SUDIE, VIRUSOLOGIJA (LEIDIMAS EKSPERTAMS)

Pagal Dr. Mark Bailey

Iš anglų k. vertė Loreta Alechnavičiūtė Hoffmann dipl. filologė ir Niurnbergo natūraliosios medicinos mokyklos absolventė.

Le germe n’est rien, c’est le terrain qui est tout.
– Lui Pasteras.

TURINYS

Santrauka
Paskelbta 2022 m. rugsėjo 15 d.
Autoriaus teisės © 2022 Mark Bailey: drsambailey.com/a-farewell-to-virology-expert-edition/

P I R M O J I D A L I S

SARS-CoV-2 atrastas nebuvo

Dr. Siouxsie Wiles – virusologijos „izoliavimo“ teorijos klapčiukė.

Kodėl svarbu izoliuoti

Kas ta virusologija?

Virusologijai būdingas kontrolės priemonių trūkumas reiškia, kad tai ne mokslas

Gyvūnų kankinimas ir „antikūnų“ tyrimai

Virusų kiekio paradoksas

A N T R O J I D A L I S

Fan Wu ir kt. dievas iš mašinos

Vėžlys ant vėžlio – ir taip be galo

CDC teiginiai apie SARS-CoV-2

Ką atskleidė Peng Zhou ir kt.

Dar apgaulių iš Uhano?

Kaip profesorius Stephenas Bustinas uždegė žalią šviesą PGR pandemijai

T R E Č I O J I D A L I S

„Kalnų kalytė“ – naivuolė ar psichikos manipuliacijos įrankis?

Daug triukšmo dėl „pabėgimo iš laboratorijos“

Virusologija ir uždara bendruomenė

Metagenominė sekoskaita – paskutinis virusologijos atodūsis?

Ar reikia šioje kovoje kelti klausimą dėl viruso egzistavimo

P R I E R A Š A S

Apie autorių

SUDIE, VIRUSOLOGIJA (LEIDIMAS EKSPERTAMS)

Santrauka

Virusologai pateikė viruso modelį, tačiau jiems taip ir nepavyko pasiekti, kad jų atradimai atitiktų pačių sugalvotus reikalavimus. Virusologijos mokslo teorija skelbia, kad virusai platina ligas, užkrėsdami šeimininkus (pvz., žmones), tačiau tai patvirtinančių mokslinių įrodymų iki šiol nepateikta. Viena iš didžiausių virusologijos fiasko – tai negebėjimas išgauti virusinių dalelių iš organizmų, neva sergančių „virusinėmis“ ligomis, audinių. Siekdami užmaskuoti tokią būklę, virusologai griebėsi šiaudo – sukūrė nemokslinius metodus, skirtus ilgalaikei mokslinei metodikai išstumti, ir netgi pakeitė žodžių prasmę, kad pagrįstų savo mokslo principams prieštaraujančias praktikas. Štai, tarkim, kalbant apie „izoliuotą“ izoliatą, tam, kad patvirtintų „izoliavimą“ (išgryninimą) nereikia, kad fiziškai egzistuotų dalelės.

Virusinė dalelė turi atitikti nustatytus fizinių ir biologinių savybių reikalavimus; tai yra, ji turi būti replikuoti galintis viduląstelinis parazitas, gebantis sukelti ligą šeimininko (pvz., žmogaus) organizme. Visgi tokie „virusai“, kaip SARS-CoV-2, tėra iliuziniai konstruktai, egzistuojantys tik vaizduotėje ir kompiuterinėse simuliacijose. Pagal šią paradigmą, virusų sukeltų ligų (kaip COVID-19 atvejai tėra ne daugiau kaip tam tikrų, kaip manoma, „virusinės kilmės“ genų sekų ir baltymų aptikimas. Kad suktųsi užburtas cikliško samprotavimo ratas, virusas neprivalo egzistuoti – remiantis tokiais skaitmeniniais tvariniais galima sukurpti ištisą „pandemiją“ ir ją melagingai palaikyti mėgintuvėlyje (in vitro) matuojamomis molekulinėmis reakcijomis.

Šį rašinį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje trumpai aprašyta virusologijos istorija ir nesėkmingi virusologų bandymai taikyti mokslinį metodą. Dauguma, ypač radikalūs, virusologų teiginių ydingi dėl šių priežasčių: (a) tiesioginių įrodymų trūkumo ir (b) netiesioginių „įrodymų“ negaliojimo dėl nekontroliuojamo eksperimentų pobūdžio. Pateikti pavyzdžiai apima visus pagrindinius virusologijos apgaulės aspektus, įskaitant tariamą izoliaciją, citopatologinį poveikį, genomiką, antikūnus ir patogeniškumo tyrimus su gyvūnais.

Antrojoje dalyje nagrinėjamos apgavystės, panaudotos COVID-19 „pandemijai“ sukelti. Išanalizavus metodus, kuriais rėmėsi pirmieji pramanytojai Fan Wu ir kt., matoma, kaip pasitelkiant mokslui prieštaraujančius metodus ir žongliruojant žodžiais „sukurtas“ fiktyvus SARS-CoV-2. Tebevykstanti apgaulė ramstoma teiginiu, kad egzistuoja virusai, nes tam tikros genų sekos prilyginamos anksčiau į duomenų bazes įvestiems „virusų“ šablonams. Pavyzdžiui, SARS-CoV-2 – „koronaviruso“ genomikos šablonai minimi maždaug nuo 1980 m., tačiau nebuvo įrodyta, jog šios genų sekos išgautos iš virusinės dalelės vidaus: filogenetiniai medžiai tėra fantazijos vaisius. Netinkamai taikant polimerazių grandininę reakciją (PGR) pavyko pratęsti šios virusologinės apgaulės gyvavimą ir sukurti „atvejus“ pandemijos iliuzijai palaikyti.

Trečiojoje dalyje analizuojama, kaip vos keliems pagrindiniams dalyviams: „sveikatos priežiūros“ institucijoms ir pagrindinei žiniasklaidai, pavyko palaikyti viruso iliuziją kontroliuojant informacijos srautus ir kuriant pasakojimus, kuriose jie mechaniškai atkartojo virusologijos teiginius. Taip jau susiklostė, kad virusologijos apgaulė tapo ir COVID-19 apgaulės ašimi bei varikliu. Skaitytojai, kurie nėra virusologijos specialistai, dabar galės kritiškai įvertinti, demaskuoti ir sugriauti tą nemokslinę paradigmą, kuria bando ramstyti savo klibančius pagrindus virusologija.

Šio rašinio paskirtis – paneigti teiginius, kad egzistuoja patogeniniai virusai, kurie gali sukelti ligas. SARS-CoV-2 čia panaudotas kaip pagrindinis pavyzdys, tačiau iš principo tai taikoma visiems tariamiems virusams. Toliau nagrinėjama dažnai paslaptinga virusologijos literatūra jos pačios terminais, todėl rašinyje gali pasitaikyti vietų, kurias gan sudėtinga skaityti. Visgi tikėtina, kad šis rašinys padės užpildyti spragas techniškai išsamesnių žinių apie virusų hipotezę ieškančiam skaitytojui, nes juo siekiama apnuoginti patį fiktyvių pandemijų pagrindą ir apgaulingas medicinines praktikas. Virusologija kelia žmonijai vis didesnį pavojų, todėl laikas šioms destruktyvioms nemokslinėms technologijoms tarti sudie ir atsikratyti nereikalingų baimių.

P I R M O J I D A L I S

SARS-COV-2 ATRASTAS NEBUVO

Pagrindiniu patogeninių virusų teorijos neįtikėtinumo įrodymu būtų galima laikyti tai, kad nė viename paskelbtame moksliniame straipsnyje nebuvo parodyta, kad viruso apibrėžtį atitinkančios dalelės būtų tiesiogiai izoliuotos ir išgrynintos iš kokių nors bet kurio sergančio žmogaus ar gyvūno audinių ar kūno skysčių. Visuotinai priimtina „izoliacijos“ apibrėžtis nusako, kad tai vienų dalykų atskyrimas nuo kitų ir iš esmės sutariama, kad to virusologijos istorijoje niekad nebuvo atlikta.
— Dr Thomas Cowan ir kt. pareiškimas „Debatų apie virusus išaiškinimas“, 2022. ^[1]

2022 m. rugsėjo 11 d. duomenimis, po daugybės išsamių užklausų pagal informacijos laisvės aktą (angl. Freedom of Information Act, FOIA), kurių teikimą koordinavo Christine Massey, nei viena iš 35 šalyse įsisteigusių 209 pagrindinių sveikatos arba mokslo įstaigų, į kurias kreiptasi, nesugebėjo pateikti tiesioginių įrodymų, kad tariamas SARS-CoV-2 virusas egzistuoja.^[2] Įstaigų prašyta pateikti dokumentus, įrodančius, kad „tiesiogiai (maceracijos, filtracijos ir ultracentrifugavimo būdu, ką irgi tam tikri asmenys kartais įvardija kaip ‚izoliaciją‘) iš susirgusio žmogaus audinių išgrynintas ‚SARS-CoV-2‘, apie kurį teigiama, jog jis sukelia ligą žmonėms…“ Daugeliu atveju įstaigos, pripažinusios, kad tokių įrodymų neturi (pvz., Naujosios Zelandijos sveikatos ministerija) parašydavo, kad „yra keletas pavyzdžių, kad virusas izoliuotas ir kultyvuotas laboratorinėmis sąlygomis“.^[3] Tačiau pateikti pavyzdžiai buvo universalūs audinių kultūrų referenciniai eksperimentai, prie kurių tiesiog prilipdytas žodis „izoliacija“ ir kuriais nebuvo pademonstruota, kad kuri nors pavaizduota ar įsivaizduota dalelė turėtų ligą sukeliančio viruso savybių. Ir tai dar ne pats blogiausias dalykas, palyginus su kita pagal FOIA teiktų užklausų atskleista problema, parodžiusi, kad virusais vadinamų dalelių žmonėms niekada nebuvo nustatyta. Virusologai atsiprašė dėl trūkstamų įrodymų, bet net ir užmerkus akis į šį keblų trūkumą, jiems vis sunkiau sekasi nuslėpti įvairių metodologijų iškraipymus nuo žmonių, nedirbančių virusologijos srityje. Šiame rašinyje atskleista daug virusologijos mokslo principams prieštaraujančių aspektų, kuriais paramstytas iliuzinis teiginys, kad egzistuoja patogeniniai virusai. Per visą virusologijos istoriją situacija vis pavojingiau eskaluota, kol galiausiai, vos prasidėjus 2020-iesiems, žmonija parklupdyta ant kelių kaip Trojos arklį panaudojus COVID-19 „pandemiją“.

DR. SIOUXSIE WILES – VIRUSOLOGIJOS „IZOLIAVIMO“ TEORIJOS KLAPČIUKĖ

Centrifugavimas tankio gradientu – tai standartinės mokslinės technologijos žingsnis, būtinas viruso egzistavimui parodyti. Nepaisant to, kad šis metodas kaip „virusų izoliavimo technologija“ aprašytas visuose mikrobiologijos vadovėliuose, jis niekada netaikytas eksperimentuose, skirtuose patogeninių virusų egzistavimui įrodyti.
— Dr. Stefanas Lanka, 2015. ^[4]

Propaguotojai bandė ginti virusologijos metodiką. Vieni iš jų – Naujosios Zelandijos vyriausybė ir valstybinėmis lėšomis išlaikomos žiniasklaidos mėgstamiausia mikrobiologė Siouxsie Wiles.^[5] Oklendo universitetas, kuriame ji dirba, tai viena iš įstaigų, kuri dabar patvirtino, kad „jokių darbų, susijusių su bet kurios atmainos Covid-19 viruso išgryninimu, [mūsų įstaigoje] neatlikta“,^[6] o tai reiškia, kad vadinamojo viruso, pavadinto SARS-CoV-2, jokiame žmogaus organizme nerasta ir neizoliuota. Ši asocijuotoji profesorė, 2020 m. kovo mėn. perspėjusi šalį, kad „dangus griūva“, ^[7] 2021 m. apdovanota kaip Naujosios Zelandijos metų žmogus už „pagalbą milijonams žmonių pasaulyje įžvelgti pandemijos grėsmę ir sudėtingumą<…> bei padėjusi mums išlikti saugiems“.^[8] Savo 2020 m. lapkričio mėn. straipsnyje „Kocho postulatai, COVID ir dezinformacijos labirintai“ S. Wiles tvirtino, kad „tie, kurie reikalauja pateikti SARS-CoV-2 viruso, sukėlusio COVID-19, egzistencijos įrodymų, specialiai formuluoja savo klausimus taip, kad nebūtų įmanoma pateikti jokių įrodymų, jog virusas egzistuoja“.^[9] Savo straipsnyje ji kreipia kalbą į tai, kad Kocho postulatai netinkami virusams nustatyti ir tuo tarsi paskelbia juos negaliojančiais nagrinėjant šią temą. Neaišku, kodėl ji nemini Riverso postulatų^[10], kurie sukurti taip, kad apimtų virusus. Galbūt todėl, kad nereikėtų pripažinti, kad šie kriterijai nebuvo įgyvendinti. Ir kadangi Kocho postulatai labiau skirti ligos priežastingumui ir užkrečiamumui nustatyti, o ne atsakyti į konkretų klausimą, ar galima rasti virusinių dalelių žmogaus organizme arba žmogaus kilmės matricose, Wiles būtų turėjusi pripažinti, kad didžiąją 20-ojo amžiaus dalį virusologai praleido, nesėkmingai mėgindami identifikuoti virusus tiesiogiai iš ligonių. Tada savo argumentuose Wiles sofistiškai mini Falkowo molekulinius postulatus^[11], nors nepaaiškina, kaip juos taikyti, kad būtų įrodytas fizinis vadinamojo SARS-CoV-2 žmogaus organizme ar kitur egzistavimas.

Kaip bebūtų neparanku S. Wiles, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2003 m. apie SARS-CoV-1 konstatavo, kad „galutinis sukėlėjo identifikavimas turi atitikti visus vadinamųjų ‚Kocho postulatų‘ [citata; angl. so-called ‘Koch’s Postulate‘] apibrėžimus. Papildomi eksperimentai, kurių reikia šiems kriterijams įgyvendinti, šiuo metu kaip tik atliekami laboratorijoje Nyderlanduose.“^[12] 2021 m. šis PSO straipsnis be paaiškinimų pašalintas iš organizacijos tinklalapio, tačiau jį dar galima rasti interneto archyve.^[13] Manieringas Fouchierio ir kt. teiginys, neva Kocho postulatai buvo įvykdyti 2003 m. nustatant SARS-CoV-1, paneigtas kituose šaltiniuose.^[14] Jų eksperimentas su beždžionėmis buvo nevisavertis ne tik dėl kontrolės priemonių nenaudojimo ir nenatūralaus ekspozicijos būdo, bet ir, kaip visose virusologų publikacijose, jiems nepavyko parodyti dalelės, atitinkančios viruso apibrėžtį. Ir dar daugiau, pasirodė, kad S. Wiles prieštarauja Na Zhu ir kt. (vienai iš pirmųjų grupių, paskelbusių apie SARS-CoV-2 atradimą), nes jie pripažino, kad „nors mūsų tyrimas neatitinka Kocho postulatų, pateikiame analizes, kurios įrodo 2019-nCoV [vėliau – SARS-CoV-2] buvimą Uhano protrūkio metu. Papildomi įrodymai, patvirtinantys etiologinę 2019-nCoV reikšmę Uhano protrūkio metu, apima <…> eksperimentus su gyvūnais (beždžionėmis), skirtus patogeniškumui patvirtinti.“^[15]

– Nepaisant to, linkę kai kurie virusologai atsižvelgti į Kocho postulatus, ar ne, tai tėra dar vienas bandymas užliūliuoti dėmesį, nes pagal postulatus reikalaujama fiziškai izoliuoti mikrobą, o ne bandyti teigti jo egzistavimą pasitelkus kompiuterines simuliacijas, neaiškios biologinės funkcijos pūslelių vaizdavimą arba aiškinant, kad neišgrynintų biologinių sultinių, kuriais girdyti gyvūnai, sudėtyje yra „virusų“.

Be to, S. Wiles įspūdingai apvainikavo žodžio ‚izoliacija‘ neteisingo vartojimo praktiką. Ji pareiškė: „Sakoma, kad žodis ‚izoliacija‘ vartojamas kasdienės kalbos lygiu, o ne pagal apibrėžtį, kuri būtų tinkama užduotam klausimui. Žinote, ką? Tai tik absurdiškas kabinėjimasis ir aiškus ženklas, kad šitie reikalavimai pateikti įrodymus keliami ne iš gerų paskatų.“^[16] Atrodo, ji skeptiškai žiūri į kitų pastabas, kad šio mokslinio termino apibrėžtį virusologai vienašališkai pakeitė, siekdami sudaryti įspūdį, neva gauta kokių nors įrodymų. Visgi, jeigu ji vartoja žodį ‚izoliacija‘ kita nei daugumos žinoma prasme, tai reiškia, kad didžioji dalis auditorijos gauna neteisingą informaciją. Šiuo atžvilgiu Wiles aktyviai dalyvauja skleidžiant dezinformaciją, nepriklausomai nuo to, ar aklai tuo tikėdama, ar dėl kitų paskatų. Wiles turėtų pademonstruoti savo, kaip ekspertės, kompetenciją ir paaiškinti publikai, ką gi reiškia izoliacija virusologijoje, ypač atsižvelgiant į tariamųjų virusų egzistencijos įrodymą. Galbūt ji manosi tai paaiškinusi savo sakiniu: „kai virusologai nori izoliuoti virusą iš mėginio, jie ima tą mėginį ar kelias jo dalis ir perkelia į ląstelių telkinį – paprastai tai būna ląstelės, kurias gan lengva auginti laboratorijoje; paskui jie žiūri, ar ląstelės žuvo ir (arba), ar į skystą maitinamąją terpę, kurioje jos auginamos, išsiskyrė virusų“.^[17] Neaišku, ar tuo Wiles tuo nori pasakyti, jog „virusų izoliatas“ gaunamas (a) paėmus mėginį, (b) stebint, kaip kažkiek ląstelių miršta in vitro, (c) į audinių kultūrą išsiskyrus vadinamosioms virusinėms dalelėms ar visgi (d) esant visų šių elementų deriniui. Atkreipkite dėmesį, kad nė vienam čia aprašytam etapui nereikia, kad egzistuotų virusai – tai žongliravimas žodžiais, vykusi arba nevykusi apgaulė. Šio triuko paslaptis – neįrodytas tvirtinimas, kad mėginyje buvo virusų, eksperimentiniu būdu paveiktų ląstelių suirimo mėgintuvėlyje vadinimas įsivaizduojamo viruso poveikiu ir galiausiai teigimas, kad kai kurie iš burbuliukų (kurių biologinė sudėtis ir funkcija neįrodytos) – tai virusai. Šiame triuke slypi dar viena lemtinga yda. Kaip išsamiai bus paaiškinta šiame rašinyje, visi teiginiai, neva SARS-CoV-2 egzistavimas buvo įrodytas taikant šitą metodą, moksline prasme negalioja, nes nė vienas eksperimentas nebuvo atliktas naudojant tinkamas kontrolės medžiagas.

