ĮSIŽEMINIMAS

Pagrindiniai sveikesnio gyvenimo būdo komponentai tai augalinė mityba (S.O.S. free), fiziniai pratimai, įskaitant lankstumą ir ištvermę, streso valdymas (meditacija ir pan.), pakankamas miegas, švarus oras ir vanduo, žmonių santykiai ir kt. Prie šios formulės reikia tik prijungti trūkstamą grandį – įsižeminimą.

Įsižeminimas apibūdina procesą, kai kūnas kontaktuoja su natūraliu Žemės elektriniu krūviu, kuris stabilizuoja fiziologiją, mažina uždegimą, skausmą ir stresą, gerina kraujotaką, suteikia energijos ir pagerina miego kokybę bei apskritai pagerina bendrą savijautą. Įsižeminimas paveikia giliai, sistemiškai ir iš pamatų ir veikia sparčiai. Tai laidaus žmogaus organizmo susijungimas su natūraliu ir subtiliu Žemės paviršiaus elektros krūviu, kuris sistemiškai veikia pagrindinę kūno bioelektrinę funkciją.

Panašiai kaip vitaminas D mūsų organizme gaminamas iš energijos ir dažnių, gaunamų iš už 93 milijonų kilometrų esančios Saulės, taip ir Žemė, esanti tiesiai po mūsų kojomis, teikia unikalią energiją ir dažnius, kurie tiesiogiai veikia mūsų organizmą.

Maždaug 20 iki šiol atliktų tyrimų pranešė intriguojančius įrodymus apie platų ir reikšmingą fiziologinį pagerėjimą, lyginant įžemintą organizmą su neįžemintu. Tyrimas kartu su daugybe anekdotinių pranešimų rodo, kad įsižeminimas vertas būti įtrauktas į prevencinės medicinos klinikinę praktiką bei gyvenimo būdo mediciną ir turi didelį potencialą padaryti įvairias taikomas praktikas veiksmingesnes.

Žemė jau seniai pripažinta ir naudojama elektros pramonės kaip esminis stabilumo ir saugumo šaltinis. Iš čia ir kilo sinoniminiai terminai įsižeminimas ir įžeminimas.

Įsižeminimas tai laidaus žmogaus elektrai kūno prijungimas prie natūralaus ir subtilaus Žemės elektrinio krūvio, kaip nesudėtingo gyvenimo būdo dalis, kuri sistemingai veikia pagrindinę organizmo bioelektrinę funkciją. Tai stebėtinai stabilizuoja fiziologiją, mažina uždegimą, skausmą ir stresą, gerina miegą, kraujotaką, limfos veiklą bei suteikia geresnę savijautą.

ĮSIŽEMINIMO BŪDAI

Šiai dienai žinome du pagrindinius įsižeminimo būdus:

1. Patalpose naudojant nebrangias įsižeminimo sistemas (laidžius kilimėlius, kūno juostas ar pleistrus) sėdint ar miegant.
2. Arba natūraliau lauke vaikštant basomis, kontaktuojant su natūraliais laidžiais paviršiais, tokiais kaip jūra, žolė, dirvožemis, žvyras, akmuo ir smėlis. Panašiai kaip ir vitaminą D mūsų kūne gamina energija ir dažniai, kuriuos generuoja saulė, esanti už 93 milijonų mylių, taip ir Žemė po mūsų kojomis suteikia išskirtinę energiją bei dažnius, kurie tiesiogiai veikia mūsų organizmą. Įsižeminimas atstato dėl žmogaus gyvenimo būdo su laiku prarastą pirmykštį elektrinį ryšį su Žeme. Atrodo, kad įsižeminimas ištaiso tai, ką mes vadiname „elektronų trūkumo sindromu“ – nepastebėta ir tikėtina reikšminga daugelio sveikatos sutrikimų priežastis.

MŪSŲ PRARASTAS RYŠYS su ŽEME

Dabar atėjo laikas pradėti suvokti, kad kūnas, sujungtas su žeme būna stabilesnis ir sveikesnis ir jis veikia lengviau. Geresnė savijauta laikui bėgant prarandama, nes žmonės iš esmės atitrūko nuo Žemės. Mes akivaizdžiai nebemiegame ant žemės, retai vaikštome basomis lauke ir daugiau nei šešiasdešimt metų beveik išimtinai dėvime izoliacinius sintetinius padus, o ne tradicinę ir laidžią odinę avalynę.

