XIII ir XIV amžiuje katalikų bažnyčia buvo pagrindinis alkoholio šaltinis, nes vienuoliai turėjo daug kultūrinių žinių apie vyno ir alaus gamybą. Nuolat tiekiamas alus jau beveik 1000 metų gaminamas vienuolyno alaus darykloje Vokietijoje. Tačiau dabartiniais laikais viena kompanija pagamina trečdalį alaus pasaulyje.
Egzistuoja teorija, kad žemės ūkio ištakos buvo ne dėl maisto paieškų, o dėl pasėlių auginimo alkoholiui gaminti.
Nustebtumėte sužinoję, kaip sunku priversti žmones pirmą kartą išgerti alkoholio. Gryno alkoholio skonis atstumiantis ir niekas, išskyrus nuolatinį gėrėją, jo negertų. Net ir įvairiausių alkoholio produktų, kuriuos perkate skonis dažnai būna kartokas, aštrus ir nemalonus. Ir tam, kad alkoholį vartotų, reikia pridėti įvairių priemaišų. Kai kurie visuomenėje įprasti alkoholio skoniai – vyno skonis ir apynių aromatas žmogui gana keisti, todėl prie šių skonių irgi reikia priprasti.
Vienas iš efektyvesnių būdų padaryti alkoholį patrauklesnį žmonėms tai jo pasaldinimas. Tai galioja ir žiurkėms. Kai mokslininkai naudoja žiurkes alkoholio poveikiui tirti, įprastai jį saldina, kad žiurkės jį vartotų.
Alkoholis (etanolis – C2H5OH), tai psichoaktyvi molekulė, kurią kasdien vartoja maždaug 2,4 mlrd žmonių.
PROCESAI JŪSŲ SMEGENŲ VIDUJE
Smegenys sudarytos iš maždaug 200 milijardų neuronų tinklo. Mums mąstant tarpininkauja neuronai, siųsdami tarp savęs žinutes. Mūsų smegenų našumas – prabudimas, miegojimas, atminties saugojimas, ryjimas ir pan. tai šių pranešimų, keliaujančių po smegenų tinklą, rezultatai.
Neuronai (nervinės ląstelė) panašiai kaip elektros prietaisai. Kiekviena žinutė (pranešimas) keliauja išilgai neurono kaip elektra laidu, tačiau ryšys, jungiantis tarpą tarp neuronų, vadinamas sinapse yra cheminis. O cheminės medžiagos, kurios užpildo šias spragas, vadinamos neuromediatoriais (med. biologiškai aktyvios medžiagos, perduodančios nervinius impulsus iš neurono į neuroną arba į organą (raumenį arba liauką)).
Alkoholis veikia kaip ir kiti narkotikai šio cheminio ryšio lygiu.
Žinome apie 80 skirtingų neuromediatorių (cheminių pasiuntinių) tipų. Ir žinome dar daugiau receptorių tipų, į kuriuos jie įsijungia. Kiekvieną receptorių suaktyvina skirtingas neuromediatorius.
Jei norite maksimaliai pagerinti savo gyvenimą, tuomet reikėtų negerti nė lašo alkoholio.
Du labiausiai paplitę ir galingiausi neuromediatoriai – tai gama-aminobutirynė rūgštis (GABR) ir glutamatas, nes šie jungikliai įjungia ir atjungia smegenis. Iš esmės šie neuromediatoriai tai smegenų šerdis. Jie atlieka visus pagrindinius darbus, tokius kaip miegas, prisiminimų saugojimas (klojimas) bei mąstymas.
Glutamatas įjungia smegenis, o GABR išjungia. Kai glutamatas išsiskiria ir keliauja per sinapsę, jis įjungia sekantį neuroną, todėl smegenys tampa aktyvesnės. GABR elgiasi priešingai.
Abu dirba kartu, kaip jin ir jang. Jums reikia GABR, kad galėtumėte kontroliuoti glutamatą, nes jei organizme išsiskiria per daug glutamato, jūsų nervų sistema patiria perkrovą. Dėl to patiriate didžiulį nerimą ar net traukulius ir dėl to galite pažeisti smegenis.
Jūsų smegenys išsivystė taip, kad kiekvieną kartą, kai išsiskiria glutamatas, išsiskiria ir GABR.
NEUROMODULIATORIAI
Yra dar vienas neuromediatorių tipas, vadinamas neuromoduliatoriumi, jis keičia smegenų atsaką, o ne tiesiogiai veikia. Pavyzdžiui, jei papulsite į automobilio avariją, šį atsiminimą smegenyse išsaugos (išklos) glutamatas, kad jūs važiavote 80 km per valandą greičiu, kad važiavote A34 greitkeliu, tačiau emocijas užkoduos neuromoduliatorius, noradrenalinas. Tai prideda papildomos informacijos prie atsiminimo, tačiau tai nėra pagrindinis komponentas.
