo žvaigždės kažkada buvo vertinamos kaip šaunios ir įdomios, panašiai dabartinės ekrano ikonos ir kiti įtakotukai pateikiami kaip spalvingi ir įmantrūs alkoholio vartotojai.
60 – aisiais rūkymas buvo plačiai paplitęs ir peržengęs socialines, ekonomines, lyčių ir etnines ribas“. Cigarečių rūkymas buvo plačiai paplitęs, nebuvo bandoma atkalbinėti to nedaryti namuose ar prie nėščiųjų ir vaikų, o rūkymas vyko visų rūšių viešose erdvėse, įskaitant ligonines, restoranus, lėktuvus, bibliotekas ir medicinos konferencijas, kaip dabar paplitęs svaiginimasis etilo gėrimais.
Kiekvieno narkotiko vartotojai turi įsitikinimų, leidžiančių jiems toliau vartoti priklausomybę sukeliančią medžiagą, nors nuodo vartojimas sukelia žalą. Rūkantieji ir geriantieji teigia, kad jų pasirinkta narkotinė medžiaga atpalaiduoja ir mažina stresą. Šią dieną beveik visi gerai žinome, kad tabako dūmai sukelia plaučių vėžį, bet visuomenėje vis dar mažai žinoma, kad alkoholis sukelia ir daug kitų rūšių vėžį. Žmonių, kenčiančių nuo rūkymo, skaičius milžiniškas. Tabako rūkymas tai viena didžiausių pasaulio sveikatos problemų. Ši žalojanti visuomenę problema naikino liaudį daugelį dešimtmečių. Apskaičiuota, kad per visą XX amžių dėl rūkymo per anksti mirė apie 100 milijonų žmonių, dauguma iš jų turtingose šalyse. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija)teigia, kad kasmet nuo alkoholio vartojimo miršta 3 milijonai žmonių, tai yra 300 milijonų per šimtmetį.
Šią dieną bandoma aktyviai atgrasyti nuo rūkymo labai griežtai kontroliuojant tabako pardavimus, įskaitant parduotuvėse paslėptus cigarečių pakelių pavadinimus, vėžio ir sveikatos sužalojimų nuotraukų spausdinimą ant pakelių, reklamos draudimą ir visuomeninių ekspertų patarimus mesti rūkyti. O su alkoholiu elgiamasi beveik priešingai: kur kas mažiau kontroliuojama reklama, nededama įspėjamųjų etikečių ir ekspertai pataria bei skatina visuomenę gerti svaigalus saikingai. Vietoje to, kad rekomenduotų ir visiškai pasmerktų alkoholio vartojimą. Pranešimai ir gairės, kurias mums pateikia ekspertai, atspindi 60 – ajame dešimtmetyje JAV duotus patarimus, kaip sumažinti tabako žalą. Knygos, tinklalapiai, sveikatos priežiūros specialistai ir žiniasklaida nenori mums pasakyti, kas daugumai akivaizdu, kad alkoholis kenksmingas ir mes neturėtume jo vartoti apskritai.
Patarimas rūkantiems mažiau rūkyti pavojingas ir žalingas visuomenei, kaip ir patarimas saikingai svaigintis.
Tekstą taisė Kornelija Lukoševičė
Ligos išsivysto mumyse ir iš mūsų. 