Visada daug lengviau šviesti neišsilavinusius žmones nei perauklėti klaidingai išauklėtus.
Straipsnis paruoštas pagal Dr. Andrew Kaufman
Šiandien bandysiu paaiškinsti jums apie Kocho postulatus ( postulãtas [lot. postulatum — reikalavimas], teiginys, priimamas be įrodymų, kaip viena iš aksiominiu metodu pagrįstos moksl. teorijos pradinių prielaidų.)
Kas tie Kocho postulatai?
Keturi postulatai kurie buvo suformuluoti pagal sutartas bendras taisykles dar 19 amžiaus pabaigoje, kaip būdas nustatyti, ar mikroorganizmas gali sukelti ligą.
Pirmas postulatas skamba taip: mikroorganizmas turi būti randamas gausiai visuose sergančiuose organizmuose, tačiau jis neturėtų būti randamas sveikuose organizmuose.
Antras – mikroorganizmas turi būti išskirtas iš sergančio organizmo ir auginamas grynoje kultūroje.
Trečias – kultivuotas mikroorganizmas turėtų sukelti ligą, perkėlus jį į sveiką organizmą.
Taigi, kai mikroorganizmas išskiriamas iš sergančio žmogaus ir išgryninamas, jis perkeliamas į sveiką žmogų ir turi sukelti tą pačią ligą.
Ketvirtas – jūs turite sugebėti pakartotinai išskirti tą pati mikroorganizmą iš asmens, kurį susargdinote. Ir jeigu jūs atlikote visus šiuos veiksmus jūs gana įtikinamai įrodėte, kad tas mikroorganizmas gali sukelti ligą.
Tyrimas buvo publikuotas 2003 metais, žurnale “Nature”, kuris priskiriamas prie prestižiškiausių mokslinių žurnalų.
Kocho postulatai nebuvo įvykdyti, o tai labai svarbu. Taip vadinamas SARS virusas vadinamas SARS CoV-1. Paprasčiau tariant, tai kitas tariamas virusas, kuris neva susijęs su SARS CoV-2. SARS CoV-2.
Norėčiau iškart pabrėžti skirtumą tarp pavadinimo žurnalo straipsnyje ir kas sakoma pačiame straipsnio turinyje ir kurioje vietoje bando jūs klaidinti. Štai antroje pastraipoje (žemiau nuotraukoje) mokslininkai rašo, kad remiasi Kocho postulatais, kurie pakeisti Riverso kriterijais, norint nustatyti “virusines ligas“. Tačiau tai jau nebe Kocho postulatai, BET Riverso kriterijai, o tarp jų nemažas skirtumas. Be abejo, mokslininkai tai turėjo parašyti pavadinime, bet jie jus klaidina, nes priverčia galvoti jog Kocho postulatai buvo įvykdyti.
Pasak Riverso, yra šeši kriterijai, jog būtų galima nustatyti, kad virusai tai ligų priežastys. Palyginkime Riverso kriterijų skirtumus su Kocho postulatais. Tai jums padės labiau suprasti spalvų kodavimą skaidrėje. Vienodos spalvos reiškia, kad Kocho postulatai sutampa su Riverso kriterijais.
Riversas nereikalauja kaip Kochas, kad mikroorganizmas būtų randamas gausiai visuose sergančiuose organizmuose, ir nesvarbu jei jį rastų sveikuose organizmuose.
Jei nepavyksta surasti taip vadinamo viruso sergančiame žmoguje, kaip galima teigti, kad tai virusas sukėlė ligą?
Remsimės Riverso kriterijais, nes žurnalo “Nature” tyrime mokslininkai jais remiasi.
Matome, kad pagal Riversą būtinai reikalingas viruso išskyrimas iš sergančio šeimininko, analogiškai kaip minima Kocho postulatuose. Nedidelis skirtumas kaip kultivuojamas mikroorganizmas, kadangi virusų neįmanoma kultivuoti (negali savaime daugintis). Jų neįmanoma užauginti grynoje kultūroje. Kaip pvz. jei jūs išskyrėte, tarkime Stafilokoką (bakterija) iš sergančio asmens, jūs galite Stafilokoką auginti grynoje kultūroje, kurioje bus tik Stafilokokas. Bet kai kalbame apie virusą, kadangi jie negali daugintis ir jie nėra gyvi, todėl jų neįmanoma užauginti grynoje kultūroje, kurioje yra tik virusų dalelės.
