Folio rūgštis ir glifosatas

Pagal Stephanie Seneff, PhD

2016 m. Gegužės 4 d. 

Sinergetinis toksiškumas

Kai embriono vystymosi metu neuroniniai vamzdeliai neužsidaro, atsiranda tokie Neuroninių vamzdelių defektai (NTDs) kaip spina bifida (įskilas stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuaugę slankstelių lankai, lietuviškai vadinama „įgimta stuburo smegenų išvarža“), anencefalija (žinoma kaip “aprozenfalija su atvira kaukolė”) ir ekzencefalija, kurie priskiriami prie sunkių apsigimimų.¹ Nors yra ir daugiau veiksnių, kurie įtakoja pražūtingą vystymąsį, bet nuo 1970 metų žinoma, kad vienas iš svarbių rizikos veiksnių tai folato trūkumas pirmųjų trijų nėštumo mėnesių metu.²

Dėl šios priežasties JAV ir daugelis kitų šalių priėmė įstatymus, pagal kuriuos buvo reikalaujama papildomai įdėti folio rūgštį į kai kuriuos pagrindinius maisto produktus. 1998 metais JAV buvo įvestas reikalavimas papildomai įdėti folio rūgštį ir geležį į visus produktus, pagamintus iš kviečių. Nėščios moterys buvo raginamos gerti folio rūgšties papildus per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kurių vartojimas dažniausiai buvo tęsiamas viso nėštumo metu.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip gera idėja, bet Europos Sąjunga tvirtai atsisakė priimti šį reikalavimą, nepaisant JAV spaudimo. Ar egzistuoja kokia folio rūgšties papildų neigiama pusė? Ar Europiečiai žino kažką, ko nežino JAV vyriausybė?  

Jei jūs atkreipėte dėmesį, as paminėjau dvi sąvokas, “folato” trūkumą ir “folio rūgšties” papildus.  Bet juk folatas ir folio rūgštis tai tas pats vitaminas, tiesa? Melas! Aš mačiau tyrimo dokumentus, kuriuose šie žodžiai buvo pakeičiami vienas kitu, bet jie tikrai nėra vienas ir tas pats. Folio rūgšties papildai, kuriuos deda į miltus, tai sintetinė vitamino B9 forma, kuri oksiduota ir neturi metilo grupės. Aktyvi vitamino forma techniškai vadinama metiltetrahidrofolatas. Folio rūgštis žymiai stabilesnė, o folatas suyra labai greitai arba kaitinant (kepant duoną). Folio rūgštis tai (pigesnė) sintetinė molekulė, o folatas tai natūralus vitaminas.

Pagal JAV vyriausybės federalinių reglamentų kodekso 21-ą antraštinės dalies 2-ą dalį, papildyti kviečių produktai turėjo turėti 0,7 miligramus folio rūgšties ir 20 miligramus geležies. Šis reglamentas tapo įstatymu 1998 metais po to, kai į rinką prieš kelis metus įvedė genetiškai modifikuotus (GM) su RoundUP purkštais kukurūzus bei soją ir kurie sparčiai plėtėsi į rinką. Atitinkamai, auginant šias kultūras glifosato panaudojimas cheminiam tam tikrų žolių naikinimui augo gąsdinančiu greičiu. Glifosatas tai aktyvioji RoundUp produkto sudėtinė medžiaga, o auginamos kultūros buvo sukurtos su bakteriniu genu tam, kad būtų atsparios glifosato toksiškumui. Tačiau panašiu metu spina bifida atvejų daugėjo ir būtent jie įspėjo vyriausybę apie galimą folato trūkumo problemą.

Įdomu ar kas nors, dalyvavęs šio įstatymo priėmime, bent žinojo, kad glifosatas sukelia spina bifidą. Nereikia būti raketų mokslininku, kad suprasti jog sunaikinus žarnyno mikrobus, kurie natūraliai organizme gamina folatą, sukels jo trūkumą. Folatas gaunamas Šikimi rūgšties metabolinio proceso būdu ir netgi Monsanto (dabar ši kompanija priklauso Bayer koncernui) pripažįsta, kad glifosatas sutrikdo šį metabolinį procesą augaluose ir mikrobuose. Be to, tokie mikrobai kaip laktobacilos ir bifidobakterijos,³ kurios sintezuoja folatą organizmui, tai pirmosios bakterijos, kurias glifosatas nužudo.⁴ Besitęsiantis spina bifida atvejų augimas turėtų sukelti visuomenės įtarimą apie neaiškią aplinkoje esančią toksinę medžiagą, kuri galėtų sukelti šių atvejų daugėjimą. Šią problemą padėtų užmaskuoti pastangos besirūpinant, kad visos nėščios moterys vartotų pakankamai folio rūgšties papildų.

Galutinis tyrimas nuo 1991 metų įtraukęs 33 centrus septyniuose miestuose, patvirtino sprendimą, kad tai akivaizdi folio rūgšties papildų nauda su labai nedaug neigiamų poveikių.⁶ Ši drąsi prielaida išvesta tam, kad geriau papildyt folio rūgštim, o ne folatu buvo todėl, kad buvo manyta jog žarnyno mikrobai pavers folio rūgštį į folatą (pridės du papildomus vandenilio atomus ir sumažins dvigubas jungtis) ir tada jam prieš patenkant į kraują pridės pačią svarbiausią metilo grupę. O jei tai neįvyks, folio rūgštis yra bevertė ir netgi toksiška.  Iliustracijoje nr 1 parodyta metiltetrahidrofolato molekulė su metilo grupe ir keturiais apibrėžtais vandenilio atomais.

