ŠUMANO REZONANSAS

Paruošta pagal Joe Dispenza

Kiekvieną akimirką virš žemės paviršiaus slenka apie 2000 perkūnijų ir kas sekundę sukelia apie 50 žaibų. Kiekvienas žaibas užfiksuotas tarp Žemės paviršiaus ir maždaug 60 mylių aukštyn esančios ribos sukuria elektromagnetines bangas, kurios skrieja aplink Žemę. Kai kurios bangos, jei jų bangos tinkamo ilgio, jungiasi, didindamos stiprumą, sukurdamos pasikartojantį atmosferos širdies plakimą, žinomą kaip Šumano rezonansas.

1952 m. Vokiečių fizikas ir profesorius W.O. Schumannas iškėlė hipotezę, kad atmosferoje galime aptikti išmatuojamų elektromagnetinių bangų, esančių ertmėje (erdvėje) tarp žemės paviršiaus ir jonosferos. Jonosfera susideda iš elektronų, jonizuotų atomų ir molekulių sluoksnių, besidriekianti maždaug nuo 30 mylių virš žemės paviršiaus iki kosmoso krašto, maždaug 600 mylių. Šis dinamiškas regionas didėja ir mažėja (ir toliau dalijasi į subregionus), atsižvelgiant į saulės sąlygas ir tai kritinė Saulės ir Žemės sąveikos (interakcijos) grandis. Būtent ši „dangaus jėgainė“ leidžia keliauti radijo ryšiui.

1954 m. Schumannas ir H. L. Königas patvirtino Schumanno hipotezę nustatydami rezonansus 7,83 Hz pagrindiniu dažniu. Taigi „Schumanno rezonansas“ buvo nustatytas matuojant pasaulinius elektromagnetinius rezonansus, kuriuos generuoja ir sužadina žaibo išlydžiai jonosferoje. Nors šį reiškinį lemia žaibas atmosferoje, daugelis nesuvokia šio dažnio, kaip kamertono (tuning-fork), svarbos gyvenimui. Kitaip tariant, jis veikia kaip foninis dažnis, įtakojantis žinduolio smegenų biologinę grandinę.

Kiek žinome, Žemės elektromagnetinis laukas saugo visas gyvas būtybes tokiu natūralaus dažnio pulsavimu 7,83 Hz. Galite tai įsivaizduoti kaip žemės širdies plakimą. Senovės Indijos Rišiai (Rishis) tai vadino OHM arba gryno garso įsikūnijimu. Ar tai sutapimas, ar ne, bet 7,83 Hz dažnis taip pat yra labai galingas dažnis, naudojamas smegenų bangų įtraukimui (įsodinimui), kadangi tai siejama su žemu alfa kiekiu ir viršutine teta smegenų bangos būsenų sritimi. Šis dažnis taip pat siejamas su hipnotizavimo, įtaigumo, meditacijos ir padidėjusiu žmogaus augimo hormono (ŽAH) lygiu, be to, padidėja smegenų kraujotakos lygis, kol šis dažnis yra stimuliuojamas.

Atrodytų, kad mūsų nervų sistemą gali paveikti žemės elektromagnetinis laukas. Gal todėl buvimas gamtoje visada toks gaivinantis ir gydantis. Atsijungimas nuo tipiškos miesto aplinkos, sumažinant minios, eismo, darbo ir įprasto gyvenimo poveikį, ir išėjimas į natūralią aplinką, gali sulėtinti mūsų smegenų bangas nuo agresyvių, budrių, nerimastingų ir nekantrių būsenų, matomų didesniame beta smegenų bangų diapazone iki atkuriamųjų alfa bangų.