Nėra tokio alkoholio vartojimo lygio, kuris būtų be rizikos.
Neuromoduliatoriai veikia kaip GABR ir glutamato pastiprinimas, nes dauguma smegenų išėjimų naudoja daugiau nei vieną neuromediatorių.
Paaiškinant pavyzdžiu – bent keturi neuromediatoriai, kurie mums neleidžia užmigti (išlaiko mus budriais): acetilcholinas, oreksinas, histaminas, noradrenalinas ir mažiausiai 4, kurie užmigdo: GABR, adenozinas, serotoninas, endokanabinoidai. Tai reiškia, kad jei vienam nepavyksta, kiti gali atstoti vieno trūkumą. Pavyzdžiui, sergančiam narkolepsija, neišsiskiria neuromoduliatorius, oreksinas. Šiems žmonėms sunkiau pavyksta išlikti budriems (neužmigti), nes kitiems neuromediatoriams ne visada pavyksta atstoti oreksino trūkumą.
Įdomu tai, kad pagal 2016 m. Psichoaktyviųjų medžiagų aktą visos pramoginės psichoaktyvios medžiagos buvo uždraustos, išskyrus etanolį, kofeiną, nikotiną ir tabaką.
TAIGI, JŪS GERIATE TOLIAU
Toliau geriate ir jūsų kalba tampa nerišli. Jūsų atmintis užblokuota dėl glutamato efekto, todėl nuolat kartojatės ir kartojatės.
Padidėjus dopamino kiekiui, o savikontrolei “užsiblokavus” galite pradėti ginčytis. Dažnai elgsitės neatsakingai – rūkysite, nors jau metėte šį užsiėmimą, vairuosite išgėrus, nes jūsų sprendimai tampa neadekvatūs.
Toliau geriate ir artėjate link anestezijos, sistemos išjungimo. Tiesą sakant, medicininiai anestetikai skirti GABR ir glutamato valdymui. Anestezija, kurią atlieka, kai daroma nesudėtinga operacija, įjungia GABR, kad jus užmigdytų. O, kai daroma sudėtinga operacija, jums atjungia (blokuoja) glutamatą, kuris jus išlaiko prabudusį ir gyvą. Štai kodėl jus reikia pajungti prie ventiliatoriaus, nes nebegalite savarankiškai kvėpuoti.
Alkoholis veikia ir GABR, ir glutamatą, todėl jį vartoti pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. GABR ir glutamatas ne tik reguliuoja budrumą, bet ir palaiko jūsų gyvastį. Štai kodėl žmonės miršta apsinuodiję alkoholiu. Jei išgersite pakankamai, nustosite kvėpuoti.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC – Center for Disease Control and Prevention) apskaičiavo, kad pagirios nuo alkoholio JAV ekonomikai 2010 m. kainavo apie 249 milijardus dolerių, beveik ketvirtadalį trilijono.
KEPENYS
Alkoholis tai nuodas, o kepenys atsakingos už nuodų, taip pat kitų vaistų ir cheminių medžiagų skaidymą. Štai kodėl alkoholis, kaip ir kiti nuodai (vaistai ir kt.), naikina jūsų kepenis. Problema ta, kad dauguma žmonių nežino, kad turi kepenų pažeidimų, kol tie pažeidimai nebūna labai pažengę.
- RIEBIOS KEPENYS
Pirmasis kepenų ligos etapas vadinamas kepenų steatoze (riebalinės kepenys). Kepenys riebėja, nes jos gamina riebalus iš alkoholio gaunamų kalorijų ir kaupia savo ląstelėse. Kepenys taip pat gali būti riebios, jei turite antsvorio, esate atsparus insulinui arba sergate cukriniu diabetu – šio tipo nealkoholinės riebalinės kepenų ligos plačiai paplitusios.
Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų ankstyvoje kepenų pažeidimo stadijoje. Jūs galite pajusti šiokį tokį diskomfortą pilve virš kepenų, kurios yra viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, galbūt rėmenį ar pykinimą.
Atlikus tyrimus buvo pastebėta, kad daugelis vidutinio amžiaus „vidutiniškai“ geriančiųjų turi riebias kepenis. Pasak labdaringos organizacijos „Drinkaware“, papuolate į rizikos grupę jei išgersiate daugiau nei 8 vienetus (vienas vienetas yra lygus 10 ml arba 8 g gryno alkoholio) per dieną, jei esate vyras, ir jei esate moteris išgerianti 5 vienetus į dieną.
2. ALKOHOLINIS HEPATITAS
Didžioji dalis alkoholio, kurį geriate, enzimų suskaidomas kepenyse į energiją ir acetaldehidą, kuris vienu anglies atomu ilgesnis už formaldehidą ir tai toksiškesnė marinuojanti medžiaga nei alkoholis.