Trečiasis Riverso kriterijus, kurio nėra tarp Keturių Kocho postulatų – tai filtruojamumo įrodymas.
Tai labai svarbu, nes taip vadinamos viruso dalelės labai mažytės, nanometro skalėje – milijardoji metro dalis. Ir jie turi filtrą su mažomis poromis, daug mažesnėmis nei žmonės dėvi kaukes. Tos dalelės, kurios manoma yra virusai gali praeiti filtrą, o visos kitos ląstelės, kaip šeimininko ląstelės ar bet kuri bakterija, ar grybelio ląstelės, kurios būna kartu, lieka filtre. Taigi, tai būdas išgryninti virusines daleles.
Ketvirtas kriterijus, turi būti įmanoma paimti išskirtą dalelę ar virusą ir perkeltį ją į sveiką asmenį ir sukelti analogišką ligą. Šis kriterijus atitinka trečią Kocho postulatą ir tai svarbiausias kriterijus norint įrodyti, kad ši dalelė sukelia ligą.
Be šio žingsnio negalima teigti, kad yra sukeliama liga. Netgi jei iki šito žingsnio randamos dalelės ar virusai sergančiuose žmonėse, tai tik sąsaja ar koreliacija ir tai neįrodo priežastinio ryšio. Duosiu pavyzdį, tarkim jūs pasirodote prie gaisravietės ir jus matote tenais besidarbuojančius ugniagesius. Jus juk negalite iškart teigti, kad čia ugniagesiai sukėlė gaisrą, vien tik todėl, kad jie matomi tenais. Jie tiesiog susiję su gaisru ir tiesą sakant jie netgi elgiasi priešingai, bando užgesinti gaisrą. Galima labai susipainioti be šio žingsnio.
Penktas kriterijus, pakartotinas viruso išskyrimas. Tai turi būti padaroma iš asmens, kuriam sukėlėte ligą. Turi būti įmanoma išskirti tą dalelę ar medžiagą iš to asmens.
Ir galiausiai šeštas, specifinio imuniteto atsako į virusą nustatymas.
Tai yra daug sudėtingiau įrodyti dėl specifiškumo problemų. Bet šio kriterijaus neliesiu, kadangi manau, tai mažiausiai svarbus Riverso kriterijus.
Atkreipkite dėmesį, ko nėra tarp Riverso kriterijų, ogi nėra nieko apie genetinę medžiagą – DNR ar RNR. Absoliučiai nieko šia tema. Trumpiau tariant, netgi nereikia kreipti dėmesio į genetinę medžiagą tam, kad įrodyti minėtus kriterijus. Bent jau formaliai, genetinė medžiaga ar specifinė seka neturi reikšmės norint įrodyti, ar taip vadinamas virusas sukelia ligą. Štai kas nurodyta autorių, žurnalo “Nature” straipsnyje.
Riverso dokumentas
Aš patikrinau Riverso dokumentą 1937 m. kuriame jis išdėstė savo šešis kriterijus ir jame radau įdomių citatų, kurios mums padės suprasti detaliau, ką jis norėjo pasakyti.
Pirma jo citata: “…dabar įmanoma pateikti nepriekaištingus įrodymus, kad organizmas tai ligos priežastis netgi nepatenkinant Kocho postulatų.” Iš esmės jis sako, kad galima prašokti tam tikrus žingsnius, kurie nėra įtraukti į jo šešis kriterijus ir vistiek galima įrodyti, kad virusas sukelia ligą.
Kita citata: “ypač toms ligoms, kurias sukelia virusai, aklas Kocho postulatų laikymasis gali būti kliūtis, o ne pagalba.” Galbūt Riversas ieškojo trumpesnio kelio, galbūt jam buvo sudėtinga atlikti tam tikrus žingsnius, dėl to jo patobulinti kriterijai padeda pakeisti įrodymus, kad virusai sukelia ligas.
Jis toliau teigė: “akivaizdu, kad Kocho postulatai nebuvo įvykdyti virusiniams susirgimams.” Tai buvo parašyta 1937 m., bet iki tų metų Kocho postulatai buvo teisingi kaip ir šiandien. Jis taip pat teigė: “visų pirmą, nėra būtina pademonstruoti viruso buvimą kiekvienu atveju, kad įrodyti, jog virusas sukėlė tą ligą.” Šito visiškai nesuprantu, nes jei viruso nerandama, tuomet kaip galima teigti, kad virusas sukėlė ligą?