2014 metų daug naujesnis tyrimas parodė, kad jų prielaida buvo neteisinga.⁷ Tiesiogiai matuojant folio rūgšties metabolitus kepenų vartų venose buvo nustatyta, kad žmogaus žarnynas gali pridėti metilo grupę, bet jis negali efektyviai apdoroti folio rūgštį, kas būtina prieš metilacijos procesą. Tai reiškia, kad neapdorota ir nepraėjusi metilacijos proceso folio rūgštis patenka į kepenis, kuri tada apkraunama apdorojimu ir metilacija. Tai stipriai paveikia kepenis tiek antioksidantų, tiek metilacijos prasme. Ir tikėtina, kad tai sukels kepenų hiperoksidacijos būklę, kurios metu yra didelis oksiduoto su sumažėjusiu glutationu santykis, ir trūkumas svarbaus junginio, vadinamo nikotinamido adenino dinukleotido fosfatu (NADPH) bei metionino, dėl ko visa tai sukelia kepenims didelį stresą. Deja, glifosatas visą tai daro kepenyse.⁸

Viename tyrime, kuriame tyrė 360 vaikų, turinčių autizmą, kartu su 205 sveikais vaikais, buvo atrasta, kad vaikai su autizmu turėjo didelį oksiduoto su sumažėjusiu glutationu santykį kraujyje, kuris rodė sumažėjusias antioksidantų galimybes ir žemą metionino lygį serume bei mažą metionino su homocisteinu santykį kaip tiesioginį mažo metilacijos pajėgumo rodiklį.⁵ Kitais žodžiais tariant, šiems vaikams pasireiškė tokie požymiai, kurių jūs tikėtumėtės iš kepenų, kurios paveiktos toksinais, tiek folio rūgšties, tiek glifosato pertekliumi.

FOLIO RŪGŠTIS, FOLATAS IR VĖŽYS
Folatas glaudžiai susijęs su sudėtingais biologiniais procesais, palaikančiais S-adenozilmetioniną kaip universalų metilo donorą, ir taip pat patenka į DNR ir RNA purino ir timidino vienetų sintezę. Vienos anglies molekulės metabolinis (medžiagų apykaitos) kelias (viena anglies molekulė = metilo grupė) tarpininkaujant folatui, vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį hemoglobino sintezėje ir DNR sintezėje, jų taisyme ir metilacijoje.⁹ Dėl šių priežasčių, manoma, kad folato turinti mityba turėtų apsaugoti nuo vėžio, kuris kyla dėl DNR mutacijų. Bent vienas oficialiai užfiksuotas ir gana įtikinamas atvejis, kai folatas apsaugojo nuo gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio (GTŽV).¹⁰ Folatas prisdeda apsaugant nuo krūtų ir gimdos vėžio.¹¹

Atsižvelgiant į tai, galima būtų tikėtis, kad folio rūgšties papildai sumažins gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio tikimybę. Ironiška, bet tiek JAV, tiek Kanados epidemiologiniai duomenys parodė gaubtinės ir tiesiogios žarnos vėžio atvejų padidėjimą nuo to laiko, kai papildomas folio rūgšties naudojimas kviečių gaminiuose tapo privalomas.¹² Šie autoriai teoriškai rašė: “Todėl mes keliame hipotezę, kad reikalavimas papildomai naudoti folio rūgštį galėjo būti visiškai arba dalinai atsakingu dėl padidėjusių GTŽV atvejų nuo 1990-mečio vidurio.”

Troen ir kitų tyrimas patvirtino, kad iš 105 pomenopauzinės moterų grupės 78% moterų kraujyje buvo rasta neapdorota ir todėl neaktyvi folio rūgštis.¹³ Daugiau nei pusė jų vartojo folio rūgšties papildus kiekvieną dieną. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai padidėdavo folio rūgšties lygis, natūraliai naikinančių ląstelių galimybės sunaikinti neoplastines (potencialiai vėžines) ląsteles sumažėdavo. Tai tikriausiai atsitikdavo dėl to, kad neaktyvuota folio rūgštis jungėsi su folatų receptoriais ir neleido patekti metiltetrahidrofolatui. Tai paaiškina kaip folio rūgšties perteklius gali padidinti vėžio riziką: tiesiog trukdydamas!

(Metiltetrahidro) folatas apsaugo nuo vėžio užkirsdamas kelią DNR mutacijoms, kurios gali išjungti nuo vėžio apsaugančius genus ir sukelti nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi. Tačiau, folatas taip pat skatina dauginimąsi, nes tai būtina tam tikrų DNR nukleotidų sintezei. Jei juma jau išsivystė vėžis, folatas skatins dar didesnį vėžio augimą. Viena iš chemoterapijos programos dalių vėžio slopinimui naudoja vaistus nuo folato: tokius vaistus, kurie trukdo folatui siųsti signalus.^14-17 Nors šie vaistai neleidžia augti esančiam augliui, bet jie taip pat skatina tolimesnes DNR mutacijas, kurios gali sukelti auglio metastazę, ir taip pat padidinti naujo vėžio riziką. 