Jei gausiai išgersite – galbūt pusę ar visą butelį spiritinių gėrimų, ar 10 alkoholio vienetų per vakarą – jums gali pasireikšti ūminis alkoholio hepatitas. Jūsų kepenyse prasidės uždegimas dėl didelio išgerto alkoholio kiekio.
Įprasta, kad ūminis alkoholinis hepatitas išsivysto per tris ar keturias gėrimo dienas.
Toks girtavimas ypač pavojingas, nes mirus kepenims, dažniausia miršta ir žmogus.
Jei sergate kokia nors kita hepatito liga, kurią sukelia ne alkoholis, pavyzdžiui, A, B ar C hepatitu, tada alkoholio vartojimas žymiai padidina mirštamumą.
3. CIROZĖ
Tai sunkiausia kepenų pažeidimo liga. Kepenys turi didžiulį regeneracinį pajėgumą, todėl jos gali atsistatyti po steatozės, tačiau galite pasiekti tokį lygį, iš kurio negrįžtama.
Cirozė išsivysto, kai per dešimtmečius alkoholio ir acetaldehido mišinys prasisunkia į kepenų audinius ir sustabdo visą medžiagų apykaitos veiklą kepenyse. Audiniai net negali degeneruoti, nes žūva ir enzimai, ir bakterijos, kurios paprastai skaido negyvus audinius. Pasiekus tokią būklę, kepenys palaipsniui sukietėja.
Kai organizme išsivysto toleranciją alkoholiui, o jūs ir toliau geriate vis daugiau alkoholio, tuomet miršta vis didesnė kepenų dalis, jos tampa sausos, kietos ir sumedėjusios, nors įprastai kepenys būna minkštos, elastiškos ir kupinos kraujo.
Kepenys praranda gebėjimą gaminti ko reikia organizmui, pavyzdžiui, enzimus ir kai kuriuos hormonus. Kai jūsų kepenys nustoja funkcionuoti, jūsų tolerancija alkoholiui išnyksta, nes jos nebesugeba metabolizuoti alkoholio. Būtent tada jūs pradedate prisigerti nuo nedidelio alkoholio kiekio. Jei pastebite šiuos pokyčius, turite nedelsdami nustoti gerti. Jus susiduriate su negrįžtamu kepenų nepakankamumu.
Kepenys tampa vis labiau “sumedėjusios”, kraujui tampa sunkiau tekėti per jį. Kadangi didžioji dalis kraujo iš jūsų žarnyno patenka per kepenis, jis turi kažkur tekėti, todėl kraujas pradeda tekėti per mažus žarnos ir stemplės sienelių indus, kur pradeda tekėti daug daugiau kraujo, nei buvo organizmo suplanuota. Šios venos tampa didesnės ir labiaus išsipūtusios. Išsipūtimai (iškilimai) vadinami varikoze ir jie panašūs į išsipūtimus, esančius kojų venose, kai sergate varikoze.
Neretai pirmą kartą kas nors sužino, kad serga sunkia kepenų liga tik tada, kai pradeda vemti krauju, nes viena iš šių venų trūksta. Ligoninėje operacija ar slėgio vamzdelis stemplėje gali sustabdyti kraujavimą iš kraujagyslių, tačiau rimtesnė problema ta, kad pasiekus šį etapą, kepenų funkcijos paprastai nebeatsistato.
Jei jūsų kepenys dar šiek tiek pajėgios funkcionuoti, galite išgyventi su ciroze.
4. KEPENŲ VĖŽYS
Bet kuris lėtinis uždegimas galiausiai sukels vėžį. Viena iš kitų galimų cirozės pasekmių tai kepenų vėžys. Jei sergate ciroze, rizika išsivystyti kepenų vėžiui padidėja iki 12 proc. Paprastai tai galutinė diagnozė.
ŠIRDIES ir KRAUJAGYSLIŲ SVEIKATA bei KRAUJO SPAUDIMAS
Žinome keletą būdų, kaip alkoholis veikia širdies ir kraujagyslių veiklą. Alkoholis ilgainiui pakenkia širdžiai ir gali išsivystyti kardiomiopatija. Alkoholis susilpnina širdies raumenį, todėl jis tampa mažiau efektyvus, lieka mažiau galios pumpuoti kraują. Alkoholis nuodija jūsų širdį panašiai kaip ir kepenis. Alkoholio vartojimas per daugelį metų galiausiai sukels širdies nepakankamumą.
Net vartojant nedidelius kiekius, alkoholis padidina nereguliaraus širdies plakimo, širdies aritmijos riziką, dėl kurios galite jausti silpnumą ir dusulį.