Ir paskutinė citata: “nepaisant ar virusai tai parazitai ar autokatalitinių procesų produktai, jie artimai susiję su šeimininko ląstelėmis.”
Tai labai svarbu, kadangi tai nurodo neapibrėžtumo laipsnį apie virusų prigimtį. Ir, kai jis teigia, jog jie yra autokatalitinių procesų produktai, aš manau, kad tai yra apoptoziniai kūnai. Mūsų ląstelės patiria šią užprogramuotą ląstelių mirtį vadinama – apoptoze. Ir tai nutinka kaip atsakas į įvairius dalykus. Tai gali būti tiesiog natūralus įvykis, o rimtos ligos atveju, pačios ląstelės atlieka šį procesą. Ir jos iš esmės susiskaido į mažas pusleles.
Ir šie maži kūneliai kaip jis vadina, autokatalitinio proceso produktai. Bet tai labai nepanašu į virusus, kadangi šie kūneliai ateina iš mūsų ląstelių, o ne iš išorės. Ir jis neabejotinai pabrėžia ryšį su šeimininko ląstelėmis, o tai labai svarbu taikant eksperimentinius metodus, apie kuriuos plačiau pakalbėsiu vėliau.
Dar jis pabrėžė svarbų dalyką, apie tai kaip įrodomas kriterijus, kai išskirtas virusas perkeliamas į sveiką asmenį ir sukelia tokią pačią ligą. Jis pasakė: “inokuliacijos būdu iš gautos medžiagos iš natūraliai sergančių pacientų.” Ne kažkas sukurta laboratorijoje ar iš laboratorijos, bet iš kito paciento sergančio natūraliai.
Jis sakė: “jeigu inokuliuoti gyvūnai suserga ir miršta tam tikru būdu,(tai reiškia turėdami tuos pačius simptomus kaip ir originali liga) ir jei liga esanti juose gali būti užkrečiama nuo gyvūno kitam gyvūnui inokuliacijos pagalba su krauju arba esančių audinių emulsijomis, kuriose nėra įprastų mikrobų arba riketsijų, (kitaip tariant duoti jiems kūno skystį, kuris buvo išfiltruotas, kuriame nėra jokių kitų organizmų, kad negalėtų apsunkinti situacijos. Tai turėtų būti išgryninta.) tuomet galima užtikrintai teigti, kad liga eksperimentiniuose gyvūnuose sukeliama viruso.”
Iš esmės, jis sako, jei bus taikomas šis kriterijus, jis nėra užtikrintas, bet galima būti tikram, kad virusas sukelia šią ligą. Tai neskamba labai įtikinamai, bet čia jo teiginiai, ką jis pasakė apie šiuos kriterijus. Kitaip sakant, netgi jei patenkinami visi šeši Riverso kriterijai, tai galima būti pakankamai pasitikinčiu savimi, ne visiškai pasitikinčiu, ne užtikrintai pasitikinčiu, ne 100%, tiesiog pakankamai pasitikinčiu.
Grįškime prie žurnalo “Nature” straipsnio. Jame teigiama, kad pirmi trys Riverso kriterijai:
nr. 1 – viruso išskyrimas iš sergančio šeimininko.
Nr. 2: kultivacija šeimininko ląstelėse.
Nr. 3: filtruojamumo įrodymas – dėl SCV coronaviruso buvo įvykdyti netgi keleto grupių. Jūs matote apačioje šias išnašas – 2,3,4,5. Aš šiuos dokumentus apžvelgsiu. Nuorodas rasite “Nature” straipsnio apačioje.
Prieš pradedant analizuoti visus šiuos dokumentus, norėčiau išsiaiškinti termino “išskirti” apibrėžimą, kadangi manau, kad šis terminas klaidina kai kuriuos mokslininkus ir daugumą žmonių, ką jis reiškia ir kokią procedūrą jie taiko. Apibrėžimas paimtas iš Merriam-Webster akademinio žodyno ir jame teigiama – “ypatingai: atskirti nuo kitos medžiagos, tam, kad išgauti gryną ar laisvoje būsenoje.” Trumpai tariant, niekas kitas negali būti įmaišytas.