S. Wiles, kaip viena iš pagrindinių Naujosios Zelandijos valdžios vykdomos dezinformacijos kampanijos ir žudikiško injekcinio preparato Comirnaty™ prastūmimo įtakotojų, savo vaidmenį atliko teigdama, kad nespecifinių audinių kultūrų eksperimentais patvirtinamas viruso egzistavimas, nors jokių konkrečių rezultatų šiuo klausimu nepademonstruota. Ši problema būdinga ne tik SARS-CoV-2 – kiekvieno viruso menamas egzistavimas paremtas tokiu pačiu nemoksliškumu. Virusologijos istorija atskleidžia, kad šiems eksperimentams atrenkamos tokių rūšių ląstelės, kurios geba suirti neva dėl virusų sukeliamo vadinamojo citopatologinio (CP) poveikio, o ne tos ląstelės, kurias „gan lengva auginti laboratorijoje“, kaip savo straipsnyje tvirtina Wiles. Štai kad ir Vero E6 beždžionių ląstelės^[18], kurias nuo seno mėgo naudoti virusologai neva dėl jų „tinkamumo“ daugumai virusų apgyvendinti, nors įtarimą kelia tai, kad jų aneuploidinių^[19] inkstų ląstelių linija jautriau reaguoja į toksinį papildomų priemaišų poveikį, pavyzdžiui, jeigu į kultivavimo mišinį pridedama praktiškai neišvengiamų nefrotoksinių (inkstams nuodingų) antibiotikų ir vaistų nuo grybelių. Mokslininkų grupė, mėginusi kultivuoti SARS-CoV-2, negavo reikiamo rezultato su žmogaus adenokarcinomos ląstelėmis (A549), žmogaus kepenų ląstelėmis (HUH7.0), žmogaus embrioninėmis inkstų ląstelėmis (HEK-293T) ir didžiųjų rudųjų šikšnosparnių inkstų ląstelėmis (EFK3B), bet tada paskelbė gavę „virusų izoliatą“ stebėdami CP poveikį Vero E6 ląstelėse.^[20] Kaip būdinga, jie neįžvelgė ironijos, kad jų vadinamojo žmogaus respiracinio viruso negalima parodyti „infekuojant“ atitinkamo tipo ląsteles, tegu tik tam tikros rūšies gyvūnams. Šie eksperimentai negalioja, nes nenaudotos tinkamos kontrolinės kultūros.

KODĖL SVARBU IZOLIUOTI

Kontroliuojantis kalbą valdo ir mases.
— Saul Alinsky. ^[21]

Kita virusologijos gėda ta, kad nebuvo sėkmingai išgrynintos virusinės dalelės, kurios galėtų replikuoti arba sukelti ligą. Kitaip tariant, fiziškai izoliuota medžiaga tėra tai, ką galima pavadinti užląstelinės kilmės (uLK) vezikulėmis. 2020 m. gegužės mėn. žurnale Viruses paskelbtas straipsnis, kuriame teigiama, kad „šiomis dienomis neįmanomiausia misija yra uLK vezikules atskirti nuo virusų standartiniais vezikulių izoliacijos metodais, pvz., diferenciniu ultracentrifugavimu, nes dėl panašaus dydžio jos dažnai išfiltruojamos kartu“.^[22] ‚Šiomis dienomis‘ reiškia, kad anksčiau buvo kitaip ir neaišku, kaip tokį akivaizdų techninį pokytį galima paaiškinti biologijos dėsniais. Atrodo, kad virusologai atsiriboja nuo jų pačių metodikos, stengdamiesi išvengti savo pačių postulatų paneigimo. Antraip jie būtų priversti pripažinti, kad priežastis, kodėl atliekant diferencinį ultracentrifugavimą negalima atskirti virusų nuo kitų vezikulių, yra ta, jog neteisinga pati bazinė prielaida, kad mėginyje yra virusų.

Virusologai atsiriboja nuo esminės izoliacijos problemos, nes jie niekada negalėjo pateikti jos įrodymų. Užuot problemą traktavę atvirai ir moksliškai, jie mėgina paklaidinti žodžių džiunglėse. 2017 m. Perto grupė savo iškiliame veikale „ŽIV – virusas, kuriam nėra lygių“ pažymėjo, kad virusologijoje išgryninimas savo kasdienę prasmę išsaugojo, tačiau izoliacija tapo pritemptu terminu, kuriuo virusologai vadina duomenis, kuriuos tvirtina esant konkretaus viruso egzistencijos įrodymu“.^[23] Tai patogu ir praktiška, tačiau atsižvelgiant į iš to išplaukiančius teiginius ir tolesnes veikas, įvykdytas prieš žmoniją, tokį žodžių prasmės iškraipymą reikia laikyti nepriimtinu ir amoraliu. Tame pačiame rašinyje Perto grupė dokumentavo kitų pavyzdžių, kaip virusologai pritaiko mokslinę kalbą, kad ji atitiktų jų tikslus:

ŽIV ekspertas Jay Levy viruso izoliaciją apibrėžia kaip „virusų mėginį, gautą iš tam tikro šaltinio“, White‘as ir Fenneris – kaip galimybę „identifikuoti visiškai nenumatytą virusą arba netgi aptikti absoliučiai naują patogeną“. Montagnier ir Weissui tai buvo „veisti juos [virusus] ląstelių pasėlyje“. 2013 m. šeštosios laidos Fieldso virusologijos vadovėlyje izoliacija apibūdinama taip: „Virusus galima izoliuoti iš infekuoto šeimininko surenkant išskyrų arba sekreto medžiagą, kraują arba audinius ir ištiriant, ar identiškam šeimininkui tie ėminiai sukelia pirminiam organizmui pasireiškusius simptomus arba ar sukelia anomalią patologiją pakaitiniam šeimininkui arba ląstelių kultūroje. <…> Nustačius viruso buvimą dažnai pageidautina paruošti genetiškai gryną kloną.“ Akivaizdu, kad jeigu izoliuoti virusus reiškia „paimti virusų mėginį iš tam tikro šaltinio“ arba “veisti juos ląstelių pasėlyje“, pirmiausia reikia turėti įrodymą, kad „tam tikrame šaltinyje“ arba „ląstelių pasėlyje“ toks virusas egzistuoja. Viruso izoliacija nėra ir „tam tikros anomalios patologijos sukėlimas“ arba kažkoks būvis, vadinamas „nustačius viruso buvimą“.^{^[24]}

Dėl tokių aferų daugybė ir dažnai taikomos prieštaringos praktikos, virusologų teiginys apie izoliavimą atrodo visiškai neturintis pagrindo. O ar virusologai patys sau paaiškina tokį negailestingą anglų kalbos iškraipymą? 2021 m. veteranas virusologas profesorius Vincentas Racaniello aiškino, kad netgi fundamentalių terminų, tokių kaip ‚izoliatas‘, atveju, prasmė jiems suteikiama, kai „atlikdamas praktiką kurioje nors laboratorijoje girdi ten kartojant tam tikrus žodžius ir susieji juos su prasme, nors ta sąsaja gali būti teisinga arba ne“.^[25] Tame pačiame pristatyme V. Racaniello su tokiu mokslinės terminijos atsiradimo aiškinimu problemų, atrodytų, nemato, nes toliau dėsto, kad „izoliatas – tai virusas, kurį mes izoliavome iš infekuoto šeimininko ir padauginome kultivuodami pasėlyje“. Ironiška tai, kad 2015 m straipsnyje dėl tinkamos mokslinės terminijos ir žodžio ‚transfekcija‘ ^[26] tas pats Racaniello tvirtino, kad „atsižvelgiant į tai, kad anglų kalba tai dinaminė komunikacijos priemonė, kuri nuolat vystosi ir kurioje nuolat atsiranda žodžių su naujomis reikšmėmis, šis žodžio ‚transfekcija‘ vartojimas neteisinga prasme galbūt neturėtų nieko jaudinti. Visgi mokslininkai turi kalbą vartoti tiksliai, kitaip nukentės jų galimybė komunikuoti.“ ^[27] Racaniello pristatymo dėl virusų izoliacijos ir netinkamo kalbos vartojimo mokslo srityje analizę pateikia dr. Samantha Bailey savo pranešime „Visa tiesa apie virusų izoliavimą“. ^[28]Jame ji puikiai iliustruoja problemą, privertusią ištisas virusologų kartas klaidžioti semantinės cikliškos argumentacijos klystkeliais, demonstruojant stipresnį ar silpnesnį įžvalgumą.

Virusologija pateikė virusų hipotezę, todėl kad ir kaip būtų mėginama įrodyti jų egzistavimą, tai turi atitikti apibrėžtį. Reikalo esmę sudaro paprasta idėja ir mums turi būti pateikti įrodymai, kad tariamai ligą sukeliančios dalelės gali generuoti naujas daleles, kurios yra pirmųjų klonai. Negalima teigti, kad aptikti baltymai ir nukleorūgštys yra kilę iš konkretaus viruso, kol tariamos virusinės dalelės nebuvo tinkamai izoliuotos išgryninant ir nepademonstruota, kad jos turi šias pagrindines biologines savybes. Kaip Perto grupės autoriai rašė savo apybraižoje „ŽIV – virusas, kuriam nėra lygių“, norint įrodyti virusų egzistavimą, juos išgryninti reikia dėl kelių priežasčių, įskaitant šias:

Virusai replikuoja tik gyvose ląstelėse. Kadangi ląsteles ir virusus sudaro tie patys biocheminiai komponentai, norint nustatyti, kurios nukleorūgštys ir baltymai priklauso virusinėms dalelėms, būtina atskirti daleles nuo ląstelinės medžiagos.
Reikia patvirtinti, kad dalelės infekcinės. Tai reiškia, naujos dalelės turi atsirasti būtent iš ankstesnių dalelių, o ne dėl kitų veiksnių. Tam reikia išgryninti ir ankstesnes, ir naujas daleles.
Reikia pademonstruoti jų biologinį ir patologinį jų poveikį.
Išgauti antigenus (baltymus) ir nukleorūgštis, kurie atitinkamai bus naudojami antikūnų ir genomikos testams. ^{^[29]}

Kartais (nors rečiau) virusologai iškraipo ir žodžio ‚išgryninimas‘ reikšmę. 2022 m. gegužės 23 d. belgų virusologijos profesorius Marcas Van Ranstas [30] rašė apie SARS-CoV-2, kad „kaip rašoma kitame straipsnyje (https://europepmc.org/article/pmc/pmc7122600), paskui šis virusas išgrynintas ultracentrifuguojant beta ciklodekstrino terpėje“.^[31] M. Van Ranstas čia turėjo omenyje 2008 m. straipsnį, kuriame aprašytas „UV spinduliais išaktyvintų SARS koronaviruso virionų didelės apimties paruošimas“. Jame kalbama apie vadinamąjį SARS-CoV-1 virusą. ^[32] Tiesa, šiame straipsnyje tiesiog išdėstytas protokolas tvirtinant, kad jį taikant išgryninami virionai. Straipsnyje nėra duomenų, kad būtų įrodytas kokios nors replikuoti gebančios dalelės egzistavimas, tebuvo pateikti keli prastos kokybės vaizdai, kuriuose užfiksuotos neva infekuotos Vero E6 ląstelės. (Apie citopatologinį poveikį žr. kitame skyriuje). Kalbant apie „išgrynintų virionų patikrą“ po centrifigavimo, jokių vaizdų nepateikta, tačiau teigiama, kad „išgrynintų virionų koncentracija nustatyta taikant standartinį metodą – BCA [bicinchoninės rūgšties] tyrimą su BSA [jaučių serumo albuminais]“. Tai nepagrįsta išvada, nes BCA tyrimu galima išmatuoti tik bendrąją baltymų koncentraciją tirpale – šis metodas negali pateikti įrodymų, kad mėginyje yra kažkokių „virionų“, ir jis tam neskirtas.

Toliau 1 pav. pateiktas vaizdas, kuriame neva užfiksuoti išgryninti „šikšnosparnio į SŪRS panašaus koronaviruso“ virionai. Ši nuotrauka 2013 m. paskelbta gamtos mokslų žurnale Nature – nuotraukos apraše paaiškinta, kodėl toks teiginys absurdiškas. (Dalelių dydis akivaizdžiai skiriasi, nes „[koronavirusų] (išskyrus projekcijas) skersmuo paprastai būna nuo 80 iki 120 nm, tačiau kraštutiniais atvejais gali svyruoti nuo 60 iki 220 nm.” ^[33]) Ne mažiau klaidingas ir Van Ransto cituoto straipsnio teiginys, kad „virionų kiekiui patvirtinti geriau tinka 10 % SDS‑PAGE sistema“ ^[34], nes šis gelio elektroforezės procesas skirtas baltymams pagal jų molekulinę masę atskirti – juo negalima įrodyti, kad tie baltymai priklauso virusui. Van Ranstas dar tvirtino, kad „dabar mes jau galime aptikti virusų RNR klinikiniuose mėginiuose. Galime dešifruoti visą viruso genomą. Galime auginti virusus ląstelių kultūroje ir inokuliuoti juos į gyvūninius modelius bei sukelti ligas.“ ^[35] Lieka neaišku, ar Van Ranstas suvokė, jog nekontroliuojamai tokiuose eksperimentuose taikomais metodais negalima pateikti reikiamų įrodymų, kad egzistuoja koks nors „virusas“. Taigi, jei M. Van Ranstas teigia, kad „nė vienas mokslininkas neabejoja SARS-CoV-2 egzistavimu“, ^[36] tada neaišku, ar virusologams dabar reikės keisti ir ‚mokslininko‘ apibrėžtį, kad galėtų pridengti apgaulingas praktikas?

1 pav. Šis vaizdas apibūdintas kaip „elektroninė išgrynintų virionų mikrofotografija“, kur virionai gauti „90 minučių ultracentrifuguojant per 20 % sacharozės filtrą (5 ml) 80 000 g greičiu, naudojant Ty90 rotorių (Beckman)“. Be fakto, kad nebuvo nustatytos čia pavaizduotų vezikulių biologinės savybės, nėra jokių duomenų, ar iš Vero E6 ląstelių kultūros apskritai kas nors išgryninta, ir nepateikta kitų kontekstinių vaizdų. Be to, nedokumentuota ir kontrolinės kultūros mikrofotografijų. Šaltinis: Xing-Yi Ge ir kt., „Isolation and characterization of a bat SARS-like coronavirus that uses the ACE2 receptor“ [Šikšnosparnio į SŪRS panašaus koronaviruso, naudojančio ACE2 receptorius, izoliacija ir apibūdinimas], Nature, 2013-spa-30: hhps://doi.org/10.1038/nature12711 (Dėl teiginio, kad Ralphas Baricas ir kt. naudojo šiuos „virusus“ naujiems sukurti, dar žr. 55 psl.

M. Van Ranstas nebuvo vienintelis mokslininkas, teigęs apie virusų išgryninimą. Atsakydama į užklausą e. paštu, dr. Marica Grossegesse [37] iš Roberto Kocho instituto atsakė, kad „mes išgryninome SARS daleles pagal tankio gradientą. Tačiau, kaip rašėte, tik viruso, gauto iš ląstelių kultūros. Išgryninti SARS iš paciento mėginių sunku, nes negaunama matomoji juosta.“ ^[38] Išskyrus terminologinį pritempimą panaudojant sindromo (SŪRS (angl. SARS) – sunkus ūminis respiracinis sindromas) pavadinimą postuluojamam virusui, jokių kitų įrodymų dėl tokių išvadų gavimo nepateikta. Galbūt M. Grossegesse sąvokas „išgryninimas“ ir „virusas“ vartoja, kaip nurodyta 1 pav. apraše? Bet kuriuo atveju, pareikalavus išsamesnės informacijos, kaip kontroliuoti eksperimentai, ji atsakė: „mums neleidžiama teikti protokolų privatiems asmenims. Galiu tik nurodyti mūsų publikacijas, kur išsamiai aprašyti infekcijos eksperimentai.“ Atrodo, kad ir žodis „išsamiai“ pakeitė reikšmę, nes publikacijose tiesmukų atsakymų dėl naudotų kontrolės priemonių nėra.

Izoliacijos problema – tai viena iš sričių, kur virusologija visiškai išsimušusi iš vėžių ir, kaip toliau aprašyta, SARS-CoV-2 tebėra niekas kitas kaip hipotetinis kompiuterinis darinys, sudarytas iš nepatvirtintos kilmės genetinių fragmentų. Jis niekada nebuvo fiziškai izoliuota (t. y. išgryninta) dalelė, kurios pademonstruota galimybė gaminti identiškas daleles, arba dalelė, kurios pademonstruota geba sukelti patologinį poveikį žmogui arba eksperimentiniam gyvūniniam modeliui. Todėl tokių virusologų, kaip M. Van Ranstas kartu su PSO ir jos pasekėjais, teiginys, kad infekcinė dalelė, pavadinta SARS-CoV-2, sukelia susirgimų pandemiją, tai tiesiog atvira mokslinė ir intelektinė apgaulė.

KAS TA VIRUSOLOGIJA?

Pabaidytas paukštis pakyla ir ima sukti ore vis mažėjančius ratus, kol pasiveja savo paties uodegą ir galiausiai visai išnyksta – jau vien dėl to jis labai retas.
– Australų čiabuvių ir britų tautosakoje minimo mitinio paukščio uzlemo [angl. oozlum bird] aprašymas. ^[39]

Sunku tiksliai pasakyti, kas ta virusologija, bet tai ne mokslas. Dabartiniai praktikai linkę įsitraukti į tam tikrą algoritminę ir statistinę spekuliaciją, pasodrintą cikliška argumentacija ir tendencingais teiginiais, visiškai neegzistuojant argumentuoto prieštaravimų paneigimo procesui, kuris turėtų būti kiekvienos mokslinės metodikos šerdis. Mokslinės metodikos nepaisymo gal gali nepastebėti arba nežinoti žemesnio lygio dalyviai, tačiau aukštesniuose pasaulinės hierarchijos sluoksniuose tokia praktika beveik užtikrintai taikoma iš suokalbiškų paskatų. Kaip toliau aprašyta šiame rašinyje, PSO, JAV ligų kontrolės centras (CDC) ir Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos tarnyba – visos šios įstaigos dalyvauja virusologijos klaidinimo politikoje. Su mokslu nesuderinamos praktikos kartojamos daugelyje šalių, jeigu kalba pakrypsta apie virusų izoliacijos teigimą ir didmeninę prekybą polimerazių grandininės reakcijos (PGR) testais klinikinei diagnostikai ^[40] arba nesutikimą atskleisti kritiškai būtiną išsamią informaciją apie kontrolės priemones, taikytas kultivuojant virusą ir sudarant jo genomą – didžioji dalis šio rašinio skirta būtent šiems klausimams.