Atsitiktinis, placebu kontroliuojamas tyrimas, kuris buvo skirtas parodyti folio rūgšties papildų naudą esant storosios žarnos vėžiui, iš tikrųjų parodė, kad žmonėms, anksčiau turėjusiems žarnyno adenomas, rizika atsinaujinti dar sunkesnio tipo vėžiui padidėja, jei jie kasdien vartoja po 1 mg folio rūgšties.¹⁸ Kitame dokumente teigiama, kad geriami folio rūgšties papildai padidina prostatos vėžio riziką. O plačiai naudojamas chemoterapinis slopinimas prieš folatą tam, kad stipriai sumažinti folato biologinį prieinamumą, kuris kaip buvo įrodyta tiek krūties vėžio, tiek ne-Hodžkino limfomos atvejais, skatina vėžio augimą.^14-17

KOKS KIEKIS PER DIDELIS?
30-40% Šiaurės Amerikiečių, kurie gauna folio rūgšties iš miltų, duonos, makaronų papildomai vartoja dar folio rūgšties papildus. O papildai dažniausiai rekomenduojami nėštumo metu, nepaisant jų galimo toksiškumo. Vis labiau didėja susirūpinimas, kad plačiai naudojami folio rūgšties papildai sukelia folio rūgšties perdozavimą. Vieno tyrimo metu buvo stebimi 4 savanoriai, sveiki suaugę žmonės, kurie valgė folio rūgštimi papildytą duoną ir po to tyrė jų kraują, ar jame yra sintetinės nepakitusios folio rūgšties. Folio rūgštis buvo rasta visų tiriamųjų kraujo serume, suvalgiusių skirtingus folio rūgšties kiekius.¹⁹

Eksperimente su Sprague-Dawley žiurkėmis turinčiomis auglius, tikslas buvo ištirti folio rūgšties poveikį pieno liaukų augliams. 12 savaičių su maistu žiurkėms buvo duodami skirtingi folio rūgšties papildų kiekiai ir stebimi jų augliai.²⁰ Visi folio rūgšties papildų kiekiai žymiai padidino auglių progresavimą tiek svorio, tiek apimties atžvilgiu lyginant su kontroline žiurkių grupe, kurioms nebuvo duoti jokie papildai. Šio eksperimento autoriai rašė: “Tai kritiškai svarbi problema, nes Šiaurės Amerikoje krūties vėžio pacientai ir tie, kurie išgyveno krūtų vėžį, tikriausiai gauna didelius folio rūgšties kiekius iš ja papildyto maisto ir plačiai taikomu jos papildų vartojimu po vėžio diagnozės.”

GLIFOSATAS IR NEURONINIŲ VAMZDELIŲ DEFEKTAI
Aš tvirtinau, kad glifosatas sukelia neuroninių vamzdelių defektus. Kokie įrodymai, kad tai tiesa? Penkiasdešimt du apsigimimo atvejai, kai nėščiosios buvo susidūrusios su agrochemija, kūdikiams pasireiškė anencefalija, mikrocefalija, veido apsigimimai, mielomeningocelė, nesuaugęs gomurys, ausų apsigimimai, polidaktilija ir sindaktilija.²¹ Žinoma, jos buvo susidūrusios su dauguma skirtingų chemikalų, todėl neįmanoma suversti visą kaltę glifosatui neturint daugiau tiesioginių įrodymų, kad glifosatas gali sukelti šias problemas.

 

JAV ligų kontrolės centrai pranešė apie nepaprastai daug gimusių kūdikių su anencefalija atvejų Takomoje, Vašingtono valstijoje, kurių skaičius keturis kartus viršyjo šalies vidurkį.²² Šis padidėjimas sutapo su padidėjusiu glifosato naudojimu vandens kelių žolėms. Tokios nerimą keliančios apsigimimų tendencijos kaip mikrocefalija, anencefalija, nesuaugęs gomurys ir kiti veido apsigimimai buvo Pietų Amerikos ir Paragvajaus regionuose, kur glifosatas plačiai naudojamas pagrindinėms agrokultūroms.^{21, 23} Neseniai mikrocefalijos epidemija buvo paskelbta šiaurinėje Brazilijoje, kur genetiškai modifikuotos su RoundUp paruoštos kukurūzų ir sojos kultūros tai pagrindinė eksporto prekė.

Carraso ir kitų atliktas tyrimas su buožgalviais, kuris ypatingą dėmesį skyrė glifosato proporcijoms, patvirtino panašius defektus, įskaitant sumažėjusias galvas, ciklopiją (vienakystę), nervinės keteros srities sumažėjimą neurulės vystymosi stadijoje. Šie defektai atsirado veikiant labai nedideliems glifosato kiekiams: praskiestas glifosatas santykiu 1:500,000 sukėlė vystymosi anomalijas 17-ai procentų embrionų. Jie įtarė, kad šio proceso metu gali vykti per didelė retinoinės rūgšties, žinomos kaip teratogenas, gamyba. Tai suprantama, nes kepenyse retinoinė rūgštis yra skaidoma P450 enzimo, kurį glifosatas ardo.⁸

Tai susiję su tuo, kad glifosatas gali sutrikdyti folato vieno anglies atomo ciklą dėl tiesioginio glicino metabolizmo slopinimo. Glifosatas tai sintetinė amino rūgštis, glicino analogas. Glifosato molekulės viduje slepiasi glicino molekulė ir baltymų gamybos metu gali būti supainiojama ir vietoj glicino panaudojama glifosato molekulė, tokiu būdu pagal glicino DNR kodą sukuriamas visiškai naujas baltymas. Kaip pamatysime kitame skyriuje, egzistuoja daug būdų kaip glifosatas gali sujaukti mechanizmą, kuris vieno anglies atomo ciklui gamina anglies atomą (metilo grupę).

GLIFOSATAS IR GLDC
Glicino dekarboksilazė (GLDC) tai enzimas apie kurį tikriausiai nesate girdėję. Tačiau jis turi nepaprastą svarbą vienos anglies atomo metabolizmui. Būtent taip galima tiesiogiai susieti sutrikusį glicino metabolizmą su folato trūkumu ir neuroninio vazdelio defektais, o taip pat ir su autizmu.

Iliustracija 2: Paprasta biologinių procesų schema, pagal kurią glicinas atskiriamas nuo metilo grupės, kuri jungiasi su metileno tetrahidrofolatu ir kuris tada metilo grupes tiekia kitoms biologiškai svarbioms molekulėms. GLDC, GCSH, AMT ir DLD yra enzimai, dalyvaujantys glicino metabolizme.