Štai metodas, kuris buvo dokumentuotas daugelio mokslininkų ir jis aptinkamas mikrobiologijos ir laboratorijos vadovėlyje. Metodas buvo plačiai naudojamas išskirti virusus iš žemesnių organizmų, tokių kaip bakterija, ameba ir dumblis. Metodas naudojamas paimant mėginį arba kūno skystį, kaip jūs matote indelį skaidrės viršuje, kairėje pusėje – tai yra kūno skystis. SARS ir CoVID-19 atveju tai būtų plaučių skystis. Tai įprastas dalykas tokio pobūdžio tyrimams. Tyrimas atliekamas paimant skystį ir praleidžiant jį pro labai, labai mažus filtrus ir tokiu filtravimu pasiekiama tai, ką apibūdinau jau ankščiau, mažytės dalelytės atskiriamos nuo bet kokių bakterijų.
Viršutinėje skaidrėje didelės lazdelės tai bakterijos, o maži taškeliai, kaip manoma tai viruso dalelės. Praleidus skystį per šį filtrą, bakterijos pasilieka ir išfiltruojamos tik mažos dalelytės. Tuomet filtratas paimamas ir naudojamas centrifugoje su tankio gradiento tirpalu. Tankio gradiento tirpalas įpilamas į vamzdelį kartu su filtratu ir jie išsukami. Tokiu metodu suformuojama dalelių juostelė, nes jos yra vienodo tankio.
Tuomet galima paprastai paimti pipetę ir sutraukti tas daleles bei į jas pažvelgti per elektroninį mikroskopą. Tuomet galima chemiškai apibūdinti jas ir galima ištraukti genetinę medžiagą, jei tik yra noro pažvelgti į ją. Bet esminis dalykas, kad laikantis šio eiliškumo, yra visiškai išgryninamos dalelės tiesiogiai iš sergančio paciento mėginio ir neįmaišomos jokios svetimos ar toksinės medžiagos. Dalelių išskyrime šis žingsnis yra esminis.
O štai ką teigia mokslininkai, kurie publikuoja tyrimus – jie išskyrė virusą. Jie pradeda nuo to paties mėginio, plaučių skysčio, bet jie paima visą skystį. Jie jo neišfiltruoja ir neišskiria jokiu metodu, bet jie prideda enzimų, kad išskaidytų membraną, todėl išsiskiria visa genetinė medžiaga į tirpalą, kuriame gali būti ląstelių ar dalelių. Tuomet jie prideda kažkiek PCR zondų, kurie padidins skirtingas genetinių medžiagų daleles. Tuomet jie galės nuskaityti genetinės medžiago seką ir apibūdinti ją įvairiai. Bet tai neturi nieko bendro su Riverso kriterijais.
Kaip jau minėjau ankščiau, Riverso kriterijai nesako nieko apie genetinę medžiagą.
Jeigu pažvelgsime į kitus metodus, kuriuos mokslininkai taiko, tai jie paėmę mėginį gali jį filtruoti arba ne. Kai kurie jų metodai nėra detaliai aprašyti ir kai jie praleidžia šį žingsnį, tuomet sudėtinga nustatyti ar jie jį praleido ar ne., nes tyrime metodų srityje apie tai neužsimena. Ir tuomet jie sumaišo šį kūno skystį su ne šeimininko ląstelėmis. Mokslininkai dažnai perka komerciškai paruoštą žinduolių ląstelių kultūrą, dažniausiai įprastas VERO (beždžionių insktų ląstelės) ląsteles.
Iš esmės jie mėginį sumaišo su tam tikra ląstelių kultūra ir kiek teko matyti, labai dažnai prideda antibiotikų, beveik kiekvienu atveju, kai metodai išsamiai aprašomi.
Iš esmės mokslininkai sumaišo iš kūno išgautą skystį su skirtingomis ląstelėmis ir antibiotikais, dėl ko gausiai išsiskiria egzosomos. Ir tuomet iš to mišinio jie išgrynina arba neišgrynina daleles. Dažniausiai mokslininkai palieka jas susimaišiusias su kitomis ląstelėmis ir tuomet pažvelgia į jas pro mikroskopą, o kartais jie išgrynina jas. Bet nėra būdo, kurio pagalba galima būtų nustatyti ar dalelės, kurias jie identifikavo po šios procedūros yra šios audinių kultūros su antibiotikais, ar iš plaučių skysčio.