Kodėl reikia išbandyti mokslinę teoriją? Karlas Popperis aprašė teorijos arba hipotezės argumentuoto paneigimo svarbą:

Taigi, aš suprantu teorijos atmetimo tikimybę – tai yra jos patikrinamumą [angl. falsifiability], kurį sudaro galimybė ją išbandyti: patvirtinti ar paneigti eksperimentais. O faktas, kad visais teorijos testais gali būti mėginama suklastoti pagal ją sudarytas prognozes, pagrindžia mokslinio metodo esmę. Tokį požiūrį į mokslinį metodą patvirtina mokslo istorija, rodanti, kad mokslinės teorijos dažnai atmetamos eksperimentais ir kad teorijų atmetimas iš tiesų ir yra mokslinio proceso variklis. Negalima remti požiūrio, kad mokslas – tai uždaras ratas. ^{^[41]}

Tai ar pagrįstai keliamas klausimas dėl virusologijos siekių būti mokslišku? Kalbant apie mokslinį metodą, virusologai kuria nepatikrinamas hipotezes, nustatydami paradigmas, kur kažkiek pastebėtų atvejų (sergamumo ar tariamųjų testų rezultatų) gali būti primesta jų ‚virusų‘ poveikiui. Stebėjimai pristatomi kaip viruso egzistencijos įrodymai, cikliškai argumentuojant priežastingumą – taip ratas užsidaro ir viruso egzistavimo pademonstruoti daugiau nebereikia. Visi teiginiai apie atkuriamumą (pvz., PGR proceso ar menamo viruso genomo) tiesiog teikiami tuo pačiu uždaru priežastingumo ratu.

Virusologijos istorijai būdingas galiojančių kontrolinių eksperimentų trūkumas ir nė vienas iš jos fundamentalių teiginių nebuvo patvirtintas, tinkamai taikant mokslinį metodą. Pirmasis tariamai atrastas virusas buvo tabako mozaikos virusas, o vienas iš to įrodymų, sakoma, atskleistas 1903 m. Dmitrijaus Ivanovskio traktate Apie tabako augalo mozaikos ligą. ^{^[42]} Visgi išnagrinėjus veikalą tampa akivaizdu, kad aprašyti eksperimentai atlikti nenaudojant galiojančių palyginimų su kontrolės priemonėmis, todėl jie nemoksliški ir neįtikinami. Autorius netgi pats pastebėjo, kad „šiai ligai egzistuoti palankios sąlygos susidaro tik pakrančių srityse. Tokia išvada visiškai atitinka pirmiau išvardytus pastebėjimus, susijusius su drėgmės poveikiu ligai vystytis. Mozaikos liga, atrodo, pasireiškia tik drėgno ir šilto klimato srityse.“ ^[43] Tad laikmečiu, kai patogenų teorija skynėsi kelią į pagrindinę ligų priežastingumo ideologiją, D. Ivanovskis, užuot padaręs išvadą, kad mozaikos ligą sukelia aplinkos sąlygos, nusprendė, kad atrado nematomą virusą.

Galbūt galima būtų atleisti ankstyviesiems pionieriams už nekontroliuojamų ir nemoksliškų metodų, būdingų tam laikotarpiui, taikymą. Bet tai nepateisinama – patogenų teorijos kritikas Claude‘as Bernardas įžvalgas, kodėl svarbu taikyti kontrolės medžiagas ir laikytis mokslinės metodikos kriterijų, pateikė dar keliais dešimtmečiais anksčiau, 1865 m.: „Iš tiesų, jei apibūdiname eksperimentą kaip kintamumo ar trikties sukeltą fenomeną, tai įrodyti tai galime, tik palygindami su normalia būsena. Kadangi eksperimentai tėra tik spėjimai, juos atliekant būtina palyginti du dalykus, o tyčinis arba aktyvusis eksperimento komponentas ir yra palyginimas, kurį protas ketina atlikti.“ ^[44] Bernardas rašė apie poreikį turėti galiojančią kontrolės priemonę arba tinkamą palyginimo etaloną, kad būtų galima įsitikinti, kad būtent ir tik naujasis eksperimento komponentas sukelia stebimą baigtį. Todėl atlaidžiausias pateisinimas galėtų būti nebent tas, kad ankstyvieji virusų medžiokliai, su nežabotu entuziazmu persekiodami nematomus priešus, tiesiog nebuvo įsisąmoninę mokslinio metodo svarbos.

Nagrinėjant kitą ankstyvą tariamo viruso atradimą, vadovėlyje Retrovirusai informuojama, kad „1911 m. Peytonas Rousas Niujorko Rockefellerio institute pranešė apie neląstelinį sarkomos plitimą vištų organizme<…>Rouso izoliuotas virusas pavadintas atradėjo vardu: Rouso sarkomos virusu.“^[45] Tačiau paties Rouso straipsnyje apie vištinių paukščių sarkomą^[46] nieko nerašoma apie tai, kad būtų kažkas izoliuota, jau nekalbant apie kažką, kas atitiktų viruso apibrėžtį. Rouso taikytas metodas apėmė vištų naviko medžiagos sumalimą, išfiltravimą ir tiesioginį suleidimą kitoms vištoms, po kurio kai kuriems paukščiams taip pat atsirado navikų. Straipsnyje taip pat rašoma, kad eksperimentui naudota „kontrolės“ priemonė buvo nefiltruotos naviko medžiagos suleidimas vištoms, po kurio dažniausiai išsivystydavo daug didesni navikai. Rousas postulavo, kad yra priežastinis ultramikroskopinis organizmas, bet taip pat pripažino, jog „negalima atmesti galimybės, kad yra kitos rūšies sukėlėjas“. Iš tiesų, tokiu eksperimentu nepateikta jokių infekcinės ir replikuojančios dalelės buvimo įrodymų. Juo tik parodyta, kad nenatūraliu skvarbiuoju būdu suleidus patologinio audinio kitam gyvūnui, galima sukelti panašų ligos procesą.

Teiginys, kad 1925 m. patologas Williamas Gye‘us pademonstravo, jog P. Rousas buvo atradęs virusą – klaidingas. P. Rousas tik norodė, kad eksperimentuose savo juodą darbą dirbo virusas ir akivaizdžiai patvirtino, kad norėtų „ypatingai pabrėžti vieną nematomų virusų paieškos aspektą – jog bandymais su gyvūnais pateikiamas galutinis įrodymas, kad inokuliante yra mikroorganizmas“. ^[47] Vėlgi, „galutiniam įrodymui“ pateikti nereikėjo atlikti faktinio inokuliante esančio mikroorganizmo identifikavimo – jį neva tiesiog parodė suleidus patologinio audinio susiformavęs navikas. Be to, 1927 m. nustatyta, kad vištinė sarkoma gali išsivystyti ir suleidus praskiestos arseno rūgšties bei kito individo embrionų masės. ^[48] Kancerogeninis poveikis pasikartojo ir po tinkamo bakteriologinio filtravimo, kurį atliko Rousas; tai parodė, kad ligą sukelia svetimas, ne šeimininko organizmo audinys. Virusų hipotezė turėjo būti atmesta, tačiau praėjus pusšimčiui metų medicinos elitas ją sutvirtino 1966 m. skirdamas P. Rousui Nobelio premiją „už navikus sukeliančių virusų atradimą“. ^[49]

1954 m. Johnui Endersui ir Thomasui Peeblesui pareiškus, kad jie padaugino tymų virusą žmonių ir beždžionių inkstų ląstelėse ^[50], pakantumas nemoksliniams virusologijos eksperimentams turėjo liautis. J. Endersas ir T. Peeblesas į savo ląstelių pasėlius pridėjo gerklės nuoplovų bei kraujo ir stebėdami CP poveikį (arba ląstelių žūtį ir irimą testavimo mėgintuvėliuose) padarė išvadą, kad in vitro stebėti padariniai „gali būti susiję su tymų virusu“. Patys perspėdami, kad „citopatologinį poveikį, kuris paviršutiniškai panašus į tymų patogenų sukeliamos infekcijos poveikį, gali būti sukėlę ir kiti virusiniai patogenai, esantys beždžionių inkstų audinyje, arba nežinomi veiksniai“, toliau jie pateikia nepagrįstą išvadą, kad „šios grupės patogenus sudaro virusų rūšių, sukeliančių tymus, atstovai“. ^[51] J. Endersas ir T. Peeblesas neatliko kontrolinių eksperimentų, kad galėtų patikrinti, ar pati kultivavimo procedūra, sukelianti stresą ląstelėms testavimo mėgintuvėlyje, sukeltų tą patį CP poveikį – tai automatiškai paneigtų jų išvados galiojimą. Idealiu atveju reikėjo atlikti keletą kontrolinių eksperimentų: kelis, pridėjus ne žmogaus kilmės mėginių; kelis, pridėjus iš sveikų individų paimtų žmogaus kilmės mėginių ir dar kelis, pridėjus žmogaus kilmės mėginių, paimtų iš sergančių individų, kurie klinikine prasme neserga tymais arba kita tariamo viruso sukelta liga.

Tačiau virusologai toliau kartoja nekontroliuojamos Enderso metodikos taikymą ir iki šiol tikina, kad CP poveikis tai nepaneigiamas virusų egzistencijos įrodymas. Dr. Stefanas Lanka dokumentavo šių nemoksliškų praktikų istoriją ^[52] ir 2021 m. pademonstravo, kad CP poveikį ląstelių pasėliuose galima sukelti, taikant ir patį laboratorinį procesą. ^[53] S. Lanka eksperimentai pavaizduoti 2 pav. Daugelyje virusologų publikacijų minima kontrolės priemonė arba fiktyvaus užkrėtimo (angl. mock-infected) eksperimentas, tačiau įtarimą kelia tokių eksperimentų detalės, nes jos tiesiog nepateikiamos. Šiaurės vakarų Ilinojaus universiteto tinklalapyje teigiama, kad „mock-infected“ reiškia infekcijų eksperimentams naudojamą kontrolės priemonę. „Naudojami du bandiniai, kurių vienas užkrėstas tariamu virusu / vektoriumi, o kitas paruošiamas taip pat, tik nepridedama viruso.“ ^[54] Tokia apibrėžtis problematiška, nes vartojant terminus ‚virusas‘ ir ‚užkrėsti‘ daroma prielaida, kad jie egzistuoja, dar prieš tai įrodant. Bet kuriuo atveju aišku, kad tariamo viruso izoliavimo ir genomo sudarymo dalyviai iš tikrųjų neruošia fiktyviai infekuoto bandinio tuo pačiu būdu, tik nepridedant viruso, ir ima įžūliai ir begėdiškai slapukauti bandant juos priversti patvirtinti šį faktą.

2022 m. birželio mėn. Otago universitetas pateikė atsakymą į užklausą pagal Oficialios informacijos teikimo aktą (OIA) dėl straipsnio „Pirmųjų SARS-CoV-2 izoliatų, gautų Aotearoa (Naujojoje Zelandijoje) kaip greitos reakcijos į COVID-19 pandemiją dalis, apibūdinimas“ ^[55], kuriame rašė: „profesoriaus Quinones-Mateu‘jaus ir kolegų straipsnis buvo aprašomojo pobūdžio <…>. Tai reiškia, jame nepateikta hipotezių, kurias reikėtų patvirtinti arba paneigti“. ^[56] Kitaip tariant, šiuo atsakymu turbūt nenorom apibendrinta platesnio masto virusologijos afera. 2008 m. infekcijų ir imuniteto žurnale Infection and Immunity pateiktas svečio komentaras, pavadintas „Aprašomasis mokslas“, kuriame paaiškinta, kodėl „aprašomuoju moksliniu tyrimu retai galima pateikti išvadas“ ir jis tiesiog gali būti naudojamas kaip pradžios taškas vėlesniems tyrimams nukreipti. ^[57] Autoriai pažymėjo, kad „mikrobiologija ir imunologija šiuo metu eksperimentiniai mokslai, o tai reiškia, kad tyrėjai gali nuveikti daugiau, nei tiesiog aprašyti pastebėjimus, reikalingus hipotezėms suformuluoti; jie paskui gali atlikti eksperimentus joms patvirtinti arba paneigti“. Rašinyje pabrėžiama, kad virusologijos elitas neatskleidžia informacijos apie šiuos reikalingus eksperimentus arba jų neatlieka, tikriausiai todėl, kad nereiktų patiems paneigti savo teiginių. Jie sąmoningai apsiriboja ir leidžiasi į juodos katės juodam kambary paieškos ekspedicijas, ramstydamiesi šališkais patvirtinimais, ir taip save diskvalifikuodami iš mokslo srities, nes jų taikoma metodika neatitinka K. Popperio aprašyto hipotezių kėlimo ir patikrinamumo kriterijų.

Šio rašinio autorius prieraše iš pradžių buvo pateikęs ištrauką iš A. F. Chalmerso knygos What is this thing called Science? [Kas tas dalykas, vadinamas mokslu?], kurioje rašoma, kad viena iš pagrindinių virusologijos problemų ta, kad ji apsiskelbė mokslu prieš įrodydama, jog virusai iš tikrųjų egzistuoja. Nuo pat savo ištakų ji mėgina pateisinti savo buvimą:

Nebuvo taip, kad iš pradžių būtų pastebėta virusinė dalelė, o paskui suformuluota virusų teorija bei patologija. Devynioliktojo amžiaus vidurio ir pabaigos mokslininkus buvo apsėdusi mintis identifikuoti įsivaizduojamus užkrečiamus patogeninius tvarinius. Naiviais indukcionistiniais pastebėjimais virusas nebuvo identifikuotas a priori, o paskui imtasi nagrinėti jo savybes ir funkcijas. Iki dabar išlikusi to laikmečio išankstinė nuostata, kad egzistuoja labai maža patogeninė dalelė, kurios buvimu būtų galima aiškinti užkrečiamumą. Vėlesnę įvykių eigą būtų galima pavadinti – išankstine prielaida. ^{^[58]}

Mokslinei teorijai reikalaujama pateikti ne vieną kartą išbandytus įrodymus, gautus pasitelkus mokslinę metodiką, todėl akivaizdu, kad ‚virusai‘ niekada nepasiekė lygio, kad jų buvimą būtų galima vadinti teorija. ^[59] Remiantis mokslu, jie laikytini spėjimu.

VIRUSOLOGIJAI BŪDINGAS KONTROLĖS PRIEMONIŲ TRŪKUMAS REIŠKIA, KAD TAI NE MOKSLAS

Pagal Oficialios informacijos teikimo aktą pateiktos užklausos parodė, kad Naujosios Zelandijos Aplinkos mokslo ir tyrimų institutas (ESR), tvirtinęs, kad izoliavo SARS-CoV-2 dalelę ir atliko jos genomo sekoskaitą Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, moksliniams principams nusikalto dar ir dėl jokių galiojančių kontrolės priemonių netaikymo. ^[60] Sekdami Enderso tradicija, jie nestabtelėjo, kad patikrintų, ar jų nustatytą CP poveikį arba kompiuterinių simuliacijų pagalba sukonstruotus genomus galima būtų atkurti naudojant galiojančias kontrolines palyginimo priemones – tai reiškia, atlikti eksperimentus su kitais žmogaus kilmės ėminiais, gautais iš sveikų tiriamųjų ir sergančių tiriamųjų, kuriems tariamosios COVID-19 ligos nenustatyta. Vietoj to ESR savo trūkstamą „neigiamą kontrolę“ apibūdino taip: „kolba veikta tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kolbos, naudotos virusams kultivuoti, tačiau mes naudojame tik infekcinę terpę“.

Pagrindinė šių su mokslu nesuderinamų paieškų dirigentė – PSO. Labai iškalbingas ir tas faktas, kad jų 94 puslapių apimties dokumente „SARS-CoV-2 genomo sekoskaita“ „kontroliniai mėginiai“ aptarti vos keturiais sakiniais:

6.4.2 Kontroliniai mėginiai

Jeigu sekoskaitos cikle naudojami keli mėginiai, visada būtina naudoti neigiamus kontrolinius mėginius, pvz., buferį arba vandenį. Juos reikia įtraukti kuo ankstesnėje stadijoje ir kartu su mėginiais apdoroti atliekant visus sekoskaitos proceso etapus. Tai ypač svarbu, siekiant atmesti užteršimo atliekant sekoskaitos ciklą galimybę, kuri gali susidaryti laboratorijoje arba vykdant bioinformatinį apdorojimą.

Teigiami kontroliniai mėginiai, kurių sudėtyje yra žinomų genų sekų, gali būti naudingi tvirtinant naujai priimtus arba pritaikytus bioinformatinius procesus, skirtus sutarimui [konsensusui] priimti, tačiau jų nebūtina įtraukti į kiekvieną sekoskaitos ciklą. ^{^[61]}

Vis dėlto, nė vienos šių kontrolės priemonių nepakanka patvirtinti „genomams“, kuriuos virusologai generuoja taikydami šiuos metodus, nes juos galima naudoti tik pačiam procesui (angl. pipeline) sukalibruoti. Kaip paaiškėjo, PSO negali nurodyti bent vieno galiojančio teigiamos kontrolės eksperimento, tačiau 2020 m. vasario 11 d. jie įvardijo naują savo prasimanytą ligą „COVID-19“, ir susiejo ją su teiginiu, kad šią ligą sukelia naujas koronavirusas. ^[62] Ši organizacija įjungė žalią šviesą visiems, pageidaujantiems „rasti“ SARS-CoV-2 savo sąšlavynuose, ir atleido nuo prievolės atlikti galiojančius kontrolės eksperimentus. Tačiau norint atrasti tik vieną kintamąjį, būtina naudoti palyginamąsias kontrolės medžiagas: panašius pacientų mėginius, tik be tariamojo viruso, kurie visi apdorojami tuo pačiu būdu. Lyginant mėginio, kuriame įtariamas virusas, rezultatus su viena iš PSO pirmiau minėtame dokumente aprašytų neigiamų kontrolės medžiagų, proceso patvirtinti negalima, nes pastarųjų mėginių sudėtyje nėra genetinio sultinio, kuris įeina į ankstesnio mėginio sudėtį. Bet kuriuo atveju, neigiama kontrolė, taikyta ESR Naujojoje Zelandijoje, net operuojant jų pačių terminais negali patvirtinti metodologijos, kuri taikoma tiems viruso genomams sudaryti, nes (kaip tvirtina PSO), tai tėra atsargumo priemonė tikrinant, ar neužterštas mėginys.