Gyvename ir dirbame bei didžiąją laiko dalį praleidžiame atsijungę, dažnai būdami aukštai virš žemės. Prarastas kontaktas su Žeme prisideda prie elektronų disbalanso, susikaupiančios trikdančios statinės elektros (teigiamų krūvių) ir neatpažinto elektronų trūkumo organizme, o kartu ir pažeidžiamumui, sutrikimams ir ligoms.

Žemės planetos paviršių, kaip gerai žinoma, elektriškai veikia daugybė žaibo smūgių, saulės spinduliuotė ir kita atmosferos dinamika. Tačiau ne taip gerai žinoma, kad šie reiškiniai mūsų sausumoms ir vandens telkiniams suteikia nuolat atnaujinamą subatominių dalelių, vadinamų laisvaisiais elektronais, tiekimą, suteikiantį Žemei natūralų neigiamą elektros krūvį.

Biologinio įsižeminimo tyrimai rodo, kad tas pats elektrinis krūvis ir jo beribis elektronų tiekimas bei jų dienos dažniai tiek gyvūnų, tiek augalų karalystėje atlieka „elektrinės mitybos“ vaidmenį.

Tyrimo išvados patvirtino hipotezę, kad įsižeminimas palengvina reikšmingą laisvųjų elektronų perdavimą į organizmą, o tai lemia greitus, kartais tik akimirką trunkančius, fiziologinius pokyčius. Įsižeminimas atkuria ir palaiko natūralią vidinę elektrinę aplinką.

Be to, Sokal ir Sokal, du lenkų gydytojai ir tyrėjai, atliko daugybę eksperimentų ir padarė išvadą, kad žmogaus kūno įsižeminimas tai „universalus gamtą reguliuojantis veiksnys“, stipriai veikiantis bioelektrinius, bioenergetinius ir biocheminius procesus ir, atrodo, siūlo reikšmingą reguliuojamą poveikį lėtinėms ligoms ir jų disfunkcijai.

UŽDEGIMUS MALŠINANTI ŽEMĖ

Vienas iš galingiausių įsižeminimo veiksnių, užfiksuotų atlikus daugiau nei 20 tyrimų, kartu su tūkstančių žmonių atsiliepimais, visame pasaulyje tai lėtinio uždegimo sumažinimas ir net pašalinimas. Uždegimas siejamas su dažna lėtinių ar taip vadinamų su senėjimu susijusių ligų priežastimi ir skausmas siejamas su uždegiminiais procesais. Šis atradimas rodo, kad planeta, kurioje gyvename, veikia kaip gamtinis nuskausminamasis ir gamtinis priešuždegiminis vaistas: gamtos būdas neutralizuoti uždegimą.

Šiuolaikinė biomedicina atrado, kad daugelį labiausiai sekinančių ligų, kaip ir patį senėjimo procesą, sukelia lėtinis uždegimas ir oksidacinis stresas arba jie susiję su jais. Nauji tyrimai atskleidė, kad tiesioginis fizinis kontaktas su planetos paviršiumi sukuria savotišką elektrinę mitybą, pasižyminčią stebėtinai stipriu ir greitu priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu.

LAISVIEJI RADIKALAI

Laisvieji radikalai (dar žinomi kaip reaktyviosios deguonies rūšys (RDR)) tai teigiamai įkrautos molekulės, kurios pašalina elektronus iš sveikų audinių, o tai sukelia žalą.

Laisvieji radikalai gaminami įprastoje biochemijoje, įskaitant adenozino trifosfato (ATP), kūno energijos molekulės, gamybą. Kiekviena ląstelė kasdieną gamina milijardus laisvųjų radikalų. Įsižeminimas leidžia daugybei laisvųjų elektronų patekti į organizma ten, kur jie neutralizuoja laisvuosius radikalus.

Aktyvūs elektronų pernešimo į uždegimo vietą mechanizmai gali apimti nervų, meridiano ir kraujotakos sistemas. Manoma, kad į organizmą pasisavintų laisvųjų elektronų antplūdis tarnauja kaip galinga priešuždegiminė kūno sistemų sustiprinimo priemonė. Įsižeminimas paprastai nukenksmina ūminį ir lėtinį uždegimą ir tai daro greitai.

Daugėja įrodymų, kad Žemės neigiamas potencialas gali sukurti stabilią vidinę bioelektrinę aplinką, užtikrinančią tinkamą visų organizmo sistemų funkcionavimą.