2017 m. sausio 31 d. pirmą kartą užfiksuotoje istorijoje Schumanno rezonansas pasiekė 36+ Hz dažnius. Tai buvo laikoma anomalija, kai 2014 m. šis dažnis pakilo nuo įprasto 7,83 Hz iki kažkur 15–25 Hz lygio. Tai daugiau nei penkis kartus padidėjęs rezonansinio dažnio lygis. Ką tai reiškia mums, kaip Motinos Žemės gyventojams? Remiantis neuromokslu, 36+ Hz dažnio įrašai žmogaus smegenyse labiau susiję su įtempta nervų sistema nei su atsipalaidavusia ir sveika.

Jau seniai įtariama, kad žmogaus sąmonė gali paveikti žemės magnetinį lauką ir sukelti jame trikdžius (ir atvirkščiai), ypač didelio nerimo, įtampos ir aistros metu. Jei nepastebite, kad gyvename didelio nerimo, įtampos ir aistros metu, tikriausiai to ir nepastebėjote. Be to, kad dabartiniu metu labai apkrauta politinė, socialinė, ekonominė ir asmeninė aplinka, daugelis žmonių jaučiasi, lyg laikas spartėja. Tai gali paaiškinti intensyvų sutrikimą, kurį dauguma iš mūsų jaučia šiuo metu. Ar drastiškas dažnio kilimas gali būti susijęs su tuo?

Kaip žinome iš tyrimų, kuo didesnis dažnis, tuo įvairesnę informaciją šie dažniai neša savyje. Kadangi mes esame organinės būtybės, sukurtos iš materijos ir imlios elektromagnetiniams laukams, ir kadangi mūsų gyvenimas neatsiejamas nuo žemės, tai jei žemės dažnis kyla, ar tai neturėtų kelti ir mūsų dažnio?

Evoliucija ne visada buvo lengvas procesas, tačiau už jos esanti energija – vieningo lauko energija – visada juda link didesnio organizuotumo ir visumos laipsnių tiek viduje, tiek išorėje. Jei žemės elektromagnetinis laukas kyla, tai ar tai neturėtų leisti mūsų smegenims sugebėti priimti didesnių dažnių, kurie aukštesni net už įtemptą aukštų beta smegenų bangų būseną? Jei taip, ar tuomet smegenų dažnių diapazonas, viršijantis aukštų beta smegenų bangų skalę, kuris, užuot siejamas su per daug sužadintomis ir išsibalansuojančiomis smegenimis, labiau susijęs su didesniu suvokimu, sąmoningesnėmis ir kūrybiškesnėmis smegenimis?

Padidėjęs dažnis sukuria sąmonės padidėjimą, o kai mūsų sąmonė didėja, mes geriau suvokiame – o tai jau gama smegenų bangos. Gama smegenų bangos, kurios gali būti daugiau nei dvigubai didesnės už aukštas beta smegenų bangas, atspindi sužadintą smegenų būseną, tačiau jos nėra susijusios su avarinio režimo išgyvenimo būsenomis, tačiau susijusios su tam tikra aukštesne sąmone ir suvokimu, taip pat susijusios su didesniu meilės ir užuojautos kiekiu. Žemei išgyvenant metamorfozę, galbūt ir mes turime pereiti per šį emocinio intensyvumo laiką, susijusį su beta smegenų bangomis, kol pakilsime į naują gama smegenų bangų būsenos sąmonę. Ar tai nepagerintų mūsų nervų sistemos ir neišplėstų mūsų suvokimo bei realybės supratimo?

Galbūt mes esame ant didžiojo evoliucinio šuolio ribos. Kitas būdas išsireikšti, kad mes išgyvename atskleidimą (iniciaciją), galų gale, ar ne inicijavimas tai perėjimo iš vienos fazės į kitą, ritualas? Galbūt žemė mums padeda pakelti šydą, skatina mus paspartinti energiją ir įgalina pamatyti tikrąją savo prigimtį. Galbūt, kai pamatysime, prisiminsime, kas esame iš tikrųjų ir pagaliau galėsime pereiti kaip kolektyvinė sąmonė iš išgyvenimo būsenos į klestėjimo būseną.