Keturi moksliniai tyrimai
Štai mano minėti tyrimai, esantys išnašose ir neva patenkinantys pirmus tris Riverso kriterijus. Taigi, Poutanenas, Drostenas, Ksiazekas ir Peiris. Šie tyrimai yra susiję su SARS coronavirusu nuo 2003 m.
Pirmiausia pažvelkime į Poutaneno dokumentą. Mokslininkai neišskyrė viruso – pirmas žingsnis. Štai citata iš jų dokumento: “buvo atliktas įprastas tiesioginis virusologinis visų kvėpavimo takų ir išmatų mėginių tyrimas, gautų iš devynių iš dešimties pacientų, kuris pateikė visiškai neigiamus rezultatus. Taip pat įskaitant ir neigiamą elektroninio mikroskopo tyrimą.” Jie atliko teisingai tai, jog jie ištyrė plaučių ir išmatų pavyzdžius šiuo atveju ir netgi bandė išgryninti pavyzdžius ir pažvelgti į juos pro mikroskopą. Bet jie nieko nematė. Tai vadinasi neigiamas išskyrimas.
Kaip apibūdinau ankščiau, jie išgavo genetinę medžiagą, kaip jie ir daro daugumoje šių tyrimų. Antras žingsnis, jie nekultivavo jokio skysčio, dalelių ar šeimininko ląstelių. Vietoj to, jie naudojo beždžionių VERO ląsteles. Ir jie neįrodė filtruojamumo. Jie atliko tik įvairius skirtingus testus, pagrindę genetinius testus ar antikūnių testus, kad atskirtų kitų bakterijų ar virusų buvimą, kurios kaip manoma sukelia ligas. Taigi, dar kartą, Poutaneno dokumente jie neįrodė nei vieno iš trijų Riverso kriterijų, kaip jie teigė.
Apžvelkime Drosteno dokumentą. Ir vėlgi, jie neišskyrė jokio viruso. Kaip jau įprasta, jie nekultivavo jokių dalelių šeimininko ląstelėse, vietoje to jie vėl naudojo VERO ląsteles. Ir jie taip pat neįrodė filtruojamumo. Taigi, du pirmi tyrimai, kurie ligšiol neįvykdė nei vieno iš Riverso kriterijų.
Pereikime prie trečio, Ksiazeko tyrimo. Ir kaip mums jau įprasta, mokslininkai neišskyrė viruso ir nekultivavo šeimininko ląstelių. Vietoje to, jie naudojo skirtingas ląsteles. Nesu tikras kurios ląstelės buvo naudojamos, bet tikrai žinau, kad jos nebuvo paimtos iš šeimininko ir jie netgi su šiuo mišiniu bandė inokuliuoti peles. Kaip ir ankščiau, jie neįrodė filtruojamumo. Ligšiol nei viena grupė neįvykdė nei vieno iš Riverso kriterijų.
Judėkime link Peiriso dokumento. Tai yra paskutinis tyrimas. Eilinį, jau ketvirtą kartą, mokslininkai neišskyrė viruso. Jie nekultivavo šeimininko ląstelių. Vietoj to, jie naudojo Rezus beždžionės vaisiaus inkstų ląsteles. Ir vėlgi, jie neįrodė filtruojamumo. Nei vienas iš keturių minėtų tyrimų dokumente nepatenkino pirmųjų Riverso trijų kriterijų, kaip buvo teigiame dokumente. Sugrįžkime prie straipsnio ir pažvelkime į likusius tris Riverso kriterijus.
Štai ką šio straipsnio autoriai teigė: “mes testavome pagal tris paskutinius Riverso kriterijus: panašios ligos sukėlimas pirminėje ar giminingoje šeimoje, pakartotinis viruso išskyrimas ir specifinio imuninio atsako į virusą nustatymas.” Kadangi jie nepatenkino pirmų trijų Riverso kriterijų, jie nieko ir neišskyrė. Todėl būtų beveik neįmanoma patenkinti kitų kriterijų. Bet pažvelkime į tai, ką mokslininkai teigė padarę.