Pateiktas cheminis procesas nėra visiškai paprastas, bet jį nėra labai sunku suprasti. Iliustracija nr 2 parodo svarbiausias dalis. Visų pirma, glicinas, esantis kaip viena iš dvidešimt dviejų amino rūgščių ir statybinių baltymų blokų, veikia toksiškai mikrobus ir žmogaus ląsteles, jei toje aplinkoje jo per didelė koncentracija kaip laisvos amino rūgšties. Paprastai žarnyno mikrobai su GLDC metabolizuoja gliciną į anglies dioksidą, amoniaką ir metilo grupę. Metilo grupė labai svarbi, nes patenka į folato vieno anglies atomo metabolizmo procesą; tiksliau, ji metiluoja tetrahidrofolatą. 

2015 metais Londono tyrėjų paskelbtas aiškus ir įtikinamas tyrimas taip detaliai sugebėjo paaiškinti kokiu būdu glifosatas sukelia tiek spina bifidą, tiek autizmą, bet nė karto nepaminėdamas tyrime glifosato.²⁶ Jei GLDC neveikia, iškart kyla dvi problemos: glicino toksiškumas ir metilo grupių tiekimo trūkumas. Jei GLDC mutacija paveldima iš abiejų tėvų, ji sukelia retą ligą, vadinama neketonine hiperglicinemija ( didelius glicino kiekius). Šis enzimas dar siejamas su neuroninių vamzdelių defektais tiek pelėms, tiek žmonėms.²⁷ Londono tyrimo tikslas buvo išaiškinti kaip šie skirtingi padariniai gali atsirasti dėl to pačio defekto. Jie nustatė, kad laboratoriniu būdu išveistos pelės su GLDC genų defektais, paveldėtais iš abiejų tėvų, papuolė į dvi atskiras grupes: vienos, kurių neuroniniai vamzdeliai neužsidarė (ir šioje grupėje gimusios pelės ilgai neišgyveno) ir kitos, kurioms sąlyginai labiau pasisekė, bet jos kentėjo nuo hiperglicinemijos visą savo gyvenimą.

Pelės, kurios buvo homozigotinės dėl geno defekto (turint mintyje, kad šio geno kopijos, paveldėtos iš abiejų tėvų buvo su defektu), prastai gyvavo. Pusei jų išssivystė hidrocefalija (galvos smegenų vandenė, kai galvos smegenyse kaupiasi daug skysčių) su akivaizdžiu smegenų patinimu ir ryškiu skilvelių padidėjimu smegenyse (kuriuose yra smegenų skystis). Visos šios pelės mirė per pirmąsias dvylika savo gyvenimo savaičių. Kai kuriems embrionams pasireiškė ekzencefalija (galvos smegenų išvarža). Kitos turėjo ryškiai išsiplėtusius skilvelius, net prieš gimimą. Tiek autizmas, tiek aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) bei šizofrenija buvo susieti su išsiplėtusiais skilveliais smegenyse,²⁸ nors laimei, šie asmenys nepatiria sunkesnių defektų, pastebimų esant dvigubai genų mutacijai.

Glifosatas gali sutrikdyti glicino dekarboksilazę mažiausiai dviem būdais. Vienas iš jų – pakeičiant gliciną kaip pagrindą. Buvo pastebėta, kad glifosatas suardo tokius enzimus, kurių pagrindu glicinas veikia kaip greitį ribojantis enzimas pirolio žiedo sintezėje, kuris yra kobalamino ir hemoglobino statybinis blokas. Tačiau antras būdas yra žymiai klastingesnis: glicino pakeitimas toje amino rūgšties grandinės vietoje, kur glicinas būtinas tinkamai baltymo veiklai. Sritis, kurioje gausu glicino, randasi labai arti prie aktyviosios glicino dekarboksilazės vietos ir ji palaiko šios aktyvios vietos formą ir lankstumą.²⁹ Glicinas labai ypatinga amino rūgštis, nes kitaip nei kitos amino rūgštys, jis neturi išorinių grandinių.  Dėl to jis labai mažas ir lankstus, ir baltymai gali tuo pasinaudoti įdėdami glicino likučius ten, kur reikia lankstumo. Šioje vietoje glicino pakeitimas glifosatu pakenks enzimo atliekamai funkcijai. Ši žala įvyks nepaisant koks yra genas ir todėl turi mažai ką bendro su genetika. Tokiu būdu glifosatas, sukeisdamas save baltyme su glicinu, gali sustabdyti glicino dekarboksilazės veiklą ir tai sukels padarinius, panašius į homozigotinių pelių patologiją, tik mažesniu laipsniu. 

Vienas įdomus pastebėjimas Londono tyrime buvo tas, kad pelių patelės buvo žymiai labiau linkusios į neuroninio vamzdelio uždarymo problemas nei pelių patinai. Tai paaiškintų kodėl patinai labiau linkę į autizmą. Paveiktos patelės anksčiau miršta dėl gyvybei pavojingų defektų, kurie dažniausiai pasireiškia savaiminiu abortu nėštumo pradžioje.