Dėl visų tų nepavykusių bandymų kultivuoti postuluojamus virusus, modernioji virusologija dabar pamėgo taikyti neapdorotų mėginių metagenomikos ^[63] metodą, dažnai su atsitiktinio genomo skaidymo fragmentais [angl. Shotgun, šūvine] sekoskaita ^[64] ir tolesniu dirbtiniu tų genų fragmentų sudėliojimu į naujus kompiuterinius (in silico ^{^[65]} ) iš piršto laužtus „virusus“. Dėl šio išradimo kiti virusų medžiokliai gauna iš anksto sudarytas PGR pradmenų [angl. primer] plokštes, ^[66] kad galėtų atrasti tas pačias sekas ir paskelbti atradę tą patį virusą. ESR buvo publikacijos, kurioje skelbta, kad SARS-CoV-2 taikant šią metodiką nustatytas devyniems tiriamiesiems. Bendraautorius, ^[67] mano kolega instituto paprašė pateikti „visą išsamią informaciją apie kontrolinę grupę, kuri naudota sekoskaitos rezultatams palyginti“, bet užuot atsakęs į klausimą, ESR darbuotojas atsikalbėjo, kad nedalyvavo „generuojant naujus duomenis“ ir pateikė kelias nuorodas į SARS-CoV-2 sekoskaitos protokolus. ^[68] Jeigu ESR taikė tokius protokolus, kaip išaiškinta tinklalapyje protocol.io, galima teigti, kad institutas remia nepakankamas kontrolės priemones, kurios apibūdintos kaip „[a] neigiama vandens, kuriame nėra nukleazių, kontrolės medžiaga“, kai „teigiama kontrolės medžiaga nebūtina, bet gali būti įtraukta taip pat; tai gali būti sintetinis RNR konstruktas arba didelio titro klinikinis mėginys, kurį galima praskiesti“. ^[69] Kartoju – šio tipo kontrolės priemonės gali būti taikomos, tik kaip proceso sukalibravimo metodai, o ne kokių nors jų sudarytų „genomų“ patvirtinimo arba klinikinės reikšmės nustatymo būdai.

Nepaisant resursų, kuriais ESR gali naudotis, šis institutas, atrodo, nemato poreikio pasitikrinti, ar galima įrodyti SARS-CoV-2 egzistavimą. 2022 m. liepos 19 d. atsakyme į užklausą pagal OIA jie rašė, kad „ESR neatliko jokių eksperimentų, skirtų moksliškai įrodyti SARS-COV-2 viruso egzistavimą, todėl įrašų Jums pateikti negalime“. ^[70] 2022 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme į kitą užklausą jie pripažino, kad „ESR neatliko jokių eksperimentų, skirtų moksliškai įrodyti, kad SARS-COV-2 virusas sukelia COVID-19, todėl įrašų Jums pateikti negalime“. ^[71] Beje, šių reikiamų mokslinių eksperimentų neatliko niekas.

GYVŪNŲ KANKINIMAS IR „ANTIKŪNŲ“ TYRIMAI

Negalėdami pademonstruoti, kad fiziškai izoliavo ligą sukeliančią dalelę, atitinkančią viruso apibrėžtį, virusologai ėmėsi eksperimentų su gyvūnais, kad nepašvęstiesiems taip įrodytų, jog tokios patogeninės dalelės egzistuoja. Šių publikacijų skiriamasis ženklas tai galiojančių kontrolės priemonių trūkumas, tad netgi priėmus nepatvirtintą prielaidą, kad ten tiriami „virusai“, tokie tyrimai atskleidžia dar vieną virusologijos nemoksliškumo aspektą. Iliustracinis pavyzdys būtų straipsnis „Palyginamoji COVID-19, MERS ir SŪRS patogenezė su nežmoginių primatų modeliu“, kurį 2020 m. paskelbė grupė, į kurią įėjo Christianas Drostenas ir Ronas Fouchier‘is. ^[72] Šią mokslo žurnale Science paskelbtą nesąmonę galima apibendrinti taip:

Aštuonios eksperimentams naudotos Cynomolgus porūšio krabaėdės makakos buvo „sukėlus nejautrą inokuliuotos SARS-CoV-2, taikant trachėjinį (4,5 ml) ir nosinį (0,25 ml per šnervę) būdus…” ^{^[73]}

— Tai nėra natūralus užsikrėtimo būdas, o 4,5 ml suleidimas į smulkios (3,5–5,0 kg) makakos plaučius atitinka maždaug 80 ml (⅓ puodelio) svetimos biologinės medžiagos suleidimą žmogui į plaučius jam miegant. Jau vien tokio medžiagos tūrio užtenka plaučių audinių pažaidai ir uždegimui sukelti.
— Tikindami, kad turi virusų ‚izoliatą‘, nei jie patys, nei jų tiekėjas ^[74] nebuvo įrodę viruso egzistavimo mėginyje. Iš tiesų, čia tegalima teigti, kad mėginyje yra svetimos biologinės medžiagos iš žmogaus kilmės klinikinio ėminio ir beždžionių inkstų ląstelių. Plius ląstelių irimo produktai ir dviejų rūšių antibiotikai.
„Akivaizdžių klinikinių požymių infekuotiems gyvūnams nepastebėta, išskyrus gausias išskyras iš nosies vienam vyresnio amžiaus gyvūnui 14-ąją dieną po inokuliacijos (p.i.). Tyrimo metu nė vienam gyvūnui nenustatyta reikšmingo kūno masės sumažėjimo.“

– Kitaip tariant, nepaisant tiesioginio medžiagos, pavadintos SARS-CoV-2 virusu, suleidimo į plaučius, nė viena iš makakų pastebimai nesusirgo.
„Iki 14 dienos po inokuliacijos, visiems likusiems gyvūnams įvyko serokonversija, kurią rodė SARS-CoV-2 savitųjų antikūnų prieš viruso S1 domeną ir nukleokapsidžių baltymus buvimas jų serume.“

— Nenustatyta, kad S1 ir nukleokapsidžių baltymai būtų kilę iš viruso, nepriklausomai nuo to, ar antikūnų (atlikus in vitro tyrimą) aptikta dėl šių medžiagų buvimo, ar tai tiesiog kiti šeimininko organizme esantys baltymai, pavadinti „antikūnais“. Virusologai vėl telkiasi ciklišką argumentaciją (circular reasoning) teigdami, kad aptikus antikūnų įrodoma, jog egzistuoja virusas, nes paskelbta, kad antikūnas yra tariamajam virusui savitas.
„Viruso plitimui organizme išmatuoti naudoti nosies, gerklės ir tiesiosios žarnos tepinėliai, kurie tirti dėl viruso buvimo atvirkštinės transkripcijos kiekybinės polimerazių grandininės reakcijos (AT kPGR) būdu <…>.“

— Jokio „viruso plitimo organizme“ nebuvo, tiesiog atrasta tų pačių sekų, kurios prieš tai buvo suleistos į makakų kvėpavimo takus. Nenuostabu, kad tos svetimos nukleorūgščių sekos per keletą dienų prapuolė iš makakų organizmų, veikiant natūraliems organizmo valymo mechanizmams.
„14 dienų po inokuliacijos SARS-CoV-2 RNR rasta tik vieno gyvūno tiesiosios žarnos tepinėlyje. Viso tyrimo metu, jokių viruso RNR visame kraujyje nerasta“.

— Vėlgi, tai rodo, kad įvestą genetinę medžiagą jiems pavyko rasti tik tose vietose, į kurias jie ją įvedė. (Vienintelis teikiamas tiesiosios žarnos tepinėlis galėjo būti klaidingai teigiamas arba makaka galėjo nuryti dalį įvestos biologinės medžiagos.) Ne vienu atveju nepavyko įrodyti, kad tariamasis „virusas“ turėjo kokių nors invazinių savybių.
Praėjus 4 paroms po inokuliacijos svetimos kilmės biologiniu sultiniu, keturios iš makakų buvo nužudytos ir atlikta jų autopsija. Dviejų iš keturių plaučiuose registruota smulkių sutankėjusių židinių ir autoriai tai aprašė, kaip „pagrindinės histologinės pažaidos sutankėjusiuose jaunų ir vyresnių gyvūnų plaučių audiniuose apėmė alveoles ir bronchioles. Jas sudarė ūminio arba pažengusio DAP [difuzinio alveolių pažeidimo] apimtos sritys“. Paskui tvirtinama, kad tokios histologinės savybės būdingos ‚SARS-CoV-2‘ – 3 pav. paaiškinta, kodėl tokie teiginiai neturi jokio pagrindo.
— Tai nustatyta taikant imunohistocheminį (IHC) dažymo metodą, pagrįstą „triušių polikloniniais antikūnais prieš SARS-CoV nukleoproteiną (40143-T62, gamintojas „Sino Biological“, Chesterbrook, PA, JAV).” Tik jiems nepasisekė – šio preparato gamintojas teigia, kad jo gaminys „nepatvirtintas naudoti IHC, FCM, IF, IP ir kitiems tyrimams. (Antikūnų tyrimai nepatvirtinti naudojant atitinkamus viruso atžvilgiu teigiamus mėginius.)“ ^[75] Bet kuriuo atveju, šis pavyzdys gerai tinka atskleidžiant kitus klaidingus tikinimus dėl antikūnų, neva įrodančių virusų buvimą. „Sino Biological“ tvirtina, kad antikūnai išsiskyrė kaip atsakas į triušiams suleistą jų „SARS-CoV nukleoplazmidžių baltymo (žymėtą polihistidinu)” ^[76] preparatą. Šis nukleoplazmidžių baltymas savo ruožtu pagamintas iš „DNR sekos, koduojančios SARS-CoV (izoliatas: Tor2) nukleoproteiną“. 29 psl. sužinosite, kad „Tor2“ seka tai viena iš dviejų in silico šablonų, naudotų Fan Wu ir kt. kuriant SARS-CoV-2 – dar vieną in silico modelį. Apibendrinus, tai tėra tolesnis cikliškas išvedžiojimas, juk neįrodyta, kad baltymai, įskaitant šiuo atveju nukleokapsidžių baltymą, kilo iš viruso. Čia tiesiog tvirtinama, kad suleidus „viruso“ baltymų gyvūnams, jų organizme susidarė kitų baltymų, kuriuos jie pavadino „antikūnais“, tačiau nei buvo parodyta, kad virusas egzistuoja, nei tokiam bandymui jo egzistavimo buvo reikalaujama. (Kitas pavyzdys – „ŽIV antikūnų“ susidarymas 100 % sveikų savanorių, kuriems suleista Kvynslando universiteto kandidatinės COVID-19 vakcinos, šokiravo ir ŽIV, ir antikūnų pramonės propaguotojus. ^[77])

3 pav. Kai kurie iš straipsnio „Palyginamoji COVID-19, MERS ir SŪRS patogenezė su nežmoginių primatų modeliu“ vaizdai pateikti kaip „tipiniai patologiniai SARS-CoV-2 pokyčiai“. Plaučių pokyčiai nuo (A) iki (C) atitinka pneumonito, kilusio tiesiai į anestezuotos makakos trachėją suleidus skysčio su svetima biologine medžiaga, vaizdą. Histologiniai pokyčiai nuo (D) iki (F) tiesiog rodo uždegimines ląsteles (makrofagus ir neutrofilus), kurių buvimo galima tikėtis tokio dirbtinai sukelto pneumonito atveju. Kontrolinių eksperimentų neatlikta.

Kontrolės priemonių netaikymas tai didžiausias šio eksperimento su gyvūnais trūkumas, nes nenaudojant kontrolės priemonių nesilaikoma mokslinės metodikos. Kontrolės priemonė būtų naudota, jeigu palyginamų savybių beždžionių grupei tiesiai į plaučius būtų sušvirkšta toks pats tos pačios sudėties biologinio sultinio tūris, tik be menamojo „viruso“. Kad būtų aišku: šio rašinio autorius jokiu būdu nepalaiko tokių eksperimentų, nes tai žiauri procedūra, neturinti nieko bendra su natūraliais poveikio būdais. Jis tiesiog nori atkreipti dėmesį į tinkamai kontroliuojamo eksperimento koncepciją. Kaip bebūtų liūdna, šios nemokslinės metodologijos kartotos visose peržiūrėtuose tyrimuose su gyvūnais. Nė vienoje jų: (a) netaikytas natūralus poveikio metodas naudojant mėginius, kuriuose manoma esant virusų, (b) neatliktos galiojančios „fiktyvios infekcijos“ (pavyzdžiui, naudojant tik fosfatu buferintą fiziologinį tirpalą) arba (c) nenustatyta, kad liga būtų perduota iš gyvūno gyvūnui. Ir tai tik priedas prie esminės problemos, kad nė vienas iš tyrimų neįrodytas faktinis infekcinės dalelės, kurią jie pasišovę testuoti, egzistavimas.

Ir dar daugiau, jeigu „virusai“ tokie infekciniai, kodėl negalima tiesiog papurkšti mėginio aerozolio į gyvūnų narvus, kad jie jo įkvėptų? Telieka pasikartoti, kad tokių eksperimentų vengiama, jog virusologams netektų patiems paneigti savo teiginius apie užkrėtimus, susijusius su įsivaizduojamomis dalelėmis.

VIRUSŲ KIEKIO PARADOKSAS

Mes verčiami tikėti, kad šeimininko (pvz., žmogaus) organizme virusinės dalelės replikuojamos tokiais dideliais kiekiais, jog gali sudraskyti pačią ląstelę, kurioje jie dauginasi, bet tuo pačiu metu, anot virusologų, jų yra tiek mažai, kad nebūtinai matosi pacientų ėminiuose. Štai apie tariamą SARS-CoV-2 dalelę apskaičiuota, kad „vienu nusičiaudėjimu COVID-19 pacientas paskleidžia 200 milijonų virusų“. ^[78] Bet jeigu paimtume (fiziškai didesnį) mėginį tiesiai iš tiriamojo nosies ar plaučių, ten bus rasta lygiai nieko. Norėdami užglaistyti šią nepatogią problemą virusologai griebėsi šiaudo – netiesioginių „įrodymų“ naudojant audinių kultūras ir mėginant išburti trūkstamus virusus iš skrybėlės. Kaip rašėme straipsnyje COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją, tai apima antrąją virusologijos dvigubos apgavystės dalį, t. y. „fiktyvaus modelio – citopatologinio (CP) poveikio sukėlimo in vitro inokuliuojant tipines patologines ląstelių linijas pakeitimas į be įrodymų priimamą modelį – sveiko arba nesergančio šeimininko in vivo infekavimą, siekiant nustatyti įtariamo patogeno priežastinį ryšį su liga“. ^[79] Esame verčiami įtikėti, kad žmogaus kvėpavimo takuose, išklotuose tobulai tinkančiomis ląstelėmis šeimininkėmis, nepasigamina pakankamai virusų, kad juos būtų galima matyti, bet eksperimentiniame mėgintuvėlyje su įvairių gyvūnų įvairių tipų ląstelėmis – pasigamina?

Pagal virusologų apibrėžtį hipotetinės dalelės pasyvios ir atliekų nepalieka, tad visiška mįslė, kaip jos gali susargdinti šeimininką žmogų. „Pfizer“ pamėgino reikalą paaiškinti teigdami, kad taip vadinama „imuninė sistema reaguoja į tų kūno ląstelių pažaidą padidindama aktyvumą“, tačiau šiam nuo lubų nurašytam teiginiui patvirtinti įrodymų nepateikė. ^[80] 4-osios laidos medicininės mikrobiologijos vadovėlyje Medical Microbiology einama dar toliau ir rašoma:

Tiesioginę ląstelės pažaidą ir žūtį nuo virusinės infekcijos gali sukelti (1) ląstelės energijos netekimas, (2) ląstelės makromolekulių sintezės nutrūkimas, (3) virusinės mRNR konkuravimas dėl ląstelės ribosomų, (4) viruso promotorių (aktyviklių) ir ląstelės nuorašos (transkripcijos) stipriklių konkurencija dėl transkripcijos veiksnių (tokių kaip RNR polimerazės) bei interferono gynybinių mechanizmų slopinimas. Netiesioginę ląstelės pažaidą gali sukelti viruso genomo integracija, mutacijų sukėlimas šeimininko genome, uždegimas ir šeimininko organizmo atsakas.^{^[81]}[Paryškinta mano.]

Virusologai pasiūlė keletą hipotezių egzistuojančios dalelės patogeninių mechanizmų organizmuose (pvz., žmogaus). Vėlgi, net jei tos spekuliacijos dėl mechanizmo pasitvirtintų, simptomams sukelti reikėtų milžiniško skaičiaus jų paveiktų ląstelių. Jeigu būtų paveiktas milžiniškas skaičius ląstelių, iš jų išsiskirtų astronominiai kiekiai virusinių dalelių – tai kaip gi jų neįmanoma rasti? Virusologijai būdinga atitraukinėti dėmesį nuo aspektų, kurie gali sukelti abejonių jų iliuziniam modeliui.