Alkoholis prisideda prie pagrindinių išvengiamų hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio) priežasčių. Kodėl padidėjęs kraujospūdis pavojingas? Nes tai lemia du pagrindinius rezultatus: širdies priepuolius ir insultus.
Anksčiau buvo manoma, kad alkoholis apsaugo nuo insulto. Anksčiau tai buvo nesuskaičiuojamų antraščių apie raudonojo vyno naudą šaltinis. Žmonės mėgsta skaityti gerus dalykus apie savo žalingus įpročius.
Vieno iš prestižinių medicinos žurnalų „The Lancet“ 2018 m. tyrimų apžvalga buvo pavadinta – „Joks alkoholio vartojimo kiekis nepagerina sveikatos“. Jų išvadoje buvo teigiama, kad apskritai bet kokia menama apsauga būtų daugiau nei atsverta dėl neigiamo alkoholio poveikio.
Reikia paminėti 2 svarbius dalykus. Pirma, optimalus alkoholio kiekis užtikrinti tariamai apsaugai labai mažas – apie vieną alkoholio vienetą per dieną. Antra, ši manoma nauda širdžiai neatsveria visos kitos alkoholio, ypač vėžio, rizikos.
Kalbant apie alkoholį, tyrimai parodė, kad insulto rizika priklauso ir nuo dozės, ir nuo kumuliacinio (kaupiamojo) poveikio. Žmonių, gydomų nuo hipertenzijos, beveik niekada nepaklausia, ar jie vartoja alkoholį. Medikai jaučiasi nejaukiai to klausdami – galbūt dėl to, kad daugelis baltachalačių geria patys.
SMEGENYS
Galbūt tai gali šokiruoti, tačiau geriant nuodus pažeidžiamos ir smegenys. Tiesą sakant, pagrindinės demencijos priežastys, kurių galima išvengti, tai galvos trauma ir alkoholio daroma žala smegenims.
Per 30 metų trukusį tyrimą pavadinimu -„Whitehall II Imaging Study“- kuriame dalyvavo daugiau nei 500 žmonių, kuriems buvo skenuojamos (nuskaitomos) smegenys ir fiksuojama gėrimo istorija, hipokampo atrofija padidėjo tiems, kurie gėrė iki 14 vienetų (1 vienetas – 10 ml/8g ) alkoholio per savaitę, ir pagreitėjo kognityvinis (pažinimo) sutrikimas geriant tik iki 7 vienetų per savaitę. Išvada: alkoholio vartojimas net ir sąlyginai nedideliais kiekiais glaudžiai susijęs su smegenų pažeidimo rezultatais.
Nustatyta keletas priežasčių, lemiančių alkoholio poveikį smegenims. Tai tiesioginis paties alkoholio neurotoksinis (smegenų nuodas) poveikis. Ir netiesioginis poveikis, pavyzdžiui, padidėjusi insulto, diabeto ir aukšto kraujospūdžio rizika, vartojant alkoholį. Šie faktoriai padidina demencijos riziką.
Mokslininkų tarpe plačiai žinoma diagnozė, kuri pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas nutinka geriančiųjų smegenims: Korsakofo sindromas. Pagrindinis šio simptomo faktorius, tai prarasti gebėjimą fiksuoti (kaupti) naujus prisiminimus.
Dar niekas neatliko tyrimo ir nepublikavo jo moksliniame ar medicininiame žurnale, kuris galutinai įrodytų, kad alkoholio – raudonojo vyno ar bet kokios kitos alkoholio formos – gėrimas apsaugotų širdies ir kraujagyslių veiklą. Visi žinomi teiginiai tėra siejami su vartojimu, bet nėra aptikta priežastinio ryšio ir jie taikomi konkrečiai tirtai populiacijai. Vis dar negalime tvirtai pasakyti, kad kuriam nors asmeniui alkoholio vartojimas atneš naudą jo sveikatai.
1 vienetas atitinka 10 ml. arba 8 mg gryno alkoholio.
DIABETAS
Alkoholis sukelia uždegimą kasoje, kurios viena pagrindinių funkcijų išskirti virškinimo enzimus į plonąsias žarnas. Ir panašu, kad kai kasa pažeidžiama alkoholio, ji pradeda virškinti pati save, o tai labai skausminga.
Šis poveikis priklauso nuo vartojimo kiekio ir dažniausiai pasireiškia po 10–20 metų alkoholio vartojimo. Atrodo, kad moterys labiau pažeidžiamos nei vyrai. Mes žinome, kad alkoholis tai dažniausia pankreatito priežastis. Kai kasa pažeista, tai gali sukelti I tipo diabetą.
Antrasis veiksnys, didinantis diabeto tikimybę, tai kalorijų kokybė ir kiekis alkoholyje. Daug geriant alkoholio padidėja jūsų bendras kalorijų krūvis organizme, o žmonės turintys antsvorį labiau linkę į diabetą.