Londono autoriai nustatė, kad GLDC aktyviai dalyvauja neuroniniuose vamzdeliuose jų vystymosi metu ir, kad smegenų vystymosi metu šis enzimas yra būtinas neuroninių vamzdelių užsidarymui ir už jų ribų.²⁶ Tirdami embrionų, turinčių genetinį defektą, įvykių raidą lyginant su normaliomis pelėmis, autoriai pažymėjo, kad pelėms su genetiniais defektais buvo vėluojantis neuroninių vamzdelių užsidarymas kaip ir bendras atsilikęs vystymasis. Kai kuriais atvejais jie niekad neužsidarė, o jei ir užsidarydavo, tada dėl susikaupusių skysčių padidėdavo slėgis ir dėl to išsivystydavo hidrocefalija ir ekzencefalija. Kaip tikėtasi, panagrinėjus Iliustraciją nr 3, jie patvirtino, kad pelės su genetiniais defektais turėjo mažesnį metileno tetrahidrofolato kiekį, tiesiogiai susijusį su metiltetrahidrofolatu.

  

Ankstesni šių autorių pogrupio tyrimai parodė, kad vien motinos folatų trūkumas gali sukelti palikuonių neuroninių vamzdelių defektus.^30,31 Įdomu tai, kad nepakako tiesiog pašalinti folatą iš veislinių patelių mitybos. Jie taip pat turėjo naudoti antibiotikus, kad šie pašalintų folatą sintezuojančius žarnyno mikrobus dar prieš patelėms susiporuojant. Tai akivaizdžiai parodo, kad esant normalioms sąlygoms mūsų žarnyno mikrobai tiekia labai svarbų folato kiekį ir šiam kiekio tiekimui kyla pavojus, jei mikrobai pastoviai veikiami glifosato (užpatentuotos antimikrobinės priemonės).

CEREBRINIS FOLATO TRŪKUMAS
Cerebrinis folato trūkumas (CFD) apibūdinamas kaip sindromas, kuriam esant folato kiekis kraujo serume atrodo pakankamas, bet jo kiekiai smegenų skystyje maži ir tai sukelia jo nepakankamumą smegenų ir centrinėje nervų sistemoje. Idiopatinis CFD tai neurometabolinis sindromas, kuris išsivysto nuo keturių mėnesių amžiaus, pradžioje pasireiškia dirglumu bei miego sutrikimais, o vėliau progresuoja iki galūnių sustingimo, sutrikusios pusiausvyros ir eisenos, bei nevalingų raumenų judesių.³² Daugeliui šių vaikų taip pat išsivysto epilepsija bei sulėtėjęs galvos augimas, primenantis Brazilijos kūdikių mikrocefaliją. Vaikams augant, nuo trejų iki šešerių metų laikotarpyje atsiranda regos sutrikimai ir klausos praradimas. Būklė atsiranda dėl netinkamo folatų receptorių veikimo smegenyse, kurie blokuoja folato patekimą iš kraujo į smegenų skystį. Viena iš galimų priežasčių ta, kad folio rūgšties perteklius serume jungiasi prie receptorių ir blokuoja jų priėjimą prie metiltetrahidrofolato. Akivaizdu, kad folio rūgšties perteklius maiste ir iš papildų sukelia CFD vystymąsi.

Tyrimas su dvidešimt penkiais mažai funkcionuojančiais autistais vaikais atskleidė akivaizdų ryšį tarp autizmo ir mažo folatų kiekio smegenyse.³³ Nepaisant normalaus folato kiekio serume, CSF 5-metiltetrahidrofolato kiekis buvo mažas pas dvidešimt tris iš dvidešimt penkių tirtų autistų pacientų. Folato receptorių antikūniai buvo rasti devyniolikai pacientų. Nors tai buvo tirta, bet nerasta jokio ryšio su genetinėmis mutacijomis folato receptorius koduojančiuose genuose.

Motinos folatų receptorių antikūniai susiję su vaisiaus neuroninių vamzdelių defektais. 2004 metais atliktas tyrimas parodė, kad JAV gyvenančios moterys, kurios nėštumo metu turėjo neuroninio vamzdelio defektą, turėjo autoantikūnius žmogaus placentos folatų receptoriams,³⁴ kurie užkirsdavo kelią folato tiekimui vaisiui.

MTHFR, B₁₂ ir METILACIJOS-SIEROS PERNEŠIMO KELIAI  

Straipsnis apie folatą nebūtų išsamus be metilacijos ciklo schemos; šie biologiniai keliai pradentiesiems gali pasirodyti bauginantys, bet jie gana aiškūs, kai vadovaujiesi tam tikrais žingsniais. Supaprastinta metilacijos ciklo schema pateikta Iliustracijoje nr 3. Žinomiausi du labai svarbūs enzimai –  metileno tetrahidrofolato reduktazė (MTHFR) ir metionino sintazė (MS). MTHFR defektai buvo susieti su chronišku nuovargio sindromu ³⁶ ir autizmu,³⁷ bei kitom problemom. Šie defektai tai pagrindinė priežastis taip vadinamų “folato spąstų”, nes visa svarbi metilo grupė nereikalingai kaupiasi kaip metileno-tetrahidrofolatas, tuo metu metionino sintazė negali vykti ir todėl pradeda kauptisvhomocisteinas.

Metionino sintazė tai pažeidžiama proceso dalis. Tai svarbiausia reakcija, kurios metu homocisteinas konvertuojamas į metioniną, po kurios metioninas gali išnešioti metilo grupę visiems gavėjams. Metilo grupė perduodama iš metiltetrahidrofolato į metioniną, bet svarbiausia, kad šios reakcijos būtinas katalizatorius tai vitaminas B₁₂ (kobalaminas). O kobalaminas savo ruožtu priklausomas nuo mineralo kobalto, su kuriuo būtent glifosatas sudaro junginius ir atima šį mineralą. Be to, glifosatas sutrikdo korino žiedo sintezę kobalamine, kur glicinas tai vienas iš svarbiausių pirolo sintezėje, o pirolas formuoja pagrindinę statybinę korino dalį.³⁸ Taigi, glifosato trukdymas glicinui gali sukelti problemų, o šiuo atveju sukelia vitamino B₁₂ trūkumą.