Pagal ketvirtą kriterijų šeimininko organizme turi pasireikšti analogiška liga. Jie neišgavo medžiagos iš natūraliai sergančio paciento. Vietoj to, jie naudojo taip vadinamą virusą, kuris buvo kultivuojamas beždžionės inkstų ląstelėse. Ir virusas nebuvo išskirtas.
Neaišku, ką iš tikrųjų mokslininkai suleidžia (inokuliuoja) jiems. Tačiau, iš tų beždžionėlių bandymus jie atliko tik su dvejomis makakomis ir tik vienai iš jų pasireiškė kvėpavimo simptomai. Kitais žodžiais tariant, netgi jei teigsime, kad jie iš tiesų suleido kažką, ką jie iškyrė iš sergančio asmens, tai nesukėlė tos pačios ligos abiejoms makakoms. Tik vienai iš dviejų. O kitai pasireiškė odos išbėrimas. Ir, kai mokslininkai ištyrė jų plaučius po skrodimo, kadangi jie jas nužudė iškart po eksperimento, jie gavo skirtingas išvadas. Vienai buvo nustatyta plati plaučių patologija, o kitai to nerado.
Taigi, Riverso penktas ir šeštas kriterijai – pakartotinas viruso išskyrimas ir specifinis imunitetas. Jie neiškyrė viruso. Vietoje to, jie atliko genetinį testą. Ir vėlgi, jie paėmė iš šių makakų išskyras ir sumaišė jas su VERO ląstelėmis ir kultivavo antibiotikų pagalba, taip, kaip pirminė procedūra. Taigi, šiuo atveju nebuvo išskirtas virusas. Jie teigė, kad buvo antikūnių atsakas, bet mokslininkai neapibūdino atsako specifiškumo ir neatliko testų su kitais antigenais tam nustatyti. Išvada ta, kad tyrimai neatitiko nei vieno iš šešių Riverso kriterijų.
Apibendrinsiu “Nature” tyrimą, nes straipsnyje yra keletas klaidingų pateikimų.
- Pirma, straipsnio pavadinime jie teigė, jog jie patenkino Kocho postulatus, bet jau antroje pastraipoje jie rašė, kad jie naudojo Riverso kriterijus, nors jie skiriasi nuo Kocho postulatų.
- Tuomet mokslininkai teigė, kad keturi dokumentai patenkino pirmus tris Riverso kriterijus. Bet patyrinėjus atidžiau šiuos tyrimus, nei vienas iš kriterijų minėtuose tyrimuose nebuvo įvykdytas. Ir jie toliau teigė, kad jie įvykdė likusius tris Riverso kriterijus, bet vėl pažvelgus atidžiau į jų atliktas procedūras, jie neįvykdė nei vieno iš jų. Tokį tyrimą galime laikyti apgavikišku ir suklastotu.
Atradau, kad nei vienas iš tyrimų neįvykdė pirmų trijų Riverso kriterijų. Nei vienas iš tyrimų net nebandė įvykdyti ketvirto ir penkto kriterijaus, kurie apima išskirtos dalelės inokuliaciją į sveiką asmenį ir tokiu būdu turėtų sukelti ligą. Arba pakartotinai išskirti daleles iš užkrėsto asmens. Netgi nebuvo bandoma to atlikti. Jei ketvirtas ir penktas Riverso kriterijai net nebuvo bandomi atlikti, vien dėl to galima daryti išvadą, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryšys. Ir jokių būdu netgi negalima užsiminti, kad tai galėtų sukelti bet kokią ligą.
O kas dėl COVID-19?
Pažvelkime iš arčiau į Zhou dokumentą. Mokslininkai neišskyrė viruso. Jie ir vėl išgavo genetinę medžiagą taip, kaip apibūdinau ankščiau. Toliau, jie nekultivavo šeimininko ląstelėse, vietoj to jie naudojo VERO ląsteles ir huh7 ląsteles. Bet jie tai atliko tiktais su vienu iš visų 7 pacientų. Ir jie neįrodė filtruojamumo. Štai ką jie pateikė išvadoje: “šis tyrimas… pateikia sąsają tarp ligos ir šio viruso buvimo. Kaip bebūtų, yra vis dar daug klausimų, į kuriuos reikia skubiai atsakyti. Mums reikia daugiau klininkinių duomenų ir pavyzdžių, kad galėtume patvirtinti ar šis virusas iš tiesų yra šios epidemijos sukėlėjas.” Iš esmės jie pasakė, jog jiems reikia daugiau tyrimų, kad įrodytų priežastinį ryšį. Tai pateikia tiktais sąsajos įrodymą ir, kad dar yra daug klausimų, į kuriuos reikia atsakyti. Taigi, šio straipsnio autoriai buvo sąžiningi ir suprato savo tyrimo metodikos ribotumus ir dėl to pateikė atitinkamą išvadą.