LAISVESNIS KRAUJO TEKĖJIMAS

Kita svarbi dokumentuota įžeminimo nauda tai geresnė kraujotaka. 2013 m. Tyrimo metu 10 sveikų asmenų zeta potencialas padidėjo vidutiniškai apie 270% per dvi valandas nuo įsižeminimo pradžios. Zeta potencialas susijęs su neigiamo krūvio stiprumu raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje – veiksniu, išlaikančiu ląsteles atokiau viena nuo kitos kraujyje. Kuo didesnis krūvis, tuo didesnis ląstelių potencialas atstumti vienai kitą (mažesnė tikimybė sulipti), tuo mažesnis kraujo klampumas ir tuo geresnis tekėjimas. Šiame tyrime išmatuotas padidėjimas reiškia natūralų kraujo skystinimo efektą. Tyrėjai padarė išvadą, kad įsižeminimas „sumažina kraujo klampumą ir sulipimą“ ir „atrodo, kad tai viena paprasčiausių intervencijų, padedančių sumažinti riziką širdies ir kraujagyslių ligų atvejais“.

ĮSIŽEMINIMO TAIKYMAS

Vienas iš didžiausių įsižeminimo kaip gyvenimo būdo koncepcijos privalumų tai taikymo paprastumas. Vaikščiojimas basomis lauke tai visiškai natūralus būdas nereikalaujantis išlaidų. Parkas, kiemas ar smėlio paplūdimys tai idealios vietos. Dėl kitų paviršių, tokių kaip betonas, galima įsigyti įsižeminimo avalynę ir ją dėvėti, kad apsaugotumėte kojas. Kitas variantas – daržininkystė basomis. Net rankos panardintos į dirvą suteiks įžeminimo efektą.

Pastaba: įsižeminimas turi plataus spektro fiziologinį poveikį. Dėl to reikėtų atidžiau stebėti vartojamų vaistų dozes. Pavyzdžiui, įsižeminimas turi kraują skystinantį poveikį ir gali pagerinti skydliaukės funkciją bei reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

TRUPUTIS ISTORIJOS

Per visą istoriją žmonės dažniausiai vaikščiojo basi arba avėjo avalynę iš gyvūnų odos. Jie miegojo ant žemės ar ant odos. Dėl tiesioginio sąlyčio arba per prakaitu sudrėkusias gyvūnų odas, kurios buvo naudojamos kaip avalynė ar miego kilimėliai, gausūs žemės laisvieji elektronai galėjo patekti į organizmą, kuris yra laidus elektrai. Naudojant šį mechanizmą, kiekviena organizmo dalis galėtų susibalansuoti su Žemės elektriniu potencialu, tokiu būdu stabilizuojant visų organų, audinių ir ląstelių elektrinę aplinką.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas vis labiau atskiria žmones nuo pirmapradės Žemės elektronų tėkmės. Pavyzdžiui, nuo 1960-ųjų mes vis dažniau dėvime izoliacinius guminius arba plastikinius padus, o ne pagamintus iš odos. Kai kurie mokslininkai apgailestauja, kad izoliacinių medžiagų naudojimas avalynėje po Antrojo pasaulinio karo mus atskyrė nuo Žemės energetinio lauko. Ir akivaizdu, kad mes nebemiegame ant žemės, kaip anksčiau.

Įsižeminimo tyrimai rodo, kad planeta, kurioje gyvename, tai originali priešuždegiminė priemonė.

ELEKTRONŲ FUNKICJA ORGANIZME

Žmonės tai bioelektrinės būtybės, kurių širdis, smegenis ir endokrininę sistemą reguliuoja vidiniai bioelektriniai signalai. Jie glaudžiai susiję su nesuskaičiuojamais organizmo procesais. Jie leidžia atomams jungtis su kitais atomais ir formuoti molekules. Redokso reakcijos apima vieno ar daugiau elektronų perkėlimą iš vieno atomo ar molekulės į kitą.

Žmogus, kurio oda tiesiogiai liečiasi su Žemės paviršiumi, turi panašų elektrinį potencialą kaip ir Žemės.

