Alergija ir jautrumas maistui

Pagal Frank Sabatino

Prieš daugelį metų moteris kreipėsi į mane po daugelio metų kančios su įvariausių alergijos rinkiniu, kokį tik esu matęs. Bet koks maistas, kurį ji kada nors anksčiau buvo valgiusi savo gyvenime, įskaitant daugumą cheminių medžiagų, sukeldavo klasikinius alergijų simptomus: dilgėlinės, gleivių išsiskyrimo, kraujo raudonumo akys bei čiaudulio alergijos simptomus, taip pat didžiulį, negailestingą kolitą, lėtinį sąnarių skausmą, kūno skausmus ir į migreną panašiuss galvos skausmus. Jos medikai bandė suvaldyti jos simptomus tipiniais antihistamininiais ir priešuždegiminiais vaistais. Tai buvo tik laikinas sprendimas, nes medikamentai net nepriartėjo prie pagrindinių jos problemos priežasčių. Kadangi jai buvo neįmanoma suvalgyti beveik nieko, jos keistose mitybos rekomendacijose buvo liūto kepsniai iš Afrikos, gyvatės iš egzotiškų Indonezijos vietų, meškos mėsa neaišku iš kur ir t. t.

Man prižiūrint ji 30–40 dienų pasninkavo gerdamą tik distiliuotą vandenį. Po jo buvo taikoma išskirtinai augalinė mityba be druskos, aliejaus ir cukraus, po kurios ji galėjo valgyti įvairiausią sveikesnį maistą ir užsiimta įvairia veikla, kuri ankščiau ją varė iš proto. Iš tikrųjų pasninko (detoksikacijos) procesas tai viena iš galingiausių priemonių šalinant pagrindines priežastis, susijusias su paslaptingomis alergijomis ir jautrumu chemijai. Mūsų organizmas tai gerai organizuota maistinių medžiagų tiekimo ir atliekų šalinimo sistema.  

Alerginės reakcijos į maisto ir aplinkos chemines medžiagas paprastai tai perdėtas atsakas į gana nepavojingas aplinkybes. Jei turite stiprią alergiją braškėms, organizmas reaguoja taip, lyg jos būtų didžiausia grėsmė, nors taip tikrai nėra. Vis dėlto, atsižvelgiant į pasninkavimo patirtį, svarbu suvokti, kad alergijos procesą nepaprastai veikia įvairūs gyvenimo ir mitybos veiksniai, ir gali keistis bei išgyti įvairiais jūsų gyvenimo tarpsniais, nepaisant to, koks intensyvus gali būti alergijos procesas.

MITYBOS ir ŽARNYNO MIKROBIOTOS poveikis

Iš esmės visi mitybos antigenai tai baltymai. Dietos, kurios susideda iš daug gyvūninių baltymų ir mažai skaidulų bei vandens, praeina per virškinimo traktą lėčiausiai ir sunkiausiai virškinamos bei turi potencialą suteikti antigeninių baltymų daleles, kurie skatina alerginį jautrumą. Lengviau virškinamos mitybos – susideda iš daug vaisių, uogų, daržovių, riešutų ir daug omega-3 turinčių maisto produktų ir turinčių daug polinesočiųjų riebalų, tokių kaip žalumynai, visagrūdžiai, ankštiniai, linų sėklos ir kanapių sėklos, ir kurie susiję su mažiausia alerginio jautrumo rizika. Labiausiai paplitę, alergijas sukeliantys maisto produktai žmonėms tai pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kviečiai, soja, žemės riešutai ir medžių riešutai. Vakarų pramoninės šalys dėl alergijos maistui ir autoimuninių ligų dažnio ir sunkumo sutapo su pavojingais gyvenimo būdo pokyčiais, įskaitant rafinuotą dietą, padidėjusį antibiotikų vartojimą, padidėjus vakcinų skaičiui vaikų skiepų kalendoriuje ir aplinkos toksinų, tokių kaip glifosatas, antplūdį. Daug svarbiau tai, kad išskirtinė augalinė mityba daro teigiamą poveikį įvairiai žarnyno mikrobiotai, kuri vaidina svarbų vaidmenį moduliuojant mūsų alergines reakcijas ir viso organizmo sistemos veikimą.