A N T R O J I D A L I S

FAN WU IR KT. DIEVAS IŠ MAŠINOS

Jie buvo įsipareigoję, užsibrėžę, surasti virusą kaip priežastį tam žmogeliui. Tad buvo užmestas toks pats tinklas, kad išmeškeriotų visas tas RNR, milijonus mažų RNR gijelių, iš to žmogaus kūno, taikydami technologiją, vadinamą metatranskriptomika. Ir tai vienas iš žongliravimo genais atvejų, <…> jie gali matyti visas RNR, visas DNR, sekvenuoti jas, padauginti jas <…> Tai grįsta technologijomis, o ne mokslu <…> Ir galiausiai jie sužvejojo seką ir nusprendė, kad atrado „virusą“, nors iš tiesų ten prie viruso net iš tolo neprisiliesta, bet jie pasakė, kad būtent tai sukėlė to vyruko pneumoniją.
— Dr. Davidas Rasnickas apie tai, kaip Fan Wu ir kt. „atrado“ SARS-CoV-2 ^[82]

Straipsnyje COVID-19 apgavystė ir karas prieš žmoniją ^{^[83]}aprašėme, kaip Fan Wu komanda „išrado“ SARS-CoV-2: iš neaiškios kilmės fragmentų, kuriuos rado vieno ‚atvejo‘ neapdorotuose plaučių lavažo mėginiuose, jie sudėliojo „genomą“ in silico ir dokumentavo jį straipsnyje „Naujas koronavirusas, susijęs su žmonių respiracine liga Kinijoje“. ^[84] Išsamiau panagrinėjus šį straipsnį galima atskleisti, kaip pasitelkus giliosios metatranskriptomikos sekoskaitą ir sukurpus ‚genomą‘, apgaulės būdu suorganizuota COVID-19 pandemija – užteko tiesiog neva aptikti visas nepadorotame mėginyje esančias RNR ir sutverti neegzistuojantį patogeną. Pareiškimas, kurį galėtų pateikti bet kas, kad „[jie] identifikavo naują koronavirusų šeimai priklausančią RNR virusų padermę, čia vadinamą ‚WH žmogaus 1‘ koronavirusu“ ^[85], tai atlikę pagal vieno žmogaus, kuriam diagnozuota pneumonija, mėginį, jau pats savaime skamba absurdiškai. Autoriai mėgino jį pateisinti teigdami, kad „nors viruso izoliacija tik iš vieno paciento mėginio nėra pakankama tvirtinti, kad šis virusas sukėlė tuos respiracinius simptomus, mūsų radinius su kitais pacientais patvirtino nepriklausomi tyrėjai, atlikę atskirą tyrimą“. Visų pirma, fiziškai joks virusas nebuvo izoliuotas, tai aptarsime toliau. Antra, jų teiginys „nepriklausomi tyrėjai patvirtino“ susijęs su 2020 m. vasario mėn. straipsniu, kurio autorius Peng Zhou ir kt. — tai straipsnis, kuris nieko negali patvirtinti, o kodėl jis melagingas, paaiškinta 40 psl. Tegalima pasakyti, kad argumentuojant cikliškai, panašių genetinių sekų suradimas daugiau kaip vienu atveju vadinamas viruso patvirtinimu. GISAID duomenų bazė tai neišsenkamas tokių virusologijos nesąmonių lobynas, o iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. joje buvo daugiau kaip 12,8 milijonų paraiškų apie ‚atrastą‘ SARS-CoV-2. ^[86] Visgi nė viename jų neparodytas faktinis virusas, jie tiesiog šaukia „bingo“, nes sudėliojo panašias sekas, kurias buvo pateikę Fan Wu ir kt. bei kiti dėlionių meistrai – jokio viruso rasti faktiškai jiems net nereikėjo.

Reikia pastebėti, kad nors šio rašinio autorius nedaro pareiškimų dėl kurio nors pneumonijos arba ūminio respiracinio sindromo su karščiavimu atveji priežasties, bendroji medicinos visuomenė pripažįsta, kad maždaug puse atvejų „patogeno“ nenustatoma. ^[87]‘^[88] Tad kas privertė Fan Wu ir kt. įtarti, jog jų pacientas pasigavo visiškai naują virusą? Negi tai, kad „Uhano ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimai parodė, jog pacientas dirbo vietos uždarame jūros gėrybių turguje“? ^[89] Visgi tai mažai įtikėtina priežastis, atsižvelgiant į faktą, kad tie drėgni turgūs Kinijoje labai paplitę ir, nepaisant teorijų apie kilmę iš šikšnosparnio, Fan Wu ir kt. pranešė, kad „šikšnosparniais prekiauta nebuvo“.

Kaip ten bebūtų, jie iš savo paciento išgavo bronchoalveolinio lavažo (BAL) skysčio ir, ištyrę šį neapdorotą ėminį, pranešė, kad „visos RNR ekstrahuotos iš 200 μl BAL skysčio“. Metodikos skyriuje pateiktas išsamus aprašas, kaip jie tai padarė: „naudodami „RNeasy Plus Universal Mini“ rinkinį (gamintojas „Qiagen“), t. y. centrifugavimo mikrokolonėlėje būdu. Jie pareiškė, kad „ribosominės RNR deplecija atlikta formuojant biblioteką“. 42 psl. nurodyta, kodėl tai įtartina ir kad taip lieka daug fragmentų, atitinkančių žinomas žmogaus RNR sekas. Tada jie atliko to skystimo šūvinę sekoskaitą, pradėdami atsitiktiniu būdu skaidyti genetinę medžiagą trumpais, maždaug 150 nukleotidų fragmentais ir versti RNR į DNR, naudodami enzimą atvirkštinę transkriptazę. ^[90] Buvo sugeneruota 56 565 928 tokių trumpų skaitinių ir ši informacija suvesta į „Megahit“ ir „Trinity“ – programinės įrangos platformas, kurių algoritmai sudėliojo de novo visumą. „Megahit“ sukūrė 384 096 gretinių (hipotetiškai persidengiančių sekų) ir ilgiausia jų (sudaryta iš 30 474 nukleotidų) paskelbta kaip „vertinant nukleotidus, 89,1 % identiška“ šikšnosparnio SL-CoVZC45 sekai – dar vienam fikciniam konstruktui, kuris dar bus aptartas toliau. („Trinity“ sugeneravo virš 1,3 milijono gretinių, bet ilgiausią tesudarė 11 760 nukleotidų. Kitaip tariant, „genomas“ nebūtų atrastas, jeigu būtų naudota tik ši programinės įrangos platforma.) Žodis ‚virusas‘ staiga atsirado teiginyje „šio viruso genomo seka ir jos galai nustatyti ir patvirtinti atlikus atvirkštinės transkripcijos PGR“. Tai žongliravimas žodžiais, nes PGR tiesiog padaugina iš anksto pasirinktas sekas ir ja anksčiau nežinoto genomo patvirtinti negalima. Kaip paaiškino PGR ekspertas Stephenas Bustinas, „atliekant PGR reikia žinoti tikslinę seką, <…> tad sužinojus, kad kažko yra mėginyje, žinoma,reikia pamėginti tai izoliuoti. O izoliavus, reikia tą seką vėl sekvenuoti, kitaip PGR neveikia.“ ^[91] Tai reiškia, kad PGR pati savaime negali identifikuoti sekų kilmės, todėl Fan Wu ir kt., taikydami šią metodiką, savo aprašytų sekų kilmės nenustatė. Visgi kitame sakinyje jie pasaulį informuoja, kad „ši virusų padermė pavadinta WH žmogaus 1 koronavirusu (angl. WH-Human 1 coronavirus, WHCV)“.

— Dabar turime pristabdyti, nes būtent šiuo laiku tas pramanytas virusas, greitai pervadintas SARS-CoV-2, buvo išrastas tiesiog iš niekur. Virusas, kuris, PSO teigimu, yra COVID-19 sukeliantis patogenas.

Šį 2020 m. sausio 5 d. į genomų duomenų bazę GenBank įtrauktą „genomą“, ^[92] kurį Drostenas ir kt. pasičiupo savo suklastotoms PGR protokolo analizės sekoms gaminti, ^[93] neįtikėtinai skubiai paskelbė ir pateikė naudoti pasauliui PSO, taip paversdama WH žmogaus 1 darinį pasauliniu referenciniu genomu tariamajam patogenui nustatyti. Būtent šį išradimą reikėtų kaltinti dėl visos serijos destrukcinių triukų, įvykdytų visame pasaulyje po to, kai 2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbė pandemiją. ^[94]

Visgi kiekvienam atidesniam stebėtojui turėtų būti aišku, kad Fan Wu ir kt. straipsnyje jokių bet kokio viruso įrodymų nepateikta. Pagal apibrėžtį, virusas yra mažas, replikuoti galintis, išskirtinai viduląstelinis parazitas, kurį sudaro genomas, apsuptas baltyminio apvalkalo: tai yra infekcinė dalelė, sukelianti ligą šeimininko organizme. Tai, ką turėjo Fan Wu ir kt., tebuvo 41 metų amžiaus vyras, sergantis plaučių uždegimu, ir programinės įrangos sukurtą „genomo“ modelį, kurį sudarė nenustatytos kilmės sekos, rastos to vyro plaučių lavažo mėginyje. Norėdami suteikti reikalui teisėtumo, jie pareiškė, kad „WHCV virusų genomo struktūra nustatyta sugretinus su dviem reprezentaciniais beta genties koronavirusais: žmonių koronavirusu (SARS-CoV Tor2, GenBank prieigos numeris AY274119) ir šikšnosparnių koronavirusu (bat SL-CoVZC45, GenBank prieigos numeris MG772933).” Šie tariamieji genomai irgi tėra in silico konstruktai, kurių egzistavimas tokiu pavidalu gamtoje niekada nebuvo įrodytas, jau nekalbant apie niekad neįrodytą jų kilmę iš viruso. Štai pavyzdžiui, bat SL-CoVZC45 2018 m. atrastas taikant tokį procesą: „19 degeneruotų PGR pradmenų porų <…>, sudarytų daug kartų gretinant su turimomis SARS-CoV ir šikšnosparnio SL-CoV sekomis, esančiomis GenBank“. ^[95]

Virusų genomai turbūt laikytini didžiausia virusologijos iliuzija: iliuzija, platinančia tikėjimą, jog tikrai įrodyta, kad virusai egzistuoja. Visgi patys virusologai, atrodo, neįžvelgia lemtingų savo metodologijos klaidų, net patys teigdami, kad:

Šiuo metu visam virusų genomui sekvenuoti naudojami trys pagrindinės didelio našumo sekoskaitos [angl. high-throughput sequencing, HTS] metodai: metagenominė sekoskaita, taikinių įsotinimo sekoskaita ir PGR amplikonų sekoskaita, kurių kiekviena turi privalumų ir trūkumų (Houldcrob ir kt., 2017). Atliekant metagenominę sekoskaitą, iš mėginio ekstrahuojamos ir sekvenuojamos visos DNR (ir (arba) RNR): ne tik šeimininko, bet ir bakterijų, virusų bei grybelių. Tai paprastas ir lėšas taupantis būdas ir vienintelis metodas, kuriam nereikia referencinių sekų. Taikant kitus du HTS metodus (taikinių įsotinimo ir amplikonų sekoskaitą), sudarant ruošinius [angl. baits] arba pradmenis remiamasi referencine informacija. Metagenominės sekoskaitos naudingumą riboja tai, kad norint gauti pakankamamą kiekį viruso genomo medžiagos, reikia atlikti labai išsamią giliąją sekoskaitą. ^{^[96]}

Dar svarbesnis ‚viruso‘ sekoskaitos apribojimas yra tai, kad pačiu procesu genetinių fragmentų kilmė nenustatoma, tai kaip jį galima naudoti anksčiau nežinomo genomo sekai nustatyti? Kad būtų aiškiau – čia nekalbama apie situacijas, kai galima nepriklausomai patvirtinti nustatytas sekas, pvz., fiziškai izoliuotas bakterijų ląsteles. Be to, visiška nesąmonė yra deklaruoti, kad sekos priklauso virusui, taikant atmetimo metodą, t. y. remiantis faktu, kad jos iki šiol neįtrauktos į genų duomenų bazes. Joks virusologas negali parodyti, kad seka priklauso virusui, vien tik sudaręs pirmąjį šabloną ir pareiškęs, kad atrado patogeninį virusą. Joks virusologas ir jokiame darbo etape neišgrynina vadinamųjų virusinių dalelių, kad parodytų jų ryšį su sekomis. Ir staiga, pirmą kartą de novo sudarytas genomas tampa vertinimo pagrindu, pagal kurį kiti virusų medžiokliai matuos savo in silico sukurptus genomus arba kurs „patvirtinamuosius“ PGR protokolus.

Šio rašinio autoriaus duomenimis, virusologai neturi laboratorinio metodo, kuriuo galėtų tiesiogiai patikrinti, ar bet kuriame jų mėginyje yra RNR grandis, kurios visą dydį sudaro 30 kilobazių. Turima impulsinės gelio elektroforezės technologija patikimai atskiria tik tokio dydžio DNR grandis. ^[97] Bet kuriuo atveju, šios simuliacijos išlieka niekinės, nes net jeigu būtų galima parodyti, kad in silico sukurtas SARS-CoV-2 genomas – visa 30 kilobazių RNR seka – fiziškai egzistuoja gamtoje, virusologams dar reikėtų atlikti daug darbų. Pirmiausia, ir svarbiausia: jie turėtų įrodyti, kad seka priklauso ligą sukeliančiai ir replikuoti galinčiai dalelei, kuri gali susargdinti individą, o ne tik teigti, kad ji tai gali.

Šiuo klausimu šio rašinio autorius e. laiškais bendravo su Wellcome-Sanger instituto evoliucijos biologu, kurio manymu, ilgagrandžių RNR sekoskaita (kitaip nei tik „šūvinė“ sekoskaita) pateikė reikiamus įrodymus, kad egzistuoja „SARS-CoV-2“. ^[98] Biologas nurodė 2022 m. balandžio mėn. publikaciją, kurioje aprašyta RNR sekoskaita taikant Oksfordo nanoporų technologijos (ONT) ilgagrandį nuskaitymą ^[99] ir teigiama, kad šis metodas patvirtino „virusų“ genomų, kurie anksčiau sukonstruoti taikant „šūvinę“ sekoskaitą, tikrumą. Šiame tyrime aprašytas eksperimentas, kuriuo palyginti įvairių „SARS-CoV-2 infekuotų“ ir „fiktyviai infekuotų“ ląstelių linijų atsakai. Eksperimentinės ląstelės buvo neva „infekuotos SARS-CoV-2 Australijos virusu (Australia/VIC01/2020, NCBI: MT007544.1)“, kuris, autoriaus Leono Caly‘io ir kt. teigimu, buvo „izoliatas“ ^[100], nors viruso izoliacija niekada nebuvo pademonstruota, kaip paaiškinta 4 pav. toliau ir kaip rašyta straipsnyje COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją. ^{^[101]} Tad evoliucijos biologo argumentas rėmėsi apgaulingo eksperimento apgavikišku produktu – palyginimu su ‚fiktyvia infekcija‘, nes jo galiojimą anuliavo neteisingas pareiškimas dėl „viruso izoliacijos“, kuris savaime pasinaikino, nes virusologai pakeitė jo apibrėžtį, kad galėtų keisti kitus kintamuosius. Net jeigu pavyktų nuskaityti ilgesnius skaitinius, tai neišspręstų šių fundamentalių problemų. Evoliucijos biologas tvirtino, kad stebimų sekų ir baltymų kitimas su laiku, pateikia įrodymą, jog virusas vystosi. ^[102] Šis biologas – tai eilinė virusologijos apgaulės, prie šių radinių prikergus žodį ‚virusinis‘, auka. Kai visos tos sekos ir baltymai pirmą kartą atrasti audinių kultūrų eksperimentais, nebuvo parodyta, kad jie priklauso patogeniniams virusams, bet iki šiol teigiama, kad jos – ‚virusinės‘.

4 pav. Caly ir kt. SARS-CoV-2 „izoliacija“. Elektroninės Vero / hSLAM ląstelių kultūros supernatanto mikrofotografijos: (A) pavadinta ‚virionu‘, nors iš tiesų tai tėra nežinomos kilmės dalelė. Be to, kapsulės ‚spygliai‘ susidarė po to, kai enzimu tripsinu išėsdinti išoriniai baltymai, kad susidarytų pageidaujama išvaizda. (B) tiesiog parodytas dalelių audinių mišinyje dydis. Galiojančių kontrolinių eksperimentų su panašiais žmogaus kilmės ėminiais neatlikta.

Praėjus vos keliems mėnesiams po šio pasidalijimo, patologas / virusologas dr. Sin Hang Lee tuo pačiu tonu savo straipsnyje ^[103] pareiškė pateikęs „nepaneigiamų įrodymų taikant Sangerio sekoskaitos metodą, kad virusas [SARS-CoV-2] egzistuoja ir toliau mutuoja“ bei pakvietė atvirai diskusijai apie savo darbą. ^[104] Šio rašinio autorius priėmė iššūkį pateikti atsakymą ir nurodė virusologijos sričiai būdingas manipuliacijas moksline terminija ir esminę problemą – analizuojamų genų sekų kilmės patvirtinimą:

Norint išstudijuoti bet kurios publikacijos metodologijos skyrių, būtina atskleisti virusologijos problemas <…> Polemizuojantys virusų naratyvą pabrėžia, jog neįrodyta, kad kokia nors RNR (ar DNR) seka būtų kilusi iš konkrečios identifikuojamos dalelės, atitinkančios viruso apibrėžtį, vidaus. Tad tegalima sakyti, kad visos RNR, ekspresuojamos žinomų mikroorganizmų, įdiegtos dirbtinai (pvz., atliekant sintetinės mRNR injekcijas) arba yra nežinomos kilmės. „Mutacijos“ egzistuoja tik in silico modeliuose, kurių, kaip nepriklausomų vienetų, gamtoje nerasta. Yra kitų priežasčių, kodėl RNR sekos gali varijuoti ir varijuoja dinaminėse biologinėse sistemose ir aš nepatikėsiu, kad kuris nors virusologas nesutiktų su šiuo faktu. Vien tik aptikti RNR neužtenka išvadoms apie jų kilmę padaryti. Kilmei nustatyti reikia atlikti kitus eksperimentus. ^{^[105]}

Iš tiesų, kad ir kiek genomikos arba proteomikos technologijų būtų taikoma, negalima išvengti fakto, jog tokie virusų įrodymai primena senovinį supratimą, ant ko laikosi pasaulis – trys drambliai, stovintys ant vėžlio, stovinčio ant didesnio vėžlio – ir taip be galo.

VĖŽLYS ANT VĖŽLIO – IR TAIP BE GALO

Kaip jau rašyta, šikšnosparnio SL-CoVZC45 buvo in silico sudarytas 29 802 nukleotidų ilgio genomas, atrastas 2018 m.^[106], kurį Fan Wu ir kt. naudojo kaip genomo šabloną SARS-CoV-2 genomui sudaryti. Teigiama, kad jis gautas iš Kinijos Džedziango provincijoje sugauto šikšnosparnio žarnyno audinio. Šiame tyrime autoriai rašė, kad „visi pagauti šikšnosparniai atrodė sveiki ir akivaizdžių klinikinių sutrikimų požymių neturėjo“, tačiau pareiškė, kad virusas 89 iš 334 šikšnosparnių aptiktas taikant „pankoronavirusų atvirkštinės transkripcijos (AT) PGR tyrimą“. Jau aptarėme, kodėl nesąmoninga teigti, kad virusas ‚izoliuotas‘ vien todėl, jog stebėtas CP poveikis, tačiau šiuo atveju netgi nemėginta stebėti šio fenomeno Vero E6 ląstelių kultūrose. Vietoj to, „ZC45 agento patogeniškumas išbandytas“ kitu metodu. Tam paimta 20 μl susmulkinto šikšnosparnių žarnyno audinio ir tai suleista tiesiog į 3 parų amžiaus BALB/c žiurkių galvos smegenis. (Pagal masę, tai atitiktų kelių šimtų mililitrų medžiagos suleidimą į žmogaus galvos smegenis. ^[107]) Tokia nesąmonė – biologinio audinio suleidimas tiesiog į incestinių, neįgalių naujagimių gyvūnų smegenis – išsamiai nepaaiškinta. Kaip būdinga virusologijos eksperimentams, kontrolinės grupės, kurioje žiurkių jaunikliams tiesiog į smegenis suleidžiama panašios biologinės medžiagos, tik be tariamojo viruso, nebuvo. Ataskaitoje rašoma, kad „įtariamų virusinių dalelių“ stebėta kai kurių žiurkių smegenyse, tačiau nė vienu metu jų sudėtis arba biologinė funkcija nebuvo tokia, kaip pateikta jų „įtariamų virusinių dalelių“ skaidrėse. Be to, „infekcija“ paskelbta remiantis teigiamais AT PGR testais, kuriais žiurkių jauniklių kūneliuose jų aukojimo metu aptiktos tos pačios RNR sekos, kurios jiems neseniai suleistos – akivaizdu, kad tokiam poveikiui sukelti nereikia, kad egzistuotų virusas.