Jei jau sergate I ar II tipo diabetu, tuomet alkoholis jūs veikia dar kitais būdais. Alkoholis sutrikdo cukraus pusiausvyrą ir medžiagų apykaitą, todėl esate labiau pažeidžiamas tiek hipoglikemijos, tiek hiperglikemijos (mažas ir aukštas cukraus kiekis kraujyje) atveju. Kadangi alkoholis neigiamai įtakoja jūsų smegenų funkciją, galite nepastebėti ir nepajusti, kas vyksta jūsų organizme ir mažai tikėtina, kad išlaikysite tinkamą insulino režimą, arba netgi apskritai nesiimsite veiksmų cukraus kiekiui kraujyje nustatyti.
Kitas didelį susirūpinimą keliantis dalykas, kad hipoglikemijos atveju (būsena, kuri išsivysto, kai cukraus kiekis kraujyje nukrenta žemiau to, kurio reikia, kad jūsų smegenys tinkamai veiktų) galite atrodyti apgirtęs, todėl labai tikėtina, kad jums suteiks netinkamą gydymą.
Visai neseniai paaiškėjo, kad alkoholio vartojimas padidina riziką išsivystyti vėžiui. Taip pat paaiškėjo, kad joks nuodų vartojimo kiekis nėra naudingas sveikatai.
HORMONAI ir VAISINGUMAS
Endokrininę sistemą sudaro visas smegenų ir nervų ląstelių bei sekrecijos liaukų tinklas, gaminantis cheminius pasiuntinius, kurie sąveikauja tarpusavyje ir veikia visą organizmą.
Hormonai įtakoja daugelį organizmo funkcijų. Jie svarbiausi homeostatiniai (pusiausvyros) reguliatoriai, užtikrinantys mūsų organizmo sklandų veikimą. Taigi, jei juos išmuša iš vėžių, tuomet jie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Organizme išskiriami skirtingi hormonai, kaip pvz.: reprodukciniai hormonai, bet dar ir skydliaukės, augimo bei streso hormonai ir kt. Kiekvienas iš šių hormonų gali tiesiogiai pakeisti mūsų organizmo funkcijas arba įtakoti kitus hormonus, arba ir vieną ir kitą. Hormonai ne tik išskiriami iš liaukų, kuriuose jie gaminami, bet ir atkeliauja grįžtamuoju ryšiu įjungdami ir išjungdami ne tik save, bet ir vienas kitą. Endokrininė sistema, visada bando išlaikyti bei atkurti pusiausvyrą. O kai įmaišote alkoholio, ši sistema greitai išsibalansuoja. Paprasčiau tariant alkoholis išbalansuoja hormoninę sistemą.
Pagrindinė hormonų gamybos ir sąveikos sistema vadinama pagumburio-hipofizės-antinksčių (HPA –Hypothalamic-Pituitary-Adrenal) ašimi. Šios trys liaukos gamina hormonus, kurie kontroliuoja atsaką į stresą, įskaitant atvejus, kai nustojate vartoti alkoholį (abstinencija).
Atsaką į stresą sudaro dvi dalys:
- Tiesioginis streso kelias iš smegenų į antinksčius. Antinksčiai išskiria streso hormonus adrenaliną ir noradrenaliną. Dėl šių hormonų išskirimo jūsų širdis verčiama plakti greičiau, jaučiatės budresni ir daug aktyvesni ir jų poveikis gali jūs pažadinti 4 val. ryto suprakaitavusį ir susinervinusį.
- Smegenys įjungia pagumburį, kuris išskiria hormoną, vadinamą CRF – (corticotrophin-releasing hormone). Šis keliauja krauju tam tikrų venų rinkiniu į hipofizę, kuri yra pagrindinė endokrininės (hormoninės) sistemos liauka, kontroliuojanti daugumą hormonų. Ji randasi tiesiai po jūsų smegenimis, galvos viduryje. Kai CRF nukeliauja į hipofizę, jis stimuliuoja kito hormono, vadinamo ACTH (adreno-corticotrophic-hormone), išsiskyrimą. ACTH krauju nukeliauja į antinksčius ir skatina juos išskirti streso hormoną kortizolį.
Noradrenalinas/adrenalinas ir kortizolis kartu padeda koordinuoti atsaką į stresą. Pirmasis atsakas į stresą įvyksta netrukus. Tada per sekančias minutes ir valandas išsiskiria kortizolis. Jei geriate alkoholį kiekvieną dieną, to pasekoje kiekvieną rytą pakartotinai jūsų organzime išsiskiria streso hormonai, kai tik nustojate vartoti (abstinencija) alkoholį ir taip stumiate savo organizmą link aukšto kraujospūdžio. Jūsų kraujyje visada laikosi šiek tiek kortizolio, kad išliktumėte gyvas, tačiau jei kiekis tampa per didelis, pažeidžiami audiniai. Per daug kortizolio prilygsta steroidų vartojimui: jis įspėja apie jūsų gebėjimą metabolizuoti cukrų, todėl taip pat skatina diabetą. Laikui bėgant paskatina pokyčius smegenyse, kurie gali sukelti depresiją ir ją išlaikyti ilgą laikotarpį.