Deguonis ir reaktyviosios deguonies rūšys – laisvieji radikalai – tai stiprūs oksidatoriai. Kai juos baltieji kraujo kūneliai išskiria sužalojimo vietoje, laisvieji radikalai tiesiogine prasme išplėšia elektronus iš molekulių. Tai būdas sunaikinti pažeistas ląsteles ir kitas organizmo proceso atliekas, kad būtų išvalyta atkūriamoji aplinka, kad regeneracinės ląstelės galėtų judėti ir atkurti struktūras bei funkcijas. Vykstant oksidaciniam procesui, deguonis tampa stabilesnis, o užpultosios molekulės ir ląstelių atliekos suyra, kad jas fagocitizuotų kiti baltieji kraujo kūneliai.

Nors deguonis būtinas medžiagų apykaitai ir gyvybei, deguonies molekulė pati yra labai toksiška ir organizmas naudoja įvairius antioksidacinius procesus, kad deguonies koncentracija audiniuose būtų maža. Per didelis deguonies kiekis sukelia oksidacinį stresą. Viena pagrindinių gyvų ląstelių reakcijų, žinoma, tai elektronų pernešimo grandinė mitochondrijose, kuri gamina adenozino trifosfatą (ATP), energijos šaltinį visiems gyviesiems procesams. Tyrimai parodė, kad elektronų tiekimas gyvūnams smarkiai padidina ATP gamybą ir baltymų sintezę – procesus, kurie būtini žaizdų gyjimui.

Elektronai iš Žemės tarnauja kaip stiprūs elektronų ieškančių laisvųjų radikalų neutralizatoriai arba gesintojai. Terminas Elektronų trūkumas yra tinkamas apibūdinti iš esmės nepagrįstą daugumos žmonijos būklę. Kaip pažymėta, šiuolaikinis gyvenimo būdas, ypač batų su sintetiniais padais dėvėjimas, atskyrė mus nuo mūsų elektrinių šaknų, ryšio su žeme ir natūralaus jos elektronų tiekimo.

Įdomu pažymėti, kad vienas iš terapijos, susijusios su prisilietimu, tokių kaip masažas, šalutinis poveikis tas, kad terapeutas išsieikvoja (išsenka). Ar tai yra jų elektronų paaukojimo pacientams, kuriems yra didelis uždegimas, rezultatas? Pacientas jaučiasi geriau, o terapeutas perdega.

Tai, kaip įsižeminimas greitai ir išmatuojamai pagerina viso kūno fiziologiją, patvirtina Nobelio premijos laureato Alberto Szent-Györgyi 1941 m. pirmą kartą pristatyta koncepcija. Jo nuostabi įžvalga, kad baltymai tai puslaidininkiai, o ne izoliatoriai, kaip manyta anksčiau.

Įžeminimas padeda terapeutams susidoroti su stresinėmis situacijomis, suteikdamas jiems papildomos energijos. Terapijos specialistams, patiriantiems didesnį skausmą, įžeminimas padeda labiau atsipalaiduoti, sumažinti nerimą ir depresiją bei pagerinti miegą. Šios išvados, kartu su kitų tyrimų rezultatais, rodančiais, kad pagerėja uždegimo biomarkeriai, kraujo klampumas ir širdies ritmo kintamumas (ŠRV), leidžia daryti išvadą, kad įžeminimas naudingas masažuotojams įvairiose su jų profesija susijusiose srityse, gerina bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Be to, kai daugelis baltymų organizuojami lygiagrečiai, į rinkinius, kaip kristalinėse gardelėse, esančiose visame žmogaus organizme (pvz., jungiamuosiuose audiniuose, miofascijoje, sausgyslėse, ląstelių membranose, kauluose ir raumenyse). Kai kurie elektronai nustos priklausyti tam tikriems atomams ar molekulėms ir galės laisvai judėti organizme iš vienos vietos į kitą. Būtent tai, ką dabartinė tyrimų grupė turi omeny apibūdindama šiuos elektronus, kai naudoja terminus laisvas arba mobilus.

MIEGAS ir KORTIZOLIS (streso hormonas)

Kortizolis tai hormonas, susijęs su psichologiniu ir fiziniu stresu, uždegimu ir miego sutrikimais. Lėtinis kortizolio kiekio padidėjimas sutrikdo paros (cirkadinį) ritmą, o tai savo ruožtu lemia daugybę neigiamų sveikatos sutrikimų, įskaitant miego sutrikimus, hipertenziją ir širdies bei kraujagyslių ligas, insultą, kaulų tankio sumažėjimą, nuotaikos sutrikimus, autoimunines ligas ir nenormaliai padidėjusį gliukozės kiekį.