Be to, mokslininkai atliko kai ką įdomaus. Norėčiau tik trumpai pakalbėti apie genetinę medžiagą, nes jie sako, kad tai priežastis, kodėl jiems pavyko tai identifikuoti ir tai pagrindas, pagal kurį galima sukurti diagnostinį testą. RT-PCR testas iš esmės testuoja tik genetinę seką.
Mokslininkai pasakė, jog tai coronavirusas, nes jie išbandė RNR seką ir, kad jie gali identifikuoti šaltinį, bet jie nieko neišgrynino. Ir jie sakė, kad ji dalijasi tik beveik 80% sekos tapatumą su SARS CoV-1. Apie tai kalbėjau ankščiau. 80% gali atrodyti daug, bet man patyrinėjus daugiau ir suradus jog žmonės dalijasi 96%, netgi 16% daugiau genetine seka, su šimpanzėmis. Galbūt teigtumėte jog 80% sekos tapatumas reiškia, jog tai coronavirusas. Na, panašiai būtų jei jus sakytumėte, kad jus turite mano DNR pavyzdį ir palygintumėt jį su šimpanzės seka, jus galėtumėte teigti, kad aš esu šimpanzė. Nors akivaizdu, kad taip nėra.
Pereikime prie kitų trijų dokumentų. Zhu dokumentas. Ir vėlgi, joks virusas nebuvo išskirtas, jie išgavo genetinę medžiagą. Mokslininkai nekultivavo šeimininko ląstelėse ir šį kartą jie naudojo plaučių vėžines ląsteles. Jie neįvardina to dokumente. Jie sako, jog tai plaučių epitelio ląstelės paimtos biopsijos būdu iš plaučių vėžio pacientų. Nemanau, kad reik daug pastangų, kad suvokti, jog ten bus plaučių vėžio ląstelių. Ir vienas dalykas, kurį žinome apie vėžines ląsteles, kad jos gamina daug egzosomų. Dėl to egzosomos bus matomos po mikroskopu.
Mokslininkai ir vėl neįrodė filtruojamumo. Ir štai ką pateikė išvadoje sąžiningas autorius: “nors ir mūsų tyrimas nepatenkino Kocho postulatų, (tyrėjai tai pripažįsta iškart) mūsų analizės pateikia įrodymus manomai susijusius su 2019 nCoV Wuhanio protrūkiu.” Yra sąsaja ir yra manymas. Ir tai nestovi arti priežastinio ryšio. Tai yra preliminarios išvados, kurios iš esmės siūlo atlikti daugiau tyrimų. Tiesą sakant, tereikia pritaikyti Riverso kriterijus norint įrodyti priežastinį ryšį.
Trečias dokumentas truputį problematiškas, bet prie to grįšiu netrukus. Jeigu vėl pažvelgsite į metodiką, mokslininkai neišskyrė jokio viruso. Ir vėlgi, jie nekultivavo šeimininko ląstelėse, vietoj to jie naudojo vero ląsteles ir antibiotikus. Neįrodė filtruojamumo.
Norėčiau aptarti McMaster universiteto grupės tyrimą, kadangi kaip minėjau, jie jo dar nepublikavo. Labai daug informacijos nėra, bet jie trumpai apibūdino savo metodiką jų internetiniame puslapyje. Ir vėlgi, mokslininkai neišskyrė viruso ir jie nekultivavo jo šeimininko ląstelėse. Jie naudojo kito žinduolio ląsteles, tai analogiška procedūra, kurią naudojo visos grupės.
Bet grįžtant prie Kimo dokumento. Kadangi Kimo dokumentas labai problematiškas ir tai nėra pateikiama iš išvadų, tai pateikiama įvado skyriuje. Iš esmės, savo įvado skyriuje, mokslininkai teigė, jog naujas coronavirusas buvo identifikuotas kaip sukėlėjas šio, nepaaiškinamo plaučių uždegimo sausio mėn. 2020 m. Tai gana drąsus teiginys.