KAIP ALKOHOLIO VARTOJIMAS ĮTAKOJA LYTINIUS HORMONUS
Prolaktinas tai hormonas, skatinantis pieno gamybą. Tyrimai parodė, kad didesni prolaktino kiekiai aptinkami alkoholinių gėrimų vartotojų organizmuose – ir vyrų, ir moterų.
Moterims prolaktinas atlieka svarbią funkciją reguliuojant ovuliaciją. Net viena alkoholio dozė gali padidinti prolaktino kiekį, nors tai priklauso nuo suvartotos dozės. Vienas tyrimas su moterimis parodė, kad vienas išgėrimo epizodas – maždaug penki vienetai alkoholio – padidino prolaktino kiekį ir sumažino oksitocino (hormonas ir neuromediatorius, išsiskiriantis gimdant ir maitinant krūtimi, jis dar siejamas su empatija, pasitikėjimu, lytiniais santykiais ir santykių kūrimu) kiekį. Poveikis laikinas, tačiau jei gersite smegenų tirpiklį kasdien, jo lygis išliks aukštas.
Vyrams reikia mažo prolaktino kiekio spermos gamybai. Bet jei prolaktino lygis kraujyje pakyla, tuomet sumažėja testosterono kiekis ir jiems gali pradėti augti krūtys. Tai viena iš priežasčių, kodėl nuolat geriantys vyrai galiausiai sumoteriškėja. Alkoholis sumažina testosterono kiekį kitais mechanizmais – etanolis padidina enzimo (aromatazė) kiekius, kuris androgenus paverčia estrogenais. Tai nutinka dar prieš alkoholiui sukeliant rimtus kepenų sutrikimus. O acetaldehidas (alkoholio šalutinis produktas (metabolitas) išskaidomas kepenyse) sutrikdo enzimo gamybą, kuris yra raktas į testosterono sintezę.
Kadangi hormonai skaidomi kepenyse, prasidėjus kepenų ligai, vyro organizmas nebegalės taip gerai metabolizuoti estrogenų kaip anksčiau. Taigi jis ir toliau moteriškės: galbūt padidės krūtys ir sumažės veido plaukuotumas. Moteriškumą taip pat iš dalies lemia sumažėjęs IGF1 (Insulin Growth Factor) – iš insulino išskiriamas augimo faktorius, dėl kurio mažėja raumenų masė bei testosterono ir spermos kiekiai. Vyrai įnikę į alkoholį praranda nemažus kiekius raumenų masės.
AR VARTOJIMAS ŠIŲ NUODŲ MAŽINA VAISINGUMĄ?
TAIP. Alkoholis sukelia destruktyvių elementų, vadinamų laisvaisiais radikalais, gamybą, kurie gali pažeisti baltymus ir DNR.
Normalu, kad jūsų organizmas gamina laisvuosius radikalus, bet pavartojus alkoholio, jų susidaro per daug, todėl jie kenkia organizmui. Kai kuriais tyrimais buvo pastebėta, kad toksinis alkoholio poveikio tenka ne tik kepenims, bet ir kiaušidėms bei sėklidėms ir tai priklauso nuo laisvųjų radikalų. Šis procesas vadinamas oksidaciniu stresu, nes organizmo baltymai, įskaitant DNR, yra oksiduojami (pažeidžiami).
Ekspertai sutinka, kad nuolatinis alkoholio gėrimas mažina vyrų vaisingumą. Jis sumažina ir libido bei padidina impotencijos tikimybę.
KAIP ALKOHOLIO GĖRIMAS PAVEIKIA JŪSŲ GYVENIMĄ
Alkoholis dehidratuoja visą jūsų organizmą ir aiškiausiai galite pastebėti jo poveikį ant savo odos. Kiekvienas alkoholio vienetas (8 g/10ml) – priverčia jūsų organizmą išskirti maždaug 80 ml šlapimo. Jei išgersite vieną 175 ml taurę 13,5 proc. vyno, papildomai su šlapimu išskirsite beveik 200 ml skysčių.
Dėl dehidratacijos oda ne tik atrodo mažiau putli, bet ir labiau matomi tamsūs akių maišeliai, nes alkoholis laikinai praplečia kraujagysles (vazolidavimas). Dėl dažno vartojimo išsivysto vorinės venos ir išsivysto rožinė, kuri atrodo kaip skruostų paraudimas.