Ryškūs įrodymai akivaizdžiai parodo, kad sveikos žarnyno mikrobiotos patologinis pakitimas ir sunaikinimas (disbiozė) susijęs su padidėjusiu jautrumu maisto antigenams ir stimuliuoja apsauginius kelius, kurie sukuria padidėjusį alerginį jautrumą. Todėl nenuosabu, kad žarnyne aptinkame didžiausią bakterijų, gyvybę gerinančių komensinių organizmų tankį nei kur kitur kada nors analizuotoje Žemės planetos vietoje.

Viso maisto augalų mityba suteikia daug skaidulų, skatinančių didžiausią, sveikiausią žarnyno organizmų įvairovę. Šis daug skaidulų turintis papildymas palaiko organizmų (Lactobacillus, Bifidobacterium, Prevotella) rūšis, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis (TGRR) – butiratą ir proprionatą. Šios TGRR maitina ir palaiko sveiką pliušinę storosios žarnos gleivinę ir užtikrina įgimtą viso organizmo tinkamą veikimą.

Padidėjęs kortizolio kiekis organizme dėl lėtinio streso, alkoholio vartojimo, genetiškai modifikuoto maisto / glifosato poveikio, antibiotikų vartojimas ir mažai skaidulų turinčios rafinuotų angliavandenių mitybos, skatina išsivystyti disbiozei, kuri pažeidžia sveiką mikrobiotą, dėl to žarnyne padaugėja organizmų išskiriančių toksines medžiagas (metabolitus). Sukelia pažeistą, nesandarią žarnyno gleivinę ir skatina antigeno patekimą pro pažeistą žarnyną. Esant disbiozei, mikrobiota stimuliuoja baltymų, vadinamų alarminais, išsiskyrimą iš gaubtinės žarnos gleivinės ląstelių, kurios didina alerginį padidėjusį jautrumą žarnyne bei visame kūne.

Taip pat įrodyta, kad TGRR turi palaikomąjį gynybinį aktyvumą tiek lokaliai žarnyne, tiek sistemiškai visame kūne. Tam tikros palaikomosios komensalinės bakterijos žarnyne, kurias skatina daug ląstelienos (skaidulos) turintys augalai, padidina cirkuliuojančių pagalbinių T ląstelių, susijusių su apsauga nuo maisto alergenų, skaičių. Iš tikrųjų sveikesnis augalinis maistas veikia bendradarbiaujant kartu su iš bakterijų gautomis T ląstelėmis, kurios migruoja krauju į plonąją žarną, apsaugodamos nuo maisto alergijų ir tuo pačiu stiprindamos sveiką apsauginę viso žarnyno aplinką.

ANTINKŠČIŲ VEIKLA ir STRESO POVEIKIS

Sveikas antinksčių veikimas atlieka svarbų vaidmenį moduliuojant histamino išsiskyrimą ir uždegimą, kurie skatina padidėjusį alerginį jautrumą. Antinksčiai išskiria hormoną kortizolį ir kitus neurotransmiterius, reguliuojančius stresinę reakciją (taip vadinama kovoti ar bėgti), kad padėtų jums išvengti grėsmingų bei traumuojančių situacijų. Deja, daugeliui žmonių stresas tapo lėtinis  ir nepalaiaujamas dėl susikaupusių didžiulių rūpesčių santykiuose, darbe bei gyvenime.