Taigi, jokių virusinių dalelių neišskyrę fiziškai, jie ėmėsi homogenizuoti, centrifuguoti ir filtruoti žarnyno mėginius ir pareiškė, kad „viruso RNR ekstrahuota naudojant rinkinį „Viral RNA Mini Kit“ (gamintojas „Qiagen“, Hilden, Vokietija) pagal gamintojo rekomendacijas“. (Paaiškinimas, kodėl tokio tipo rinkiniais neįmanoma išskirti RNR pagal kilmę, nepriklausomai nuo to, egzistuoja virusas ar ne, pateiktas 48 psl.) Tada atliktas atvirkštinės transkripcijos veiksmas, o paskui sultinys amplifikuotas PGR būdu. Autoriai pasiskelbė sekvenavę visą [SL-CoV]ZC45 genomą iš 19 degeneruotų PGR pradmenų porų, „sudarytų daug kartų gretinant su turimomis SARS-CoV ir šikšnosparnio SL-CoV sekomis, esančiomis GenBank duomenų bazėje“. Kitaip tariant, jų pareiškimas dėl viruso genomo atradimo buvo paremtas ne tiesioginiu viruso įrodymu, o tik aptikus neaiškios kilmės sekų, atitikusių dar labiau fikcinius ‚virusų‘ šablonus. Neatskleista, kokios apimties PGR amplifikacija atlikta šiuo etapu, tačiau AT PGR “atrenkamąjį tikrinimą“ sudarė pirmasis 40 ciklų turas, po kurio atliktas antrasis 30 ciklų turas. Tokia keista amplifikacija gali pateikti nebent artefaktą, tai reiškia, tikslinės sekos „aptiktos“ dėl paties proceso, o nebūtinai dėl jų buvimo mėginiuose.

Reikia pastebėti, kad šikšnosparnių viruso istorija rutuliojama nuo 2003-iųjų SŪRS „protrūkio“ ir staiga, po tūkstančių metų gyvenimo greta, žmoniją ėmė persekioti nuolatiniai pavojai, keliami virusų, knibždančių Kinijos šikšnosparnių urvuose. 2005 m. aljanso EcoHealth prezidentas dr. Peteris Daszakas buvo žurnale Science paskelbto straipsnio, pavadinimu „Šikšnosparniai – natūralus į SARS panašių koronavirusų rezervuaras“, bendraautorius. ^[108] Šio tyrimo metu Daszakas ir kompanija, taikydami tipinę apgaulią CP poveikio stebėjimo in vitro techniką, savo šikšnosparnių rinkinyje koronavirusų nerado ir pareiškė, kad „teigiamų mėginių išmatų tepinėliuose naudojant Vero E6 ląsteles, virusų PGR būdu neizoliuota“. Antra vertus jie pasidžiaugė, kad tokių virusų įrodymų gauta taikant absurdiškai didelio (35–45) ciklų skaičiaus PGR, tiriant neapdorotų šikšnosparnių mėginių preparatus. Tos sekos pavadintos „viruso sekomis“, nes (remiantis virusologų cikliniu argumentavimu) jie neva rado neabejotinai ‚virusinių‘ sekų, kurioms aptikti ir buvo sudarytas jų naudotas PGR protokolas. Dar jie iš anksto įspėjo pasaulį, kad „zoonozinių virusų, esančių šikšnosparniuose, genetinė įvairovė padidina galimybę, kad jų atmainos peržengs tarprūšinį barjerą ir sukels ligos protrūkius žmonių populiacijose“. Visų nelaimei, ta sakmė apie zoonozę iš virusologinės literatūros išplito ir į visuomenės vaizduotę. Daszakas, entuziastingas sakmės apie šikšnosparnių virusą propaguotojas ir rėmėjas, 2015 m. patarė savo kolegoms, kad norint išlaikyti pajamų srautą, jiems reikės „padidinti visuomenės suvokimą dėl MAP [medicininių apsisaugojimo priemonių], tokių kaip pandeminio gripo arba pandeminio koronaviruso vakcinos, vystymo poreikio“. ^[109]

Bet kuriuo atveju, vieno įsivaizduojamo koronaviruso atmainos šablonas grąžina prie vieno pirmųjų teiginių apie SARS-CoV, neva sukėlusio pirmąjį SŪRS „protrūkį“, genomą. 2003 m. balandžio mėn. Yijun Ruan ir kt. į GenBank duomenų bazę pateikė savo tvarinį „SARS koronavirusas Sin2500, visas genomas“, kuriam suteiktas prieigos numeris AY283794.1.^[110] Žinoma, šis genomas atrastas ne tiesiogiai sekvenuojant tariamas virusines daleles, bet sekvenuojant RNR eksperimente su Vero ląstelių kultūra bei taikant „tiek šūvinį, tiek savitųjų pradmenų metodus“, o sugretinimui kaip rėminį konstruktą naudojant „pelių hepatito viruso genomo seką (NC_001846)“. ^[111] Tas NC_001846.1 genomas atrastas 1997 m. teigiant, kad jis kilęs iš viruso, kurį „pirmiausia išgavo dr. Lawrence‘as Sturmanas“, sekvenavęs jį „kaip šablonus naudodamas citoplazminę RNR, ekstrahuotą iš L2 ląstelių monosluoksnių, infekuotų laukinio tipo MHV-A59, C12, C3, C5, C8, B11 arba B12“. ^[112] Tvirtinimas, kad jie pradėjo nuo viruso, greičiausiai pagrįstas dr. Sturmano užtikrinimu, jog jo pateiktame mėginyje toks dalykas buvo.

Dabar turėtų būti aišku, kad kiekvieno koronaviruso genomas sudarytas, kaip šabloną naudojant kitus vadinamuosius genomus, virusologams taip ir neįrodant, kad bent viena tų sekų kilusi iš viruso. Todėl pravartu grįžti atgal, prie to pirmą kartą sudaryto viso koronaviruso genomo – ‚paukštinio infekcinio bronchito viruso‘ (IBV), kurį 1987 m. pateikė Boursnellis ir kt. ^[113] o paskui visi naudojo kaip vieną iš originalių šablonų. Jie tiesiogiai nesekvenavo jokių postuluojamų virusinių dalelių, bet naudojo „septyniolika cDNR klonų, apimančių genomo 3‘ galo dažniausias 27 569 kilobazes“, nurodydami, kad klonai „gauti iš RNR, izoliuotos iš gradientiniu būdu išgryninto Beaudette‘o padermės (Beaudette & Hudson, 1937; Brown & Boursnell, 1984) viruso“. Cituojamame Browno ir Boursnellio straipsnyje teigiama, kad „kDNR klonai aprašyti anksčiau (Brown ir Boursnell, 1984).” ^[114] Tolesnė citata paimta iš jų publikacijos, kuri taip ir pavadinta „Paukščių infekcinio bronchito viruso genomo RNR tarpgeninėse srityse yra homologinių sekų“. ^[115] Šiame straipsnyje jie tvirtina, kad “IBV Beaudette padermė auginta 11 parų amžiaus embrionuotuose kiaušiniuose. Virionai izoliuoti iš alantojinio skysčio ir išgryninti izopikninio ^[116] centrifugavimo sacharozės gradientuose būdu“. Visgi, nė viename iš tų straipsnių nepateikta įrodymų, kad jie: (a) kažką išgrynino, tegu ir „virionus“, ir tam turi patvirtinančias elektronines mikrofotografijas arba (b) atliko galiojančius kontrolinius eksperimentus. Iš tiesų, pagal pateiktą informaciją tėra aišku, kad jie darė prielaidą, jog jų kultivavimo mišinyje yra virusų, ir po centrifugavimo paskelbė, kad aptiktos tų įsivaizduojamų virusų RNR sekos.

5 pav. SARS-CoV-2 filogenetinis medis GISAID.org, 2022 m. liepos 15 d. Niekada nebuvo įrodyta, kad pirmasis 2019 m. gruodžio mėn. „genomas“ (Fan ir kt.) yra viruso kilmės, bet argumentuojant virusologijai būdingu cikliniu būdu (circular reasoning), kitose vietose rastos panašios sekos pavadintos, kaip besivystančio „viruso“ įrodymas. Todėl taikant nekontroliuojamas metodikas sukurtas in silico šeimos medis irgi yra fikcinis. Atrinktas genų sekas aptikus (arba darant tokią prielaidą) aplinkoje, viruso egzistavimas nepatvirtinamas, jeigu nenustatyta sekų kilmė arba joms priskirtos neteisingos savybės. Tas pats taikoma ir aptiktiems baltymams.

Pirmapradis teiginys apie virusą (IBV) pasirodė maždaug 1930-aisiais ir rėmėsi tomis pačiomis ydingomis išvadomis, padarytomis taikant tą pačią metodiką, kurią 1911 m. taikė Rousas sarkomos „viruso“ eksperimentuose (žr. 16 psl.). IBV atveju medžiaga paimta iš sergančių vištų, perfiltruota Berkefeldo bakteriniais filtrais ir tada įvesta kitoms vištoms į kvėpavimo takus. ^[117] Padarius prielaidą, kad tai galėtų susargdinti ir paukščius recipientus, paskelbta, jog „šie rezultatai rodo, kad ligą sukelia filtruojamas virusas“. Visgi nė vienu laiko momentu neatliktas eksperimentas, parodęs, kad toksinį poveikį tikrai sukėlė infekcinė dalelė. Apibendrinus, tolesni „koronavirusų“ filogenetiniai medžiai, sudaryti po 1980-ųjų, nėra „besivystančių virusų“ įrodymas, o tik rodo, kad sudaryta daugiapakopė rinkodaros schema, neturinti nustatyto fizinio produkto.

Žmonijai pavojų kelia tai, kad tariami koronavirusų genomai, sugeneruoti pagal virusologų spekuliatyvius šablonus, dabar naudojami kaip šablonai kurti preparatams, kurie bus injekuojami nelaimėliams recipientams, apmulkintiems ir priverstiems įtikėti, kad naujausias virusologų atradimas – realus. Būtent taip: kas prasidėjo mažomis virusologų pramanytomis genomų invencijomis baigėsi milžiniškos apimties visiškai nereikalingomis medicininėmis ir politinėmis intervencijomis. Pavojinga ir absoliučiai eksperimentinio pobūdžio mRNR bei nanolipidų biotechnologija nužudė daugiau žmonių nei visos kitos vakcinos per pastaruosius 30 metų kartu paėmus ir „viščiukų“ skaičiavimas tik prasidėjo. ^[118]

CDC TEIGINIAI APIE SARS-COV-2

Šiam laikmečiui vėluoti įprasta, tad ir CDC atsakymui į užklausą pagal FOIA pateikti prireikė aštuonių mėnesių. Klausimas buvo susijęs su jų teiginiu dėl „SARS-CoV-2 izoliavimo“, pateiktu 2020 m. birželio mėn. žurnalo Emerging Infectious Diseases numeryje paskelbtame Jennifer Harcourt ir kt. straipsnyje „Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2, gautas iš koronavirusine liga sergančio paciento JAV“. ^[119] Mano kolega CDC pateikė paprastą klausimą: „Ar šį straipsnį paskelbęs mokslininkas naudojo kontrolės grupes? Jeigu taip, ar kontrolės grupėms naudotas tokios pačios sandaros ląstelių kultūrų mišiniai, kaip ir eksperimentinėms grupėms, tik be mėginio, kuriame buvo tariamųjų virusų? <…> Jeigu kontrolės grupės naudotos, prašyčiau nurodyti išsamius jų duomenis.“ ^[120] Užuot paprašę atsakymo į šį paprastą klausimą Jennifer Harcourt arba vieno iš jos komandos narių, 2022 m. kovo 29 d. CDC atsakė, kad jie „pateikė 37 puslapių atsakomuosius užrašus ir vieną Excel lentelę“, kurie neva susiję su prašoma medžiaga. ^[121] Apibendrinus, CDC „atsakomuosiuose užrašuose“ buvo tokia informacija: ^[122]

Vidiniais CDC e. laiškais platinami vaizdai, kaip 6 pav., kuriais ketinama parodyti „mikroskopines galimo 2019 N-CoV iš 1-ojo JAV atvejo nuotraukas“. CDC mikrobiologijos mokslininkas Azaibis Taminas vylėsi, kad „tam tikrą šiuose 7 lizatuose matomą CP poveikį sukėlė 2019 N-CoV“, o jo bendradarbis Stephenas Lindstromas pridūrė, kad čia buvo „puikiai pavaizduotos labai nelaimingos ląstelės“. Respiracinių virusų imunologijos grupės vadovė Natalie Thornburg tada paklausė, ar jie „galėtų atsiųsti originalius JPEG arba TIFF failus su tais CP poveikio vaizdais“, nes ji norinti pradėti dirbti prie spaudai tinkamos kokybės vaizdo.
GenBank prieigos numeriai MT020880 ir MT020881, kurie nurodyti Harcourto ir kt. / CDC publikacijoje ir jau prieinami viešai.

6 pav. 2022 m. kovo 29 d. CDC atsakyme į užklausą pagal FOIA išsamios informacijos apie „fiktyviojo užkrėtimo“ eksperimento skaidres nepateikta, nors to konkrečiai prašyta. Kitos skaidrės pateiktos kaip (spėjama) SARS-CoV-2 citopatinio poveikio (ir tuo pačius hipotetinio egzistavimo) įrodymas.

3. Na Zhu ir kt. žurnale New England Journal of Medicine paskelbtame straipsnyje „Naujas koronavirusas, išgautas iš pneumonija sergančių pacientų Kinijoje 2019 m.,“ ^[123] kuriame, anot CDC elektroninės mikroskopijos specialistės Cynthia Goldsmith, „pateikti 2 labai gražūs EM vaizdai 3 paveiksle, kurių vienas yra iš ,žmogaus kvėpavimo takų epitelio‘“. Šio straipsnio vaizdinę medžiagą išnagrinėjome savo straipsnyje COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją, kuriame kaltinome Na Zhu ir kt. atlikus nekontroliuojamus audinių kultūrų irimo eksperimentus ir pateikus elektronines mikrofotografijas, kuriose matomas nepatvirtintos sudėties ir biologinės funkcijos užląstelines vezikules jie pakrikštijo „2019-nCoV“. ^[124] (Vienas iš straipsnio bendraautorių Wenjie Tan 2020 m. kovo 18 d. Torstenui Engelbrechtui sakė, kad jie turėjo „sedimentuotų, o ne išgrynintų virusinių dalelių vaizdą“. ^[125] Tad teiginys, kad tai – „virusinės dalelės“ tiesiog nepagrįstas, nes nė vienoje straipsnio dalyje nenurodyta šių įsivaizduojamų pūslelių sudėtis arba biologinė funkcija).

4. Lentelė su „4 virusų“, pateiktų į CDC respiracinių virusų diagnostikos laboratoriją, rezultatais ir neaiškiai nurodytu PGR ciklų slenksčiu.

5. Puslapis, prasidedantis žodžiais „Siekdama supaprastinti administracinius veiksmus ir išsamiai atsakyti į Jūsų užklausą, programavimo komanda pateikė tolesnę informaciją atitinkamomis tinklalapių nuorodomis“, kuriose, beje, nėra absoliučiai jokių duomenų, kaip ir ar CDC „virusų izoliacijos“ eksperimentai buvo tinkamai kontroliuoti.

2021 m. gruodžio 23 d. Christine Massey taip pat pateikė užklausą į CDC, prašydama išsamios informacijos apie Harcourto ir kt. „fiktyvaus užkrėtimo“ eksperimentus, įskaitant „medžiagos iš neinfekuotų nosiaryklės ir burnaryklės tepinėlių ėminių kiekį, pridėtą į ląstelių kultūros kontrolinę grupę“. ^[126] 2022 m. gegužės 10 d. CDC atsakė ir į Massey užklausą, pateikdami 36 puslapius panašios nenaudingos informacijos ir atsiprašymą:

Atsižvelgiant į tam tikras Jūsų užklausos dalis, paieška mūsų ištekliuose nepateikė dokumentų, susijusių su Jūsų užklausa. Šios Jūsų užklausos dalys yra „<…> Ląstelių kultūra – išsami informacija apie eksperimentines grupes:“, „Ląstelių kultūra – ‚fiktyvaus užkrėtimo‘ / kontrolės grupės detalės:“ ir „‚Viso genomo‘ sekoskaita – išsami informacija apie grynumą bei kontrolę:“ Jūsų užklausa ištyrimui nusiųsta Nacionaliniam imunizavimo ir respiracinių ligų centrui (NCIRD) ir gautas atsakymas, kad tam tikra išsami informacija, kurios užklausėte, nėra kontroliuojama arba tvarkoma CDC. ^{^[127]}

Kitaip tariant, arba CDC visiškai nerūpi, kad jie netaiko mokslinės metodikos, arba jie nutuokia, kad žaidimas eina į pabaigą ir dabar tiesiog atsirašinėja beprasmiais atsakymais. Bet kuriuo atveju, jeigu ši įstaiga remia nekontroliuojamų eksperimentų taikymą virusų egzistencijai įrodyti, jos negalima laikyti patikimu mokslinės informacijos šaltiniu.

KĄ ATSKLEIDĖ PENG ZHOU IR KT.