Kalbant apie „senėjimą“, alkoholis žaloja visus kūno organus – nuo širdies bei kepenų iki smegenų.
Ne tik dėl dehidratacijos, kuri paveikia labiau, kai žmogus prakaituoja, bet ir dėl to, kad alkoholio vartojimas paveikia cukraus kiekio kraujyje svyravimus, raumenų jėgos sumažėjimą ir nuovargį, jo gėrimas sutrikdo hormonų lygį, įskaitant augimo hormoną, kurio jums reikia norint užsiauginti raumenis.
KAS SUKELIA PRIKLAUSOMYBĘ?
Linksmybės taip pat gali sukelti priklausomybę. Kai kuriems žmonėms išgėrus, išsiskiria gausesnis endorfinų kiekis nei kitiems ir jie pajaučia užplūdusį malonumo jausmą. Kadangi jūsų smegenys tampa tolerantiškos padidėjusiam GABR kiekiui, jos taip pat tampa jautrios padidėjusiam dopamino ir endorfinų kiekiui.
Šiuo atveju, kuo daugiau gersite, tuo didesnį malonumo antplūdį pajusite. Viena iš priežasčių, kodėl šie žmonės praranda alkoholio gėrimo kontrolę, nes didėjant malonumui jie geria daugiau. Dopaminas išsiskiria gausiai, todėl jie ir toliau ieško ir trokšta alkoholio ir juo mėgaujasi – net ir tada, kai tampa tolerantiškesni jo poveikiui. Motyvacija jausti malonumą geriant, juos įtakoja vartoti, net jei jie to nenori.
Kita priežastis, dėl kurios žmonės atsigrežia į alkoholį, dėl nuodų slopinamojo poveikio: jie ne tik slopina fizinį skausmą, bet ir blokuoja emocinį skausmą – slopina dirginimą, nusivylimą ir įtampą. Alkoholio vartojimas veikia smegenų emocines grandines panašiai kaip opiatai. Kai kurie alkoholio vartotojai praneša, kad išgėrę jaučiasi atbukę ir apsaugoti, kad tokioje būsenoje gyvenimas atrodo geresnė vieta.
Buvo paskaičiuota, kad jei visi vartotojai gertų neviršydami viešai rekomenduojamų ribų, pramonė kasmet prarastų daugiau kaip 15 milijardų eurų.
Alkoholio vartojimas ne tik veikia GABR ir glutamatą, bet ir daro poveikį kitiems neuromediatoriams. Jis padidina stimuliuojantį neuromediatorių dopamino, malonumo peptido endorfino ir empatiją sukeliančio neuromediatoriaus serotonino kiekius organizme. Šis ypatingas alkoholio išskiriamas hormonų kokteilis daro įtaką šiems neuromediatoriams, kurie gali sukelti priklausomybę, ypač tiems žmonėms kurie vartoja alkoholį stresui ar kitoms psichinės sveikatos problemoms spręsti.
Tekstą taisė Kornelija Lukoševičė
ŠALTINIS:
Knyga pavadinimu – GERTI? NAUJAS ALKOHOLIO MOKSLAS + JŪSŲ SVEIKATA parašyta PROFESORIAUS DEIVIDO NATO (DRINK? THE NEW SCIENCE OF ALCOHOL + YOUR HEALTH by PROFESSOR DAVID NUTT)
ŽODYNĖLIS:
Neuronas – centrinės nervų sistemos ląstelė, turinti galimybę priimti ir iššifruoti informaciją elektrinių ir cheminių signalų pavidalu, perduodama juos į kitas ląsteles.
Sinapsės tai būdas, per kurį nervai ir nervų sistemos padaliniai bendrauja ir organizuojasi.
Neuromediatoriai tai neuronų išskiriamos medžiagos, kurios per sinapsę perduoda signalą ląstelėms taikiniams ir sukelia fiziologinį atsaką, pvz.: raumens susitraukimą.
Neuromoduliatoriai tai cheminė medžiaga, kurią neuronas išskiria norėdamas pakeisti signalo perdavimo efektyvumą.
Gama-aminobutirinė rūgštis (GABR) tai aminorūgštis veikianti kaip neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje, kurią sudaro nugaros ir galvos smegenys.
Glutamatas tai gausiausia aminorūgštis, esanti žmogaus mityboje, taip pat labiausiai koncentruota aminorūgštis smegenyse. Jis panašus į kitas 19 aminorūgščių, nes naudojamas baltymams gaminti, medžiagų apykaitos funkcijoms palengvinti ir energijos gamybai. Bet glutamato aminorūgštis unikali tuo, kad ji laikoma pagrindiniu žmogaus nervų sistemos sužadinimo neurotransmiteriu.