Jus jau matėte dviejų tyrimų išvadas, kurios buvo pateiktos iki šiol ir jie nepateikė jokių panašių teiginių. Štai nuoroda nr. 7 Kimo dokumente, iš kur kilęs šis deklaratyvus pareiškimas apie tai, jog menamas Coronavirusas tai ligos sukėlėjas. Ir ta nuoroda yra pateikiama viršutinės skaidrės apačioje. Įdomu tai, kad tai nėra tyrimas, kuris bando išskirti ar atpažinti virusą, tai tyrimas, kuris žvelgia į visą genetinės medžiagos seką, taip vadinamo viruso, ir palygina ją evoliucine analize. Kitais žodžiais tariant, lygina su kitomis rūšimis ar genetinėmis sekomis, kurios randamos kitose rūšyse. Kitaip tariant, tame straipsnyje mokslininkai negali įrodyti nieko apie priežastinį ryšį.
Pažvelgiau į tą tyrimą, o jo įvade neteigiama nieko apie priežastinį ryšį. Jo įvade teigiama, kad naujas coronavirusas siejamas su perdavimu iš žmogaus į žmogų ir su rimta žmogaus infekcija. Dar kartą kartoju, sąsaja nėra priežastinis ryšis. Vaizdinėje išvadoje, kurioje kalbama apie viruso genetinius bruožus ir jų galimas sąsajas su viruso savybėmis. Užkrečiamumas žmonėse dar turi būti išaiškintas.
Kitaip tariant, yra kažkokia sąsaja, mums reikia daugiau tyrimų, mes neįrodėme nieko.
Taigi, kaip mokslininkai tai teigia? Jie tiesiog atvirai meluoja. Išsigalvojo. Jie teigė, jog tai sukėlėjas ir pateikė nuorodą. O nuorodoje nieko nėra. Manau, jog tai turėtų būti cenzūruojama. Turiu omenyje, kad tai rimtas etikos pažeidimas, kad pateikti tokį svarbų pareiškimą. Tai akivaizdus mokslinių tyrimų klastojimas.
Visa pasaulinė strategija remiasi šiais teiginiais, jog coronavirusas tai sukėlėjas ir jie net negali pateikti nuorodos į jokį mokslinį tyrimą, kuris galėtų paremti jų teiginius.
Jeigu mes ir vėl pažvelgsime į McMaster universiteto tyrimą, kuris patalpintas universiteto internetiniame puslapyje, mokslininkai jame pateikia labai drąsų teiginį. Galbūt jie pasekė Kimo tyrimo pavyzdžiu teigdami, kad šis naujas coronavirusas išjudino pandemiją.
Tai skambesnis teiginys nei tas, kur teigiama, kad virusas tai ligos sukėlėjas. Taigi jus matote, kai tik paskleidžiamas gandas, kiti asmenys perims ir tuomet jis nusės kitų žmonių galvose kaip tiesa, netgi jei nėra jokio mokslinio tyrimo pagrindžiančio šiuos teiginius.
Apibendrinus visus melo malūno gandus, mes turime tyrimus, kuriose teigiama, kad yra sąsaja ar tiesiog manymas, jog virusas sukėlė ligą. Tolokai nuo deklaratyvaus teiginio apie priežastį.
Tuomet, trečiame dokumente buvo pakeista į sukėlėją ir tuomet jau buvo pakeista į pandemijos išjudinimą. Taigi, vis stiprėjantys teiginiai, o įrodymai nebuvo pateikti jokie, kurie paremtų minėtus teiginius, vien tik atviras melas.
IŠVADA
Nepaisant tvirtinimų, kad tyrimai atitiko Kocho postulatus, nei vienas iš 6 Riverso kriterijų neatitiko dėl SARS (SARS-CoV). Nei vieno. Ir tai buvo 2003 m. Nei vienas iš Riverso kriterijų neatitiko dėl COVID-19, išskyrus nebent galimai dėl specifinio imuniteto – kuris mažiausiai svarbus kriterijus iš visų šešių.
Ir gandai bei melas, kuriais apipynė COVID-19, jog coronavirusas TAI pandemijos priežastis. Absoliučiai be jokių įrodymų.
Iš anglų kalbos vertė kineziterapeutė Erika Jasinauskaitė
Ligos išsivysto mumyse ir iš mūsų. 