Pomirtiniai smegenų tyrimai atlikti, tiek žmonėms sergantiems autizmu ir šizofrenija, tiek senyvo amžiaus žmonėms parodė, kad visų trijų grupių žmonių smegenyse buvo nepakankami kiekiai kobalamino.³⁹ Autistams tai buvo siejama su sumažėjusiu metionino sintazės aktyvymu ir padidėjusiais homocisteino kiekiais.

Folio rūgšties papildai užmaskuoja simptomus, kuriuos medikai buvo išmokyti atpžinti kaip vitamino B₁₂ trūkumą, kitaip dar žinomą kaip piktybinę mažakraujystę. Dėl to baltachalačiai nepastebi didelio vitamino B₁₂ trūkumo atvejų, kurie gali privesti iki didelio mielino kiekio praradimo, smegenų rūko ir didelio fizinio silpnumo bei nuovargio kartu su nugaros skausmais, atsiradusiais dėl nugaros smegenų degeneracijos, jei vitamino trūko labai ilgą laiką. Vis daugiau ir daugiau šių simptomų pasirodo mūsų visuomenėje. Daugiausiai yra išrašoma receptų skausmą malšinantiems vaistams ir žmonės juos rekordiškai perdozuoja.

Sally Pacholok knygoje Ar tai galėtų būti B₁₂? labai gerai paaiškinta kaip papildomas folio rūgšties vartojimas klastingai koreguoja makrocitozę, susijusią su B₁₂ trūkumu.⁴⁰ Tai patvirtina mažiausiai bent vienas paskelbtas tyrimas.⁴¹ Dėl to senyvo amžiaus žmonėms, turintiems senatvinę silpnaprotystę ir nuovargį, kurie susiję su B₁₂ trūkumu yra per vėlai atliekami B₁₂ tyrimai. Liūdna, kai alopatai nesuvokia kame problema, kad B₁₂ papildai galėtų atstatyti protinę sveikatą. Tai veiksminga ne tik senyvo amžiaus žmonėms. Jaunesniems nei 65 metų žmonėms, turintiems mažą B₁₂ lygį kraujo serume, be makrocitozės ženkliai padidino B₁₂ lygį nuo 45 procentų prieš vartojant papildus iki 85 procentų po papildų vartojimo.⁴¹

Dauguma vaistų, įskaitant tokius kaip metforminas, statinai ir skrandžio rūgštį mažinantys vaistai trukdo iš žarnyno įsisavinti B₁₂. Nustatyta, kad net 30 procentų žmonių JAV kenčia nuo B₁₂ trūkumo. Laimei, kitas kelias iš homocisteino iki metionino, kur betainas yra metilo grupių šaltinis ir nepriklauso nei nuo folato, nei nuo B₁₂. Panašu, kad mityba, turinti daug betaino, gali sumažinti folato ir B₁₂ poreikį.

Per paskutinius metus celiakija tapo epidemine liga ir jos negydantys pacientai dėl įsisavinimo problemų dažnai kenčia tiek nuo folato, tiek nuo B₁₂ trūkumo.⁴² Paskutiniame bendrame tyrime kartu su Anthony Samsel, aš pateikiau idėją, kad celiakijos epidemija gali būti dėl kviečiuose esančio glifosato, nes glifosatą vis daugiau naudoja kaip kviečių džioviklį prieš pat derliaus nuėmimą.⁴³

Azoto oksidas gali sukelti negrįžtamą B₁₂ oksidaciją į neaktyvią formą ir testai rodys pakankamus jo kiekius, bet vartojimui tinkamas kiekis bus per mažas. Azoto oksidas  gali atsirasti dėl amoniako oksidacijos, kuri kaupsis jei neveiks glutamino sintazė. Glutamino sintazė gamina glutaminą sujungdama amoniaką su glutamatu. Šis procesas priklauso nuo metalo mangano, kurį glifosatas prisijungia, taip jį atimdamas.³⁸

Galiausiai pats homocisteinas, reikalingas metioninui, gali būti nepakankamas. Iš tikrųjų, nereiktų pamiršti, kad Iliustracijoje nr 3 apatinėje schemos dalyje rodomi kiti homocisteino panaudojimo keliai. Sulfatas, cisteinas ir taurinas tai biologiškai svarbios molekulės, kurios organizme atlieka daug funkcijų. Visose šiose molekulėse yra mineralas siera, į kurį mitybos specialistai nekreipia dėmesio, nors jo labai trūksta gyventojams.⁴⁴ Sieros trūkumas gali būti sukeltas glifosato, nes buvo įrodyta, kad jis trukdo sieros pasisavinimui augaluose. Metilacijos pajėgumas gali paprasčiausiai sumažėti dėl to, kad homocisteinas skubiau reikalingas kitoms biologiškai aktyvioms molekulėms.

IŠVADOS
Šiandien folato ir vitamino B₁₂ trūkumas plačiai paplitęs JAV nepaisant to, kad daugumai žmonių netrūksta pakankamo maisto šaltinių. Įvairūs plačiai vartojami vaistai ir slopinimas antibiotikais tik paaštrina problemą. 1998 metais JAV įgyvendino planą papildyti kviečių produktus folio rūgštimi, tikėdamasi sumažinti spina bifida ir kitų neuroninių vamzdelių defektų atvejus. Deja, folio rūgštis tai sintetinė folato forma, kurią norint aktyvuoti apkraunamos kepenys. Neaktyvuotos folio rūgšties kaupimasis  kraujyje gali sukelti nenumatytas problemas, susijusias su folato trūkumu smegenyse.