Kortizolis tai suaktyvinimo hormonas, kuris gaminamas antinksčių žievėje. Žmogaus organizme nestresinėje būsenoje kortizolio sekrecija vyksta pagal nuspėjamą dienos ir nakties režimą. Įprastinė kortizolio sekrecijos paros kaita lemia didesnį kortizolio kiekį dienos metu (aktyvumo metu) ir mažesnį naktį (poilsio metu). Normalaus cirkadinio ritmo sutrikimas aiškiai susijęs su nenormaliais kortizolio sekrecijos išsiskyrimais. Lėtinis padidėjęs kortizolio kiekis tai streso biomarkeris (sveikatos žymuo) ir jis susijęs su daugeliu lėtinių ligų.

Organizmas į pirminį stresą reaguoja išskirdamas uždegiminius ir priešuždegiminius hormonus. Ilgalaikis stresorių poveikis gali sukelti nuolatinį uždegimą, kuris savo ruožtu lemia ilgalaikį priešuždegiminių hormonų išsiskyrimą. Gliukortikoidai, įskaitant adrenokortikotropinį hormoną (AKTH), kortizoną ir kortizolį, priešuždegiminį poveikį pirmiausia sukelia neutralizuodami uždegimą skatinančių cheminių medžiagų pasiuntinių, įskaitant katecholaminus, prostaglandinus, citokinus, azoto oksidą, trombocitus aktyvuojantį faktorių (PAF) ir šiluminio šoko baltymus, susidarymą ir išsiskyrimą. Ši prisitaikanti reakcija į stresą naudinga trumpuoju laikotarpiu, tačiau, jei procesas tampa lėtinis, tuomet tai sukelia rimtų problemų, pavyzdžiui, lėtines ligas ir audinių pažeidimus. Lėtinis stresas labiausiai veikia endokrininę, virškinamojo trakto ir neurologinę sistemas, o chroniškai padidėjusi kortizolio sekrecija (išsiskyrimas) tai išmatuojamas biomarkeris.

Kortizolį atpalaiduojantys mechanizmai gali būti susiję su miego reguliavimu. Dvidešimt keturių (24) valandų kortizolio hipersekrecija susijusi su lėtine nemiga.

Žmogaus kūno įžeminimas miego metu sumažina kortizolio kiekį naktį ir iš naujo sinchronizuoja hormono kortizolio sekreciją, kad ji labiau atitiktų natūralų 24 valandų cirkadinio ritmo profilį. Pokyčiai labiausiai pasireiškia moterims. Be to, subjektyvūs pranešimai rodo, kad žmogaus kūno įžeminimas miego metu pagerina miegą ir sumažina skausmą bei stresą.

ĮSIŽEMINIMAS ir BIOLOGINIAI RITMAI

Aiškinant įsižeminimo dinamiką, svarbu paminėti, kad elektriškai aktyvus Žemės paviršius tai ne tik elektronų, bet ir pagrindinių ritminių procesų, gyvybiškai svarbių normaliems biologiniams ritmams, šaltinis. Žemės elektrinis laukas kiekvieną akimirką kinta ritmu, žinomu kaip Šumano rezonansas. Už pasaulio, kurį galime pamatyti savo jutimais, slypi fantastiškas galingų, bet nematomų energijų ir jėgų, veikiančių mus kiekvieną dienos akimirką, tinklas, kuris gali būti apibūdinamas geofiziniais laukais – nematomos Žemės traukos, magnetizmo, elektros, ir elektromagnetizmo energijomis. Žmonės išmano šias sritis iš amžių atlikto išsamaus įvairių mokslo sričių tyrimų: biologijos, fizikos, geofizikos, atmosferos fizikos, astronomijos, astrofizikos ir kosmologijos.

Santykiai su šiais geofiziniais ritmais gyvybiškai svarbūs sveikatai. Žmogaus fiziologija turi daugiau nei 100 biologinių ritmų, kurie veikia tam tikru laiku susiderinę su aplinkos ritmais.