Todėl būsite labiau linkęs atsiriboti nuo dabartinio suvokimo apie gyvenimą ir įstrigsite praeityje nuolat mąstydami ir išjausdami patirtas traumas ir/arba nuolat nerimaudami bei rūpindamiesi dėl nesaugios ateities, kuri gali ir neįvykti. O tai gali paversti jus į žmogų, kuris nebepajėgus spręsti kasdienines stresines situacijas. Šis lėtinis stresas skatina pernelyg didelį antinksčių stimuliavimą ir lėtinį kortizolio išsiskyrimą, o tai skatina pernelyg didelį uždegimą, disbiozę, žarnyno gleivinės pažeidimus ir padidėjusį jautrumą toksinams bei padidėjusį jautrumą maisto ir aplinkos antigenams. Galiausiai tai sukelts antinksčių nuovargį ir išsekimą, dėl kurio alerginis atsakas taps netinkamai reguliuojamas.

Pernelyg dažnai jus gali apimti nemažėjantys šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai. Kai išsenkate dėl nuolatinio streso ir įtempto gyvenimo tempo, dažnai griebiatės stimuliatorių (kava, cukrus, šokoladas, energetiniai gėrimai), tokiu būdu bandydami nuslėpti išsekimą ir eikvoti savo gyvybinę energiją per dienas. Taip pat nepaisoma tai, ką Dr. Herbertas Šeltonas puikiai pasakė apie Dvigubo Poveikio Įstatymą: “Antrinis bet kokio poelgio, įpročio, atlaidumo ar veiksnio poveikis gyvam organizmui, tai visiškai priešingas ir lygus pirminiam poveikiui“. Arba, paprasčiau sakant, viskas, kas kyla aukštyn, turi nusileisti vienoda ir priešingai veikiančia organizmą jėga. Todėl visi stimuliatoriai pagal savo prigimtį tik sustiprina išsekimą ir depresiją.

Tačiau mūsų kultūra sekinama taip vadinamų amerikietiškų kalnelių stimuliacijos ir depresijos, iš esmės rašant čekius neturėdami pinigų banke ir skatindami energijos iliuziją, kuri neleidžia niekam priartėti prie tikrųjų viso kūno nuovargio bei antinksčių išsekimo priežasčių ir sprendimo. Todėl dalyvavaujant streso valdymo užsiėmimuose (meditacija, joga, taiči ir kt.) ir šalinant antinksčių išsekimo priežastis (miego trūkumas, saulės trūkumas, fizinio aktyvumo nebuvimas, piktnaudžiavimas stimuliatoriais, maitinimasis perdirbtu greituoju maistu) tai neįkainojamos priemonės mažinant padidėjusį alerginį jautrumą.

BALTYMŲ VIRŠKINIMO, ENZIMŲ ir ALERGIJOS POVEIKIS

Kaip minėta anksčiau, alergenai iš esmės tai baltymai ir baltymų dalelės, sudarytos iš mažų aminorūgščių grandinių, todėl visiškas maistinių baltymų suvirškinimas labai svarbus dėl bendro antigeno jautrumo organizme. Kai maistas patenka į skrandį, tam tikros ląstelės išskiria druskos rūgštį, kuri sukuria rūgščią aplinką, reikalingą skrandžio enzimams pradėti baltymų virškinimą. Ši rūgštinė aplinka patenka į plonąją žarną, kad skatintų kasos enzimų veikimą, kurie užbaigia baltymų virškinimą, kad pasisavintų atskiras aminorūgštis ar mažus aminorūgščių blokus.