Folio rūgšties papildai nėštumo pradžioje padeda apsaugoti nuo spina bifida ir netikėtų persileidimų arba sunkių vystymosi defektų, kurie sukelia ankstyvą mirtį po gimimo, susijusią su spina bifida, mikrocefalija ar anencefalija. Tačiau viso nėštumo metu tęsiamas folio rūgšties papildų vartojimas gali sukelti neaktyvuotos folio rūgšties kaupimąsi vaisiaus kraujyje, dėl ko antroje nėštumo pusėje pritrūksta folato vaisiaus smegenims. Tai sutrikdys metilacijos procesus smegenyse ir dėl to gali atsirasti hidrocefalija ir išsiplėtę skilveliai, o blogiausiu atveju – ekzencefalija. Pažeisti metilacijos keliai, išsiplėtę skilveliai ir sutirikusi folato homeostazė – visa tai yra autizmo požymiai.

Pats geriausias būdas gauti pakankamus folato ir kobalamino kiekius tereikia valgyti ekologinį maistą, kuriame gausu šviežių daržovių. Ypatingai geri folato šaltiniai tai špinatai, pupos su juodom akutėm, šparagai, Briuselio kopūstai, avokadai, brokoliai, garstyčių lapai, žali žirneliai ir daržinės pupos.