Buvo atvejų, kai tyrėjai pateikė atsakymus apie jų taikytus metodus ir (tyčia ar ne) bei stebėtinai atvirai atskleidė savo nemokslinius eksperimentus. 2020 m. vasario 3 d. Peng Zhou ir kt. gamtos mokslų žurnale Nature paskelbė straipsnį „Pneumonijos protrūkis, susijęs su nauju, galimai šikšnosparnių kilmės, koronavirusu“, kuriame teigė atlikę „naujo koronaviruso (2019-nCoV) identifikaciją ir apibūdinimą“. ^[128] „Izoliavimo“ eksperimento metu autoriai sugeneravo vaizdus, kur atseit „2019-nCoV infekuotose“ Vero E6 ląstelėse matomas akivaizdus CP poveikis, o „fiktyviai infekuotose ląstelėse“, ^[129] kurios turbūt laikytos „kontrolės priemone“, CP poveikio nebuvo. Bet kokio pobūdžio buvo tas kontrolės eksperimentas? Jų skelbtame straipsnyje išsamios informacijos nebuvo, tad 2021 m. rugpjūčio mėnesį su autoriais susisiekė vienas iš mano bendradarbių, kuriam pavyko išpešti vieną kitą prisipažinimą iš straipsnio bendraautoriaus Xing-Lou Yangu. Pirmiausia, nepaisant fakto, kad eksperimentų su teigiama kontrolės medžiaga visai neatlikta, Yangas nurodė, kad eksperimento grupėse jie padvigubino penicilino ir streptomicino dozes. ^[130] Į klausimą, kodėl pakeistas šis kintamasis, gautas toks atsakymas: „anti‑anti [dviejų rūšių antibiotikai] naudoti, siekiant išvengti užkrėtimo bakterijomis ir grybeliais viruso izoliacijos metu, tad 1 % arba 2 % koncentracija poveikio ląstelių augimui neturėjo. 2 % 1-ojoje kartoje naudoti, tik siekiant išvengti užkrėtimo iš mėginių.“ ^[131]

Mano bendradarbis pasiūlė, kad turėjo būti atliktas dar vienas kontrolinis eksperimentas naudojant didesnę antibiotikų dozę, kad būtų galima užtikrinti, jog tai nėra vienas iš CP poveikio veiksnių inkstų ląstelių linijoje. Tada Yangas ėmė išsisukinėti: „jeigu jau esi tikras, kad bus išvengta kontaminacijos bakterijomis arba grybeliais, tada daugiau anti-anti naudoti nereikia“ ^[132], tarsi ignoruodamas esminį aspektą, jog papildomi antibiotikai patys toksiški ląstelėms (ypač streptomicinas, kuris, kaip žinoma, toksiškai veikia inkstus). Viena aišku, pagrindiniam eksperimentui naudoti kiti kintamieji nei kontrolės grupei, todėl tai dar labiau apribojo rezultatų galiojimą.

Dar vienas suabejoti verčiantis autorių prisipažinimas yra, kad jų eksperimento grupėje tik viename iš 24 šulinėlių, kuriuose kultivuotos Vero E6 inkstų ląstelės, nustatyta CP poveikio įrodymų. ^[133] Tad faktas, kuris veikiau turėtų būti suprastas kaip eksperimento paklaidos riba, straipsnyje, kuris iki 2022 m. liepos mėn. buvo 1,34 milijono kartų atvertas ir daugiau kaip 10 tūkstančių kartų cituotas, imamas už pagrindą teigiant, kad atrastas naujas mirtinas patogenas. ^[134] Ar kiti autoriai, cituojantys šį straipsnį, suvokia, ant kokio vargano „įrodymų“ pagrindo pastatytas kortų namelis, vadinamas COVID-19? Galbūt jų net netrikdo tokios išpažintys, nes biologiniai eksperimentai vis rečiau atliekami, o in silico sugeneruoti „genomai“ absurdiškai paskelbiami kaip teikiantys pakankamai įrodymų virusų egzistencijai pagrįsti. Zhou ir kt. atveju, jų kompiuterinė simuliacija išdidžiai paskelbta kaip „vertinant visą genomą, 96 % identiška šikšnosparnių koronavirusui“. Savo naujai iškeptą virusą jie nusprendė palyginti su tuo šablonu, remdamiesi nesąmone, kad „ankstesni tyrimai parodė, jog šikšnosparnių SARS-CoV gali infekuoti žmones“. ^[135] Jų programinė įranga sugeneravo darinį, tapusį GenBank prieigos numeriais MN996527–MN996532, o šis rašinys skirtas parodyti tokios formos „įrodymų“, stokojančių tinkamų kontrolės priemonių, dirbtinumą.

Kontrolės grupė Vero E6	Eksperimentinė grupė Vero E6
Ląstelių kultūros plokštė: 24 šulinėliai Ląstelių linijos: Vero E6 Terpė DMEM: 0,5 ml šulinėliui Veršelių fetalinis serumas: 2 % Anti-anti: 1 % Tripsinas: nedėta	Ląstelių kultūros plokštė: 24 šulinėliai Ląstelių linijos: Vero E6 Terpė DMEM: 0,5 ml šulinėliui Veršelių fetalinis serumas: 2 % Anti-anti: 1 % (1 karta, (1 % kita karta)Tripsinas: nedėta

7 pav. Peng Zhou ir kt. tyrimas bei jų anksčiau neatskleista metodologija: padvigubinti antibiotikų kiekį eksperimentinėje grupėje, kad CP poveikis atsirastų tik viename iš 24 šulinėlių. Remiantis šiuo pareiškimu, tai įrodo naujo virusinio patogeno ‚2019-nCoV‘, vėliau pervadinto SARS-CoV-2, egzistavimą.

DAR APGAULIŲ IŠ UHANO?

2022 m. pradžioje matematikas, dirbantis su dr. Stefanu Lanka, išleido susijusių sekoskaitos duomenų, sugeneruotų Fan Wu ir kt., analizę. ^[136] Iš pradžių padaryta išvada, kad:

kartotinai atlikus de novo sudarymą naudojant Megahit (v 1.2.9) nustatyta, kad paskelbtų rezultatų negalima pakartoti. Gali būti, kad ten atrastos žmogaus kilmės (ribosominės) ribonukleorūgštys, o ne tai, kas paskelbta [Fan Wu ir kt.]<…> Trūksta įrodymų, kad vadinamajam SARS-CoV-2 genomui sukonstruoti panaudotos tik viruso nukleorūgštys. Be to, atsižvelgiant į vadinamojo viruso genomo grandies sukonstravimą, nepaskelbta apie jokių įmanomų kontrolės eksperimentų rezultatus. Tai galioja visoms kitoms referencinėms sekoms, minimoms šiame darbe. SARS-CoV-2 atveju, aiški kontrolės priemonė būtų įrodymas, kad vadinamojo viruso genomo negalima sudaryti iš netikėtų RNR šaltinių, kurie būtų žmogaus arba kitos kilmės.

Nepaisant fakto, kad reiktų atmesti visas šiandien virusologų taikomas virusų atradimo metodikas, negalėjimas pakartoti jų pačių eksperimentų gaunant tokius pačius rezultatus (atkuriamumo stoka) kelia esminį klausimą apie aplinkybes, kurioms esant pirmieji SARS-CoV-2 atradėjai paskelbė pasauliui apie naująjį virusą. Iš tiesų, atlikus šią nepriklausomą analizę gauti tik 28 459 gretiniai, o tai reikšmingai mažiau, nei rašė Fan Wu ir kt. (384 096). Be to, ilgiausią nepriklausomų mokslininkų atrastą gretinį sudarė 29 802 nukleotidai, kas yra 672 nukleotidais mažiau nei pas Fan Wu. Tai reiškia, kad „paskelbtų sekoskaitos duomenų negalima naudoti sudarymui kaip originalių skaitinių“. Matematikos specialisto analizėje padaryta tokia išvada:

Sugretinus su 2021-12-05 nukleotidų duomenų baze, nustatyta didelė sutaptis (98,85 %) su „Homo sapiens RNA, 45S preribosomal N4 (RNA45SN4), ribosomal RNA“ (GenBank: NR_146117.1, 2020-07-04). Šis pastebėjimas prieštarauja [1] pateiktam tvirtinimui, kad atlikta ribosominės RNR deplecija ir žmogaus sekų skaitiniai išfiltruoti naudojant referencinį žmogaus genomą (human release 32, GRCh38.p13). Čia svarbu pabrėžti faktą, kad iki čia aptariamos sekų bibliotekos SRR10971381 publikacijos, sekos NR_146117.1 paskelbta nebuvo. Šis pastebėjimas rodo, kaip sunku a priori nustatyti atskirų nukleorūgščių fragmentų, naudotų konstruojant vadinamąsias virusų genomo sekas, tikslią kilmę.

Bet kuriuo atveju, čia problemos dar nesibaigė. Tam tikrų gretinių pasiskirstymo aprėptis buvo labai nenuosekli ir, atsižvelgiant į didelį paklaidų rodiklį, iškėlė klausimą, ar kai kurios iš sekų nebus tiesiog pagamintos pačios PGR amplifikacijos sąlygomis. Klausimas vėlgi liko atviras, nes taikant nemokslinį metodą neatlikta tinkamų kontrolinių eksperimentų (su panašiais žmonių mėginiais) tokiai galimybei ištirti. Nepriklausoma analizė parodė, kad Fan Wu ir kt., tirdami savo vienu iš pirmųjų COVID-19 atvejų pavadinto plaučių uždegimu sergančio 41 metų vyro iš Uhano mėginius, galėjo rasti geresnius in silico atitikmenis ‚ŽIV‘ ir ‚hepatito D virusui‘ nei „naujajam koronavirusui“. Jeigu virusologams knieti atrasti virusą, sėkmė priklauso nuo jų pačių sudaromų protokolų dizaino ir to, kokią paiešką jie užduoda savo kompiuteriui – bet kaip šie aiškiaregiai sužino, ko ieškoti?

KAIP PROFESORIUS STEPHENAS BUSTINAS UŽDEGĖ ŽALIĄ ŠVIESĄ PGR PANDEMIJAI

Mokslininkai linkę laikytis nuomonės, kad viskas už jų domėjimosi srities ribų yra teisinga ir jie gali tuo tiesiog pasikliauti.
— Davidas Crowe‘as po savo pokalbio su Stephenu Bustinu 2020 m. balandžio mėn. ^[137]

Norint išlaikyti COVID-19 ‚pandemijos‘ iliuziją, reikėjo atvejų. Juos pateikė didžiausia kada nors žmonijos istorijoje organizuota ‚testavimo‘ programa, apimanti milijardus PGR rinkinių, išplatintų visame pasaulyje. Mums ligšiol neaišku, kodėl Stephenas Bustinas, būdamas „pasaulyje pripažintu kiekybinės PGR atstovu, kurio vykdoma mokslinė veikla skirta molekulių tyrimo metodikai paversti praktiškomis, patvariomis ir patikimomis klinikinio ir diagnostinio naudojimo priemonėmis“ ^[138], nevaliojo ryžtingai nurodyti, kad PGR procesas naudojamas netinkamai. Bustinas buvo pagrindinis 2009 m. publikacijos „MIQE gairės: minimali informacija apie kiekybinių tikralaikių PGR eksperimentų skelbimą“ ^[139], kurioje išdėstytos šios pagrindinės tikralaikių PGR eksperimentų sąvokos:

2.1 Analizinis jautris reiškia minimalų skaičių kopijų mėginyje, kurį reikia tiksliai išmatuoti atliekant analizę, o klinikinis jautris – tai tą sutrikimą turinčių individų, kuriems atliekant analizę nustatomas teigiamas to sutrikimo rezultatas, procentinė dalis <…>
2.2 Analizinis savitumas reiškia kiekybinės PGR analizės gebą nustatyti tinkamą tikslinę seką, o ne kitus, nesavituosius, taikinius, kurių irgi yra mėginyje. Diagnostinis savitumas – tai to sutrikimo neturinčių individų, kuriems atliekant analizę nustatomas neigiamas to sutrikimo rezultatas, procentinė dalis.

Jeigu Bustinas norėtų likti ištikimas mokslui, jis būtų sustabdęs PGR pandemiją 2020 m. sausio mėn., kai buvo paskelbti Cormano-Drosteno PGR protokolai. ^[140] Žodis ‚savitumas‘ [specifiškumas] Cormano-Drosteno straipsnyje paminėtas tik vieną kartą ir be jokios sąsajos su klinikine būkle, jau nekalbant apie virusinę infekciją. Kitaip nei teigiama straipsnyje, „2019-nCoV“ atrasta nebuvo, vienintelis nustatytas dalykas – jų tyrimo analizinis savitumas aptinkant pasirinktas tikslines sekas. Tai buvo in vitro molekulinės reakcijos eksperimentas su sintetine nukleorūgščių technologija, kuriam visiškai nereikia, kad egzistuotų virusas. Be to, nebuvo nustatyta, kaip PGR rezultatas koreliuoja su klinikine būkle, t. y. niekada neįrodyta, kad COVID-19 PGR rinkiniais galima žmonėms diagnozuoti kažkokį sutrikimą. Nesama liga, pagrįsta išgalvotu virusu.

Be savitumo problemos, nebuvo išdiskutuota ir tai, kad pasaulinio lygio PGR ekspertas Davidui Crowe‘ui 2020 m. balandžio mėn. pasakė, kad (netgi operuojant virusologų terminais) laikyti koronaviruso PGR rezultatą „teigiamu“ po 36–37 ciklų, kaip buvo daroma visame pasaulyje, yra „absoliutus nonsensas. Tai absurdas, kad ir kaip pažiūrėtum.“ ^[141] Dar labiau PGR apgaulė išryškėjo 2021 m. vasario mėn. Ericui Coppolino imant interviu iš Bustino Planet Waves FM laidoje.^[142] Coppolino siekė gauti daugiau išsamios informacijos apie probleminį atvirkštinės transkripcijos (AT) etapą AT PGR procese, bet po pokalbio pasirodė, kad tai, ką reporteris laikė abejotino tikslumo testu, iš tiesų buvo visiška apgaulė. ^[143] Atrodė, kad Bustinui nelabai patiko Coppolino pastaba, jog visi teigiami PGR rezultatai vadinami „patvirtintais infekcijos atvejais“, net nesant jokių simptomų. ^[144] Užuot pripažinęs, kad PGR rinkinių diagnostinis savitumas niekada nebuvo nustatytas, Bustinas pabėrė neesminių paaiškinimų, tokių kaip „intensyviosios priežiūros skyriai šiuo metu perpildyti“.

Jis toliau gynė PGR protokolų naudojimą įtikinėdamas, kad „šią pneumoniją sukėlė šis virusas. Ir tas virusas ėmė rodytis, kai vis daugiau žmonių ėmė kreiptis dėl tų pačių simptomų. O pagal tuos pradmenis tas virusas aptinkamas.“ Kai Coppolino jį ėmė spausti, kad tokiems pareiškimams daryti trūksta viruso izoliacijos, Bustinas atsakė, jog „seka nustatyta paėmus mėginius iš konkretaus paciento, kažką išauginus ir tada susekvenavus; o kas gauta ir buvo SARS virusas“. Deja, Bustinas, kaip būdinga virusologams, irgi linkęs neteisingai vartoti terminą ‚izoliacija‘ ir nepagrįstai žongliruoti kita su ‚viruso‘ atradimu susijusia terminologija. Lemtinga problema ta, kad nesvarbu, kaip gerai sudaryti kažkokie pradmenys (angl. primers) – jeigu nežinoma genų sekų, kurias daugina PGR, kilmė arba svarba, vien tik iš jų buvimo jokių išvadų daryti negalima. Bustinas gali kiek nori įtikinėti pasaulį dėl labai didelių PGR protokolo analizinio funkcionalumo galimybių, programos vinis čia yra šio testo diagnostinio funkcionalumo nustatymas. Net jeigu būtų įrodyta, kad fiziškai egzistuoja SARS-CoV-2 ir PGR būtų pripažinta galiojančia diagnostikos priemone, Bustinas turėtų pripažinti, kad nė viena iš PGR analizių nebuvo suskurta, kaip nurodyta jo MIQE gairėse ir nė vienos jų negalima kvalifikuoti kaip kliniškai validuotos.

Nustebino, kad to paties interviu metu jis neigė iš anksto žinojęs apie netikrą kokliušo protrūkį 2006 m. Dartmouth-Hitchcock ligoninėje Naujajame Hamšyre, kai naudotas PGR rinkinys pateikė 100 % klaidingai teigiamų rezultatų. ^[145] Bustinas tvirtino apie tai pirmą kartą išgirdęs vos kurį laiką prieš šį interviu, beveik 15 metų po fakto, kai perskaitė apie tai Coppolino tinklalapyje straipsnyje, pateiktame ruošiantis interviu. Visgi incidentas buvo gerai žinomas ir aprašytas laikraštyje The New York Times, kur jį komentavo daug visuomenės sveikatos ir diagnostinio testavimo specialistų. ^[146] 2006 m. Bustinas dirbo molekulinės biologijos profesoriumi, tad labai keista, kad tokio lygio PGR specialistas 2006 m., kai atsitiko incidentas, negavo užklausos iš kolegų medikų. Iš tiesų, tuo metu buvo vos keli PGR ekspertai, į kuriuos būtų galima kreiptis, ir tas atvejis laikytinas ankstyvuoju įspėjimu, kaip katastrofiškai neteisingai gali būti naudojama PGR kaip klinikinės diagnostikos priemonė. Tarsi to būtų maža, tas atvejis buvo susijęs su įtariamu sukėlėju mikrobu (bakterija Bordetella pertussis), kurį galima fiziškai izoliuoti ir pagal kurio genų sekas galima sukalibruoti PGR. Visai kitaip, SARS-CoV-2 PGR protokolai tiesiog sukalibruoti pagal nežinomos kilmės genų fragmentus. Coppolino paspaudus Bustiną pasisakyti šiuo klausimu, jis atsakė: „gerai, žinote, tai tikrai yra standartinis šio proceso būdas ir aš iš tiesų negaliu pasakyti kažko daugiau, išskyrus tai, kad aš laikau jį visiškai priimtinu ir tai yra tam skirtas metodas“. ^[147]

Kai Bustiną kalbino Coppolino, mokslininkas jau buvo kartu su kitais parašęs tuo metu spaudai pateiktą straipsnį, pavadintą „COVID-19 ir diagnostinis SARS-CoV-2 testavimas atliekant AT kPGR Faktai ir klaidos“, kuris paskelbtas vėliau 2021 m. vasario mėn. ^[148] Šiame straipsnyje, Bustinas ir kompanija teigė, kad „[Cormano-Drosteno] analizė funkcionavo ir savituoju būdu nustatė patogeną, o ją kuriant dalyvavę mokslininkai parodė neįtikėtiną nuovoką bei pasiaukojimą, taip greitai pateikdami PGR grįstą testą, kurį galima naudoti praktiškai“. Atmetus ditirambus, klausimas išlieka atviras – o kokiam gi patogenui ji buvo savita? Ar Bustinas su kompanija norėjo pasakyti, kad PGR testai saviti (a) trumpoms taikininėms RNR sekoms, (b) koronavirusui, pavadintam SARS-CoV-2 arba (c) PSO sukurtai ligai, pavadintai COVID-19? Cormano-Drosteno straipsnyje tiesiog rašoma apie analizinį savitumą amplifikuojant kelias pasirinktas RNR sekas, ten nieko nerašoma nei apie viruso atradimą, nei apie ligos diagnozavimą. MIQE gairių sudarytojas tikrai žinojo, kad iš trijų variantų moksliškai pagrįstas tik (a) ir kad nieko nėra ir nebuvo patvirtinta klinikiniam naudojimui. Nepaisant to, straipsnyje toliau daroma keista iš nieko neišplaukianti išvada, kad „PGR tyrimas tai tinkama priemonė didelės apimties testavimui atlikti, kaip parodė milijonai iki šiol atliktų testų“. Ar Bustinas pamiršo, kad testai tėra molekulinės amplifikacijos priemonė? Kaip 1993 m. įspėjo PGR išradėjas dr. Kary‘is Mullisas: „Nemanau, kad galima netinkamai naudoti PGR, tikrai ne. Bet jos interpretacija [piktnaudžiauti galima]“. ^[149]

PGR tiesiog padaugina pasirinktas genetines sekas, o pačia molekuline reakcija negalima nustatyti nei jų kilmės, nei jų buvimo reikšmės. Jeigu tam tikras PGR protokolas atliktas teisingai ir jo analiziniai jautris bei savitumas siekia 100 %, teigiamas rezultatas iš tiesų nerodo nieko daugiau, tik patvirtina, kad mėginyje yra tikslinė seka. Tačiau teigiant, kad PGR yra diagnostikos priemonė, turėtų būti aišku, kad iš pradžių reikia atlikti klinikinio validavimo tyrimus, o tik paskui naudoti ją klinikinėje praktikoje. Cormano-Drosteno straipsnyje šis etapas praleistas, o PSO sudarė sąlygas šiai apgaulei, 2020 m. sausio 13 ir 17 dienomis savo tinklalapyje paskelbdama PGR protokolus – dar prieš paskelbiant straipsnį. ^[150] Paskui PGR tiesiog naudota tuo pačiu cikliško argumentavimo būdu, skelbiant teiginius apie „infekcijų“ diagnozavimą žmonėms.