Šie ritmai ypač svarbūs moterims. Moterų fiziologiją ir reprodukciją reguliuoja daugybė hormonų, kurių koncentracija kiekvieną akimirką skiriasi atsižvelgiant į ritminius aplinkos pokyčius. Kai moters kūno ritmai tinkamai sinchronizuojami su jos geofizine aplinka, ji jaučiasi gerai. Kai ji atsijungia nuo aplinkos ritmą nustatančių ritmų, jos hormoninės sistemos neretai tampa chaotiškos ir pasireiškia su įvairiais simptomais, kai kurie iš jų labai nemalonūs. Nematomi tylūs gamtos impulsai sukelia normalų hormoninį reguliavimą. Atsijungimas nuo aplinkos sutrikdo šias taisykles, o įsižeminimas suteikia paprastą būdą atkurti pusiausvyrą.

Žemės paviršius turi neigiamą elektros krūvį, kurį palaiko pasaulinė elektros grandinė, kurią daugiausia sukuria tūkstančiai žaibų smūgių kasdien.

Vienas iš pagrindinių įsižeminimo paketo elementų tai ryšys su Šumano rezonansu – nuolatine banga, sukurta iš elektromagnetinių laukų, vibruojančių 7,83 Hz dažniu – vibruojančia maždaug 8 kartus per sekundę. Tai taip pat turi aukštesnio dažnio bangas, tokias kaip 14,3 Hz, 20,8 Hz, 27,3 Hz ir 33,8 Hz, kurias kartu sukuria žaibo smūgiai visame pasaulyje.

Ar kada nors stovėjote koridoriuje, laiptinėje ar didelėje patalpoje ir pastebėjote, kad jūsų balsas sukuria tam tikrą atgarsį ar aidą? Jūs kuriate nuolatines bangas (stovinčias bangas). Fizikoje stovinčią bangą sukelia 2 priešingomis kryptimis keliaujančios bangos. Dažniausiai nuolatinių bangų (stovinčių bangų) pavyzdžius pateikia muzikos instrumentai, tokie kaip vargonų pypkės ar smuiko stygos. Bangos, keliaujančios vamzdžiu arba išilgai stygų, keliaus atgal, kai pasieks galus. Pirmyn ir atgal keliaujančios bangos susijungia ir sukuria rezonansinį toną ar dažnį, būdingą erdvės geometrijai. Prispaudus gitaros ar smuiko stygas ant skirtingų lentos vietų, pasikeičia faktinis stygos ilgis ir todėl sukuriamas nuolatinių bangų (stovinčių bangų)rezonansinis dažnis.

1952 m. vokiečių fizikas profesorius W. O. Šumanas iš Miuncheno technikos universiteto numatė, kad elektromagnetines nuolatines bangas (stovinčias bangas) pavyks nustatyti atmosferoje, milžiniškoje rezonansinėje erdvėje tarp Žemės paviršiaus ir jonosferos. Erdvė arba ertmė tarp jonosferos ir Žemės paviršiaus dabar naudojama belaidžiui informacijos perdavimui dideliais atstumais. Radijo signalai šokinėja pirmyn ir atgal tarp 2 paviršių. Šis praleidimo reiškinys plačiai tiriamas, nes jis yra tolimojo radijo ryšio pagrindas.

Panašiai debesų ir Žemės žaibolaidžiai pumpuoja energiją į ertmę, sukuria „stovinčias elektromagnetines bangas“, kurios aplink Žemę sklinda šviesos greičiu, apkeliaudamos visą planetą vidutiniškai 7,83 karto per sekundę. Bet kurioje žemės vietoje stovintis asmuo bus veikiamas šių Šumano dažnių. Jei naudosime fizikos terminologiją – žaibas į ertmę pumpuoja elektromagnetinę energiją, dėl kurios ta elektromagnetinė energija vibruoja arba rezonuoja ertmės rezonansiniu dažniu ypač žemo dažnio diapazone (7,83 Hz). Tuo pačiu metu žaibai atneša elektronus iš jonosferos į Žemės paviršių. Keli žaibo smūgiai sukelia sudėtingas „stovinčias bangas“.

Taip kaip vargonai per skirtingus vamzdžius išgauna skirtingas natas ir skirtingus nuolatinių bangų dažnius, panašiai ir Šumano rezonanso dažnis varijuoja, priklausomai nuo jonosfera kvėpavimo pagal atmosferos bangavimus. Daugelis mokslininkų pripažino Šumano signalo ir alfa smegenų bangų, išmatuotų elektroencefalograma, panašumą. Manoma, kad Šumano rezonansas įsišaknijęs į visą gyvastį. Daugelis biologų padarė išvadą, kad Šumano rezonansų ir biologinių laukų dažnio sutapimas nėra atsitiktinis, bet yra artimo šių laukų tarpusavio sąveikos per evoliucijos laiką kulminacija.