---

ŠALTINIAI:
1. Greene ND, Copp AJ. Development of the vertebrate central nervous system: formation of the neural tube. Prenatal Diag 2009; 29: 303-311.
2. Smithells RW, Sheppard S, Schorah CJ. Vitamin deficiencies and neural tube defects. Arch Dis Child. 1976;51(12):944-50.
3. Rossi M, Amaretti A, Raimondi S. Nutrients 2011;3:118-134.
4. Krüger M, Shehata AA, Schrdl W, Rodloff A. Glyphosate suppresses the antagonistic effect of Enterococcus spp. on Clostridium botulinum. Anaerobe 2013;20:74078.
5. James SJ, Cutler P, Melnyk S, Jernigan S, Janak L, Gaylor DW, Neubrander JA. Metabolic biomarkers of increased oxidative stress and impaired methylation capacity in children with autism. Am J Clin Nutr 2004;80(6):1611-7.
6. MRC Vitamin Research Group. Prevention of neural tube defects: Results of the Medical Research Council Study. Lancet 1991;338:131-137.
7. Patanwala I, King MJ, Barrett DA, Rose J, Jackson R, Hudson M, Philo M, Dainty JR, Wright AJA, Finglas PM, Jones DE. Folic acid handling by the human gut: implications for food fortification and supplementation. Am J Clin Nutr 2014;100(2):593-599.
8. Samsel A, Seneff S. Glyphosate’s suppression of cytochrome P450 enzymes and amino acid biosynthesis by the gut microbiome: Pathways to modern diseases. Entropy 2013; 15:1416-1463.
9. Choi SW, Mason JB. Folate and carcinogenesis: An integrated scheme. The Journal of Nutrition 2000;130:129-132.
10. Kim YI. Folate and carcinogenesis: Evidence, mechanisms, and implications. J Nutr Biochem 1999;10: 66-88.
11. McCullough ML, Giovannucci EL. Diet and cancer prevention. Oncogene 2004;23:6349-64.
12. Mason JB, Dickstein A, Jacques PF, Haggarty P, Selhub J, Dallal G, Rosenberg IH. A temporal association between folic acid fortification and an increase in colorectal cancer rates may be illuminating important biological principles: a hypothesis. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev 2007;16(7):1325-9.
13. Troen AM, Mitchell B, Sorensen B, et al. Unmetabolized folic acid in plasma is associated with reduced natural killer cell cytotoxicity among postmenopausal women. J Nutr 2006;136:189-94.
14. Dixon KH, Trepel JB, Eng SC, Cowan KH. Folate transport and the modulation of antifolate sensitivity in a methotrexate-resistant human breast cancer cell line. Cancer Commun 1991;3(12):357-65.
15. Fleming GF, Schilsky RL. Antifolates: the next generation. Semin Oncol 1992;19:707-719.
16. Takimoto CH. New Antifolates: Pharmacology and Clinical Applications. The Oncologist 1996; 1(1 & 2):68-81.
17. Wang ES, O’Connor O, She Y, Zelenetz AD, Sirotnak FM, Moore MA. Activity of a novel anti-folate (PDX, 10-propargyl 10-deazaaminopterin) against human lymphoma is superior to methotrexate and correlates with tumor RFC-1 gene expression. Leuk Lymphoma 2003;44(6):1027-35.
18. Cole BF, Baron JA, Sandler RS, Haile RW, Ahnen DJ, Bresalier RS, McKeown-Eyssen G, Summers RW et al. Folic acid for the prevention of colorectal adenomas: A randomized clinical trial. JAMA 2007;297(21):2351-2359.
19. Sweeney MR, McPartlin J, Weir DG, Leslie D, Scott JM: Post-prandial serum folic acid response to multiple doses of folic acid in fortified bread. British Journal of Nutrition 2006; 94:1-8.
20. Manshadi SD, Ishiguro L, Sohn K-J, Medline A, Renlund R, Croxford R, Kim Y-I. Folic Acid supplementation promotes mammary tumor progression in a rat model. PLoS ONE 2014; 9(1): e84635.
21. Benítez-Leite S, Macchi ML, Acosta M. Malformaciones congénitas asociadas a agrotóxicos [Congenital malformations associated with toxic agricultural chemicals] Archivos de Pediatría del Uruguay 2009;80:237-247.
22. Person A, Spitters C, Patrick G, Wasserman C, Kelen PV, VanEenwyk J, Gilboa S, Kucik J, Sorenson R, Ailes E, Stahre M. Notes from the Field: Investigation of a Cluster of Neural Tube Defects Central Washington, 2010-2013. Morbidity and Mortality Weekly Report (MMWR) 2013;62(35):728-728.
23. Campana H, Pawluk MS, Lopez Camelo JS. [Births prevalence of 27 selected congenital anomalies in 7 geographic regions of Argentina]. Arch Argent Pediatr 108(5) 2010: 409-17. 24. BBC News. Zika virus triggers pregnancy delay calls. Jan. 23, 2016. http://www.bbc.com/news/world-latin-america-35388842. [Last accessed January 23, 2016].
25. Paganelli A, Gnazzo V, Acosta H, López S, Carrasco AE. Glyphosate-based herbicides produce teratogenic effects on vertebrates by impairing retinoic acid signaling. Chem Res Toxicol 2010;23(10):1586-1595.
26. Pai YJ, Leung KY, Savery D, Hutchin T, Prunty H, Heales S, Brosnan ME, Brosnan JT, Copp AJ, Greene ND. Glycine decarboxylase deficiency causes neural tube defects and features of non-ketotic hyperglycinemia in mice. Nat Commun 2015;6:6388.
27. Narisawa A, Komatsuzaki S, Kikuchi A, Niihori T, Aoki Y, Fujiwara K, Tanemura M, Hata A, Suzuki Y, Relton CL, Grinham J, Leung K-Y, Partridge D, Robinson A, Stone V. Gustavsson P, Stanier P, Copp AJ, Greene NDE, Tominaga T, Matsubara Y, Kure S. Mutations in genes encoding the glycine cleavage system predispose to neural tube defects in mice and humans. Human Molecular Genetics 2012;21(7):1496-1503.
28. Gilmore JH, Smith LC, Wolfe HM, Hertzberg BS, Smith JK, Chescheir NC, Evans DD, Kang C, Hamer RM, Lin W, Gerig G. Prenatal mild ventriculomegaly predicts abnormal development of the neonatal brain. Biol Psychiatry 2008;64(12):1069-76.
29. Kume A, Koyata H, Sakakibara T, Ishiguro Y, Kure S, Hiraga K. The Glycine Cleavage System: Molecular cloning of the chicken and the deduced protein structures. JBC 1991; 266(5):3323-3329. 30. Burren KA, Savery D, Massa V, Kok RM, Scott JM, Blom HJ, Copp AJ, Greene ND. Gene-environment interactions in the causation of neural tube defects: folate deficiency increases susceptibility conferred by loss of Pax3 function. Hum Mol Genet 2008;17:3675- 3685.
31. Burren KA, Scott JM, Copp A J, Greene ND. The genetic background of the curly tail strain confers susceptibility to folate-deficiency-induced exencephaly. Birth Defects Res. A Clin Mol Teratol 2010; 88:76-83.
32. Ramaekers VT, Blau N. Cerebral folate deficiency. Dev Med Child Neurol 2004;46(12):843-51.
33. Ramaekers, V, Blau N, Sequeira JM, Massogne M-C, Quadros EV. Folate receptor autoimmunity and cerebral folate deficiency in low-functioning autism with neurological deficits. Neuropediatrics 2007: 38(6): 276-281.
34. Rothenberg SP, da Costa MP, Sequeira JM, Cracco J, Roberts JL, Weedon J, Quadros EV. Autoantibodies against folate receptors in women with a pregnancy complicated by a neural-tube defect. N Engl J Med 2004;350(2):134-42.
35. Refsum H. Folate, vitamin B12 and homocysteine in relation to birth defects and pregnancy outcome. British Journal of Nutrition 2001; 85(Suppl. 2): S109-S113.
36. Craig C, The Folic Acid Controversy, MTHFR and Chronic Fatigue Syndrome. Aug 12, 2014. http://www.cortjohnson.org/blog/2014/08/12/folic-acid-controversy-mthfr-chronic-fatigue-syndrome/ [last accessed January 28, 2016].
37. Boris M, Goldblatt A, Galanko J, James SJ. Association of MTHFR gene variants with autism. Journal of American Physicians and Surgeons 2004;9(4):106-108.
38. Samsel A, Seneff S. Glyphosate, pathways to modern diseases III: Manganese neurological diseases, and associated pathologies. Surgical Neurology International 2015; 6:45.
39. Zhang Y, Hodgson NW, Trivedi MS, Abdolmaleky HM, Fournier M, Cuenod M, Do KQ, Deth RC. Decreased brain levels of vitamin B12 in aging, autism and schizophrenia. PLoS One. 2016;11(1):e0146797.
40. Pacholak SM, Stuart JJ. Could It Be B12?: An Epidemic of Misdiagnoses. Paperback. January 26, 2011. Quill Driver Books, Fresno CA, USA.
41. Wyckoff KF, Ganji V. Proportion of individuals with low serum vitamin B12 concentrations without macrocytosis is higher in the post-folic acid fortification period than in the pre-folic acid fortification period. Am J Clin Nutr 2007;86:118792.
42. Dahele A, Ghosh S. Vitamin B12 deficiency in untreated celiac disease. Am J Gastroenterol 2001;96(3):745-50.
43. Samsel A, Seneff S. Glyphosate, pathways to modern diseases II: Celiac Sprue and gluten intolerance. Interdiscip Toxicol 2013; 6(4): 159-184.
44. Seneff S. Sulfur deficiency: A possible contributing factor in obesity, heart disease, Alzheimer’s and chronic fatigue. July 2, 2011. http://www.westonaprice.org/health-topics/abcs-of-nutrition/sulfur-deficiency/#sthash.vfZTfcHC.dpuf [last accessed Jan 29, 2016].