Noradrenalinas priklauso katecholaminams, kurie naudojami fiziologiniams ir homeostatiniams tikslams. Jis veikia kaip hormonas ir neuromediatorius. Struktūriškai jis panašus į epinefriną, kitą katecholaminą. Šie du, kartu su kitomis pagrindinėmis medžiagomis, tokiomis kaip dopaminas ir adrenalinas labai svarbūs reakcijoms, susijusioms su išgyvenimu (pvz., kovoti ar bėgti).
Dopaminas mus verčia jausti pasitenkinimą ir tam tikra prasmepilnatvę. Jis išsiskiria prieš malonius įvykius, skatina mus veikti. Kai sėdite ant sofos ir nusprendžiate eiti į lauką pabėgioti, nuo dopamino išsiskyrimo ir kelionės per smegenis priklauso, ar tikrai ryšitės.
Anestezija – (gr. anaisthesia – nejautra, nejautrumas) – med. dalinė arba viso kūno nejautra, kurią sukelia galvos smegenų arba stuburo jutimo nervų pažeidimas: ligonis nejaučia skausmo, temperatūros, lietimo, skonio, praranda uoslę; kartais anestezija ištinka ligonį, sergantį psichikos ligomis, isterija; prieš operaciją, kad ligonis nejaustų skausmo, vaistais sukeliama dirbtinė anestezija.
Mitochondrija tai – eukariotų ląstelių citoplazmos organelė, aprūpinanti organizmą energija.
Laisvieji radikalai – tai, moksliškai kalbant, neporinį elektroną turinčios molekulių dalys. Žmogaus organizmas naudoja deguonį, kad oksiduotų (sudegintų) maistą ir iš jo pagamintų energiją. Proceso, kuris vadinamas oksidacija, metu ir susiformuoja laisvieji radikalai. Oksidacija tai ne tik įprastas medžiagų apykaitos procesas. Laisvųjų radikalų susidarymą skatina tabako dūmai, užterštas oras ir vanduo, pesticidai, nitratai, radiacija, prasti valgymo įpročiai, psichologinis stresas. Grandininės reakcijos, kuriose dalyvauja laisvieji radikalai, gali sukelti daug pavojingų ligų, pagreitinti organizmo senėjimą, sukelti raumenų, jungiamojo ar kitų audinių uždegimą. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių susilpnėjo ir prarado vieną elektroną. Jie nestabilūs, greitai reaguoja su sveikomis mūsų organizmo ląstelėmis ir, norėdami stabilizuotis, atima iš jų reikiamą elektroną ir tokiu būdu daro joms žalą. Laisvieji radikalai tai daugelio susirgimų kaltininkai. Jei jie suardo DNR, formuojančią genetinį kodą, organizme gali pradėti vystytis vėžys.
Metabolitai – (graikiškai metabolė – kitimas): 1. chem. organizmo medžiagų apykaitos produktai. 2. biol. medžiagos, susidarančios organizmų ląstelėse, audiniuose ir organuose medžiagų apykaitos metu ir vėl įsijungiančios į asimiliacijos ir disimiliacijos procesus.
Acetaldehidas – (lot. acetum – actas + aldehidas) – chem. acto rūgšties aldehidas, bespalvis, nemalonaus kvapo skystis, gaunamas etileną oksiduojant deguonimi.
Formaldehidas – tai jautrinanti cheminė medžiaga, kuri gali turėti padarinių maistinių medžiagų tiekimo ir atliekų šalinimo sistemai net ir po vienkartinio poveikio. Ūmus poveikis pasireiškia stipriu akių, nosies ar gerklės dirginimu, imama kosėti ar dusti. Formaldehidui veikiant ilgesnį laiką, galima sunki odos, akių ar kvėpavimo takų alerginė reakcija, astmos pobūdžio kvėpavimo problemos, odos sudirginimas, dermatitas ir niežulys. Formaldehidas tai pavojinga cheminė medžiaga, kurią Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) priskiria 1-os grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad jis laikomas aiškia vėžio priežastimi (nosies vėžys).
Regeneracija – biol. organizmų savybė atkurti susidėvėjusius arba pažeistus audinius, organus, kūno dalis, kartais ir visą organizmą iš jo dalies.
Neurotoksinas – tai nuodas, veikiantis nervų sistemos ląsteles (neuronus).
Homeostazė – (homeo- + gr. stasis – stovėjimas; sk. home/ostazė): 1.fiziol. paslanki kurios nors sistemos pusiausvyros būsena, kuri laikosi tol, kol sistema priešinasi tą pusiausvyrą trikdantiems išoriniams ir vidiniams veiksniams, pvz., gyvo organizmo gebėjimas išlaikyti pastovią kraujo sudėtį, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, kūno temperatūrą, koordinuojant ir reguliuojant gyvybinius procesus.
Ligos išsivysto mumyse ir iš mūsų. 