Biolaukas tai dinaminio informacijos srauto, reguliuojančio biologinę funkciją ir homeostazę, organizavimo principas. Biolauko sąveika gali organizuoti erdvėlaikinius biologinius procesus hierarchiniais lygmenimis: nuo subatominio, atominio, molekulinio, ląstelių, organizmo iki tarpasmeninio ir kosminio lygmenų. Iš esmės biolauko sąveika gali turėti įtakos įvairiems biologiniams veiksniams, įskaitant biocheminius, neurologinius ir ląstelių procesus, susijusius su elektromagnetizmu, koreliuojamą kvantinės informacijos srautą ir galbūt kitas priemones, skirtas moduliuoti veiklą ir informacijos srautą hierarchiniais biologijos lygiais.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje nepriklausomai vienas nuo kito atlikti eksperimentai, kuriuos inicijavo M. Oberis JAV ir K. Sokalas bei P. Sokalas Lenkijoje, atskleidė akivaizdžią fiziologinę ir sveikatos gerovę naudojant laidžias lovos pagalvėles, kilimėlius, EKG ir TENS tipo elektrodų pleistrus ir plokšteles, sujungtas patalpose su žeme lauke. Į pensiją išėjęs kabelinės televizijos vadovas Oberis nustatė, kad žmogaus kūnas (bioelektrinis, signalus perduodantis organizmas) ir kabeliai, kuriais perduodami kabelinės televizijos signalai, panašūs. Kai kabeliai “įžeminami” prie Žemės, signalas praktiškai netenka trukdžių. Be to, visos elektros sistemos stabilizuojamos jas įžeminant prie Žemės. K. Sokalas ir P. Sokalas tuo tarpu atrado, kad įžemintas žmogaus kūnas tai “universalus reguliuojantis veiksnys gamtoje“, kuris stipriai veikia bioelektrinę, bioenergetinę, ir biocheminius procesus ir, atrodo, suteikia reikšmingą moduliuojantį poveikį lėtinėms ligoms, su kuriomis kasdien susiduriama jų klinikinėje praktikoje.

Tradicinė biologija pagrįsta molekuliniais procesais, t. y. biocheminėmis sąveikomis, kurios galiausiai sumažinamos iki makromolekulių, tokių kaip DNR ir RNR. Netgi organizmų biologija, kuri nagrinėja organizmus kaip visumą, vis dar remiasi redukcionistiniu požiūriu, kai visuma suprantama analizuojant, kaip dalys dera tarpusavyje. Nors šie metodai sėkmingai taikomi konkrečiose mokslo ir medicinos srityse, jie nesugeba spręsti reiškinių, kurie dėl savo pobūdžio yra “wholistiniai“, t. y. juos gali tekti aiškinti atsižvelgiant į viso organizmo kontekstą, peržengiant mastelio ribas ir taip įtraukiant įprastinius ir kvantinius laukus, sąmonę ir ryšį su aplinka. Atrodo, kad biologija, nepaisant didelių laimėjimų ir gausybės teorinių bei praktinių taikymų, vis dar nepribrendo iki tokių perversmų, kokius per pastaruosius 100 metų pasiekė fizikos mokslas.

---

Paruošė Gydovas, tekstą taisė Kornelija Lukoševičė

ŠALTINIAI:

1. KNYGA: Clinton Ober – Įsižeminimas.
2. Integrative and lifestyle medicine strategies should include Earthing (grounding): Review of research evidence and clinical observations https://doi.org/10.1016/j.explore.2019.10.005
3. Earthing: health implications of reconnecting the human body to the Earth’s surface electrons DOI: 10.1155/2012/291541
4. The effects of grounding (earthing) on inflammation, the immune response, wound healing, and prevention and treatment of chronic inflammatory and autoimmune diseases DOI: 10.2147/JIR.S69656
5. The Effects of Grounding (Earthing) on Bodyworkers’ Pain and Overall Quality of Life: A Randomized Controlled Trial DOI: 10.1016/j.explore.2018.10.001
6. Biofield Science: Current Physics Perspectives DOI: 10.7453/gahmj.2015.011.suppl
7. The biologic effects of grounding the human body during sleep as measured by cortisol levels and subjective reporting of sleep, pain, and stress DOI: 10.1089/acm.2004.10.767