Paprastai šios amino rūgštys ir maži agregatai per maži, kad galėtų veikti kaip maisto alergenai, nes jų neatpažįsta IgE antikūniai. Deja, skrandžio rūgšties sekrecija mažėja dėl amžiaus, alkoholio vartojimo, lėtinio streso, ilgalaikio antirūgštinių vaistų vartojimo, cinko trūkumo ir netinkamo mitybos pasirinkimo, tokiu būdu pakenkia baltymų virškinimui. O to pasekmėje didesnės antigeninių baltymų dalelės prasiskverbia  pro žarnyno gleivių barjerą, išprovokuodamos alergiją ir jautrumą maistui. Šis druskos rūgšties (hipochlorhidrijos) sumažėjimas susijęs su autoimuninėmis ligomis ir būklėmis, kurios laikomos padidėjusiu patologiniu alerginiu jautrumu, įskaitant gastritą, celiakiją, reumatoidinį artritą ir dilgėlinę.

Mityboje, kurioje gausu gyvūninių baltymų ir turinti mažai augalų, mažai vandens bei skaidulų (ląstelienos),  greitai praeina per virškinamąjį traktą. O tai sukelia nevisišką baltymų suvirškinimą ir puvimą, kurie pažeidžia absorbcinį plonosios ir storosios žarnos gleivinę, todėl pasisavinami didesni antigeniniai baltymų fragmentai, kurie sukelia alergiją ir autoimuninę ligą.

Nemažai daliai JAV suaugusiųjų (25–54 proc.) būdingi dispepsiniai sutrikimai (gastritas, opos, erozijos ir refliuksas), jie dažnai slopinami antirūgštiniais vaistais, kurie skatina ilgalaikį skrandžio rūgšties užgniaužimą. Šis sumažėjęs rūgštingumas skatina ir sutrikdyo visišką baltymų virškinimą, taip pat skatina maisto antigenų padidėjimą ir padidėjusį alerginį jautrumą.

Maitinantis daug skaidulų turinčio visadalio augalinio maisto, kuriame nėra druskos, aliejaus ir cukraus, tai švelniausias būdas palaikyti skrandžio ir žarnų vientisumą. Tokia mityba leistų druskos rūgštį gaminančioms ląstelėms išlikti sveikoms ir veikti geriausiai, optimizuodamos baltymų virškinimą ir sumažindamos alergizuojančio antigeno gamybą.

DIAGNOZĖ ir GYDYMAS

Yra įvairių būdų, kuriais medikai įvertina alergijas ir cheminį jautrumą. Tai apima įbrėžimų tyrimus, kraujo tyrimus, rezonansinius dažnio tyrimus, pulso diagnozę ir kineziologinius raumenų tyrimus, kurių kiekvienas turi savo trūkumų. Vis dėlto svarbu suvokti, kad alergija ir cheminis jautrumas gali pasireikšti įvairiais jūsų gyvenimo laikotarpiais. Nors medikai gali suvaldyti alergijos simptomus įvairiais vaistais (kurie turi savo neigiamus poveikius), vaistai paprastai neišsprendžia gyvenimo būdo pasirinkimo ir aplinkos veiksnių, kurie dažnai sukelia alerginį jautrumą. Simptomų sunkumą ir alergijų diskomfortą galima sumažinti pašalinus problematiškus maisto produktus ir medžiagas iš mitybos ilgesnį laiką. Nors tai gali turėti tam tikros vertės, tačiau tai neišsprendžia pagrindinių problemos priežasčių, vien todėl, kad daugeliu atvejų maistas nėra vienintelė problema – jūsų netinkami gyvenimo pasirinkimai, tai esminė problema.

Laikydamiesi visapusiškesnio požiūrio į mitybą, žarnyno sveikatą, streso valdymą, hormoninių ir virškinimo funkcijų pagerinimą ir galbūt net įtraukdami sveikesnes palaikomąsias intervencijas, tokias kaip pavyzdžiui, pasninkavimas tik geriant distiliuotą vandenį, nustebsite, kaip jūs galite susitvarkyti ir toleruoti ankščiau netoleruojamus maisto produktus ir chemikalus, kurie anksčiau keldavo sekinantį alerginį jautrumą, tokiu būdu pašalindami alerginių simptomų pagrindines priežastis ir iš esmės pagerindami savo gyvenimo kokybę.

---