Per kitą tariamosios pandemijos ankstyvąją fazę į sceną išėjo tokie „ekspertai“ kaip Australijos infekcinių ligų specialistas asocijuotasis profesorius Sanjaya Senanayake‘as, viešai platinantis nepagrįstus teiginius apie testų tikslumą. 2020 m. balandžio 26 d. apie COVID-19 testavimą jis teigė, jog „tikro auksinio standarto, su kuriuo būtų galima palyginti, nėra <…> COVID-19 auksinio standarto testo neturime, tad dabar naudojami testai, PGR testai, ir yra mūsų auksinis standartas. Bet gali būti, kad jais įmanoma aptikti tik apie 70 % atvejų“. ^[151] Senanayake‘as davė suprasti, kad nesant auksinio standarto galima tiesiog daryti prielaidą, jog naują PGR testą galima validuoti juo pačiu. Tačiau tai prieštarauja visiems mokslo principams, susijusiems su testų validavimu. Dėl tokio nukrypimo nuo pripažintų validavimo logikos doktrinų neaišku, kaip jis apskaičiavo, jog testas suveikia tik „apie 70 % atvejų“, jau nekalbant apie proto akrobatiką, susijusią su „auksiniu standartu“, kuris pats save aptinka tik 70 % atvejų. Telieka sutikti su jo netyčiniu pripažinimu, kad „tikrojo auksinio standarto“ testuojant COVID-19 nėra, nes tikrasis auksinis standartas net neegzistuoja – jis gaunamas tik fiziškai izoliavus virusinę dalelę ir patvirtinus, kad ji tokia yra.

PSO sau galvos dėl nesamo auksinio standarto ir viruso įrodymų nekvaršino ir įtvirtino PGR apgaulę apibrėždami, kad COVID-19 atvejis tai „asmuo, turintis laboratorinį [2020 m. tai paprastai buvo PGR] COVID-19 infekcijos patvirtinimą, neatsižvelgiant į klinikinius požymius arba simptomus“. ^[152] Šiuo vienu sakiniu jie proklamavo, kad kliniškai nevaliduoti PGR testai turi 100 % diagnostinį savitumą ir iki absurdo iškraipė žodžio „infekcija“ prasmę, įtraukdami asmenis, neturinčius požymių arba simptomų. Etimologiškai žodis ‚infekcija‘ kilo iš lotyniško veiksmažodžio inficere, reiškiančio dažyti arba sutepti. 2009 m. Mosby’io medicinos žodyne pateikta tokia infekcijos apibrėžtis: „(1) patogeninių mikroorganizmų, kurie veisiasi ir dauginasi, invazija į kūną, sukelianti ligą dėl vietinės ląstelių pažaidos, toksinų sekrecijos arba antigenų-antikūnų reakcijos šeimininko organizme ir (2) liga, sukelta patogeninių mikroorganizmų invazijos į kūną“. ^[153] Autorius nenurodo, kad patogenišku laikytinas kiekvienas mikrobas, todėl pripažinta žodžio ‚infekcija‘ prasmė sietina su ligotumo būkle – kitaip vartotinas terminas ‚komensalizmas‘ ^[154]. PSO įvedė naują absurdišką ‚pandemijos‘ apibrėžtį ^[155], o dabar bando iškraipyti, kas yra infekcija, atsiedami šią sąvoką nuo ligos ir pririšdami tik prie PGR testo rezultatų. Kary‘is Mullisas labai taikliai apibūdino PGR kaip „tai tiesiog toks procesas, kai iš kažko padaroma labai daug kažko“. ^[156] Nelaimei, įtakingi specialistai, kaip Bustinas ir Senanayake‘as, keliais COVID-19 eros etapais parėmė virusologinį molekulinės gamybos priemonės naudojimą įvairiausiais nepagrįstais pareiškimais, įskaitant nepatvirtintą jos gebą diagnozuoti naują infekciją ir aptikti tariamąjį virusą.

Reikia pastebėti, kad tendencingas PGR interpretacijos kraipymas prasidėjo dar prieš paleidžiant amplifikacijos procesą. Pavyzdžiui, Roche „High Pure Viral RNA Kit“ [ypač grynos virusinės RNR rinkinio], naudojamo mėginiams PGR paruošti, apraše nurodyta, kad juo „staigiai izoliuojama virusų RNR iš žinduolių plazmos, serumo, kūno skysčių ir ląstelių kultūros supernatantų“. ^[157] Iš pateiktos preparato informacijos neaišku, kaip rinkinys gali atskirti tariamųjų virusų RNR nuo kitų mėginyje esančių RNR. ^[158] Procesas apima „poli(A) pernašos RNR“ kaip surišančiojo adityvo veiksmą, bet poliadenilintos sẽkos nėra savitosios, ^[159] o tolesniais gamintojo aprašytais buferinimo bei centrifugavimo veiksmais taip pat negali būti įmanoma diferencijuoti RNR pagal kilmę. Nepaisant to, skyriuje „Protokolai“ rašoma, kad galutinis produktas yra „išgryninta virusinė RNR“, ^[160], tad kiekvienas, patikėjęs šiuo nepagrįstu teiginiu, gavęs teigiamą AT PGR rezultatą manys, kad tai viruso įrodymas. Tą patį galima pasakyti apie Roche „High Pure Viral Nucleic Acid Kit“ [ypač grynų virusinių nukleorūgščių rinkinį], naudotą mokslininkų grupių (pvz., Na Zhu ir Peng Zhou), skelbusių atradus SARS-CoV-2 eksperimentuose su pacientų ėminiais ir ląstelių kultūromis. Čia Roche vėlgi klaidingai teigia, kad atlikus „protokoluose“ nurodytus veiksmus gaunamos „išgrynintos virusų nukleorūgštys“. ^[161]

Tarp kitko, Bustinui užduotas konkretus klausimas apie šiuos Roche teiginius, o jo atsakymas buvo toks: „Manau, kad rinkiniais galima atskirti virusines NR [nukleorūgštis] nuo visų kitų.“ Į klausimą, ar virusinės nukleorūgštys (NR) turi unikalių cheminių savybių, jis atsakė, kad „ekstrakcijos procesas nėra savitas kuriai nors konkrečiai nukleorūgščiai, tačiau gali būti savitas nukleorūgščių tipams. Kai kuriais rinkiniais galima atskirtinai [citata, angl. differentials] ekstrahuoti DNR arba RNR, bet tai reiškia, mėginyje bus visos DNR ir RNR [paryškinta rašinio autoriaus] <…> Tada maža dalis ekstrahuotos medžiagos naudojama polimerazių grandininei reakcijai atlikti. Taip gaunamas savitasis rezultatas.“ ^[162] Kitaip tariant, Bustinas nesistengia paaiškinti apgaulingų Roche teiginių, bet pridengia problemą vietoj nukleorūgščių kilmės specifiškumo kalbėdamas apie sekų, atrinktų PGR, specifiškumą. Taip žongliruojant žodžiais ir sąvokomis iš niekur ir atsirado „virusas“.

T R E Č I O J I D A L I S

„KALNŲ KALYTĖ“ – NAIVUOLĖ AR PSICHIKOS MANIPULIACIJOS ĮRANKIS?

Nebūčiau tikėjus – nebūčiau pamačius. – Ashleigh Brilliant ^[163]

Turbūt kiekvienam teko girdėti teiginį, neva negali būti, kad didžioji dalis medikų ir mokslininkų bendruomenės pripažino COVID-19 žinodami, kad afera pagrįsta nemoksliniais virusologijos metodais. Šio rašinio autorius neremia tokios hipotezės, nors ir kelia sau klausimą, ar galima ir kiek laiko galima gintis dangstantis nežinojimu ir ignoruojant. Todėl rašinio pradžioje (skyriuje „Virusologija – kas tai?“) rašyta, kad „mokslinės metodikos nepaisymo gal gali nepastebėti arba nežinoti žemesnio lygio dalyviai“. Šviežiai iškepti virusologai išdresuojami laikytis savo pirmtakų metodikų. Vargu, ar jie turėtų galimybių aukštai kilti savo pasirinktos karjeros laiptais (ir, žinoma, sėkmingai dalyvauti finansų dalybose), jeigu imtų ginčyti pagrindus, ant kurių pastatytas visas jų laboratorijos darbas.

2020 m. sausio 29 d. neva kinų mokslininkė virusologė, pasivadinusi „Kalnų kalyte Winjor“ paskelbė tokį tekstą: „Pirmosios patirties atradus naują koronavirusą dokumentavimas“. ^[164] Jame aprašyta jaudinanti istorija, kaip paprasta laboratorijos darbuotoja išsiaiškino teisybę, kas atsitiko Uhane mėnesį prieš tai ir kas iš tikrųjų ‚atrado‘ „WH-Human 1“ arba „WH-01/2019“, vėliau pavadintą „SARS-CoV-2“. Žinantiems suktybes, kurių imtasi COVD-19 šaradoje, tekstas pasirodys įtartinas, primenantis psichinę manipuliaciją. Kitas variantas – gan primityvus dedukcijos metodas, kurį taiko laboratorijos, kurioje neva atsitiko ši istorija, darbuotoja, perša mintį, kad teksto autorė, kaip komunistinės Kinijos valstybės gyventoja, yra neįtikėtinai naivi. Kaip ten bebūtų, toliau pateikiamos kelios ištraukos, kuriose matomas jų autorės tikėjimas, kad jie ten atranda virusus.

2019 m. gruodžio 26 d., kaip įprasta, atėjau į darbą. Kaip visada, pirmiausiai peržiūrėjau tos dienos patogeninių mikroorganizmų mNGS automatinės interpretacijos rezultatus.

Čia autorė nurodo, kad jų laboratorijoje atliekama metagenominė naujosios kartos sekoskaita (angl. metagenomic Next Generation sequencing, mNGS) naudojant neapdorotus pacientų ėminius, kaip aprašyta ankstesniuose šio rašinio skyriuose. Tai buvo pagrindinė autorės teksto tema: teksto, kuriame ‚virusai‘ aprašyti kaip genų sekos, kurias galima aptikti aplinkoje ir sudėlioti naudojant kompiuterio programinę įrangą.

Netikėtai pamačiau, kad vienam mėginiui nustatytas jautrus patogenas – SŪRS koronavirusas, su tuzinais sekų, ir šiame mėginyje buvo tik tas akivaizdus patogenas.

Nuo neapdorotame ėminyje aptikto sekų mišinio iki nustatyto „patogeno“ – tai milžiniškas šuolis, greičiausiai atliktas duodant suprasti, jog tokius dalykus gali nustatyti kompiuterio programa. Dar daugiau – kompiuteris rado „SŪRS koronavirusą“, kuris, kaip žinia, susietas su klinikiniu sutrikimu, vadinamu ‚sunkiu ūminiu respiraciniu sindromu‘.

<…> šis patogenas labiausiai primena šikšnosparnio į SŪRS panašų koronavirusą, bendrasis panašumas siekia apie 87 %, o panašumas į SŪRS [SARS-CoV-1] – apie 81 %. Sugretintų sekų skaičius nuo tuzinų padidėjo iki daugiau kaip 500. Be to, sudaryti 5 gretiniai, kurie sudaro daugiau kaip 1200 bp. Šiuo metu iš esmės galima patvirtinti, kad tai – koronavirusas <…> esant tokiai įtemptai situacijai, literatūroje knaisiotis nėra laiko, o ir labai daug duomenų rankose nėra <…> Išanalizavome dar tūkstančius koronavirusų genomų, tiesiog paklodėmis, ir juos įvertinome, atsižvelgdami į panašumą, aprėptį ir netgi genomų pasiskirstymą, kol galiausiai radome du panašiausius genomus: šikšnosparnio SL‑CoVZC45 ir šikšnosparnio SL‑CoVZXC21.

Tad „patvirtinta“, kad viruso egzistavimas „patvirtinamas“ maždaug taip: kelis naujus in silico darinius palyginus su kitais in silico dariniais, į genų bazes įvestais anksčiau. Toliau autorė aprašo, kaip ji paskui analizavo filogenezinį medį ir nustatė evoliucinę raidą, kuri bus įtraukta į fikcinį virusų šeimų medį. Tekstuose nėra jokios užuominos į faktą, kad virusas turi kažkaip fiziškai egzistuoti kaip atskira dalelė, turinti konkrečias biologines savybes, įskaitant galimybę užkrėsti šeimininkus ir sukelti ligą. Autorė tiesiog užtikrino, jog „analizė iš esmės patvirtino, kad šio paciento mėginyje tikrai yra virusas“. Toliau ji kiek atsargiai rašo apie klinikinį patogeniškumą, tačiau abejonių dėl egzistencijos autorei nekyla, nes anot jos, „ar pneumoniją sukėlė tas virusas, neanalizavome ir neanalizuosime. Vien tik aptikti virusą dar nereiškia, kad pneumoniją sukėlė tas virusas.“

<…> iki gruodžio 30 d. girdėjau, kad yra vos keli pacientai, turintys panašius simptomus <…> Bet vėl tikrai sunerimau, kai draugas verslininkas pateikė mums išanalizuoti seką. Išanalizavau ir tikrai – tai buvo tas pats virusas! Pirmoji persmelkusi mintis buvo „tas virusas užkrečiamas“!

Neaišku, ar autorė žinojo, kad „panašūs simptomai“, kamavę Uhane aprašytus pacientus, buvo nespecifiniai respiraciniai simptomai. Iki šiol COVID-19 nėra teisiškai apibrėžtas klinikinis sutrikimas, nes „patvirtinti“ atvejai tiesiog sietini su molekulių aptikimo procesu. ^[165] Be to, mes jau pasiaiškinome cikliško argumentavimo ir duomenų patvirtinimo savo pačių skelbiamais įrodymais procesą, taikytą virusologiniais metodais atrandant ‚viruso genomą‘, ir tolesnius pareiškimus, kad atradus beveik identiškus darinius kitoje vietoje patvirtinama, jog rastas „tas pats virusas“. ^[166]

Tą nerimą sukėlė įtarimas, kad nežinomas virusas gali būti toks pats baisus kaip SŪRS. Buvau sužavėta, kad taikydami mNGS technologiją galėjome anksti aptikti ir patvirtinti šį patogeną bei karantinuoti pacientą, todėl galbūt bus galima užkirsti kelią virusui ir jį kontroliuoti prieš jam išplintant – užsmaugti lopšyje! <…> Taip pat tikiuosi, kad mums susidūrus su šiuo naujo koronaviruso incidentu, šalies galimybės susidoroti su stambiomis visuomenės sveikatos problemomis stipriai pažengė pirmyn <…> Kiek man žinoma, mes pirmieji aptikome šį virusą, nes tik mums pranešus rezultatus pradėta diegti ligos kontrolės sistema.

Tesprendžia skaitytojas, ar autorė tikrai tikėjo, kad jie pirmieji atrado SARS-CoV-2 ir visuomenės sveikatos ekspertai turi galias jam kontroliuoti, ar šis tekstas buvo surašytas ir „nutekintas“ kaip dar viena COVID-19 propagandos (dezinformacijos) dalis. Niekada nebuvo jokio plisti galinčio viruso. Vienintelis per pasaulį plintantis dalykas (neskaitant baimės) buvo fikcinis WH-Human 1 ‚genomas‘ ir PGR testai, sukalibruoti jo sekoms surasti. „Pandemija“ galėjo būti sustabdyta atmetus tuos testus kaip netinkamus, bet vietoj to neišmanantys visuomenės sveikatos „ekspertai“ įtikėjo virusologijos antimokslu ir nuo tada tapo COVID-19 apgaulės dalyviais.

Akivaizdu, kad Kalnų kalytei labai knietėjo išgarsėti kaip ta, kurios laboratorija buvo „pirmoji, atradusi virusą“, nes jų mėginys Uhane buvo paimtas 2019 m. gruodžio 24 d., o pateikimas į GISAID duomenų bazę su prieigos ID EPI_ISL_402123 įvyko 2020 m. sausio 11 d. Be Fan Wu ir kt. in silico sudarytos sekos, EPI_ISL_402123 dar naudota kuriant Christiano Drosteno komandos pateiktus PGR protokolus (parodytus 8 pav. toliau). Visgi, anot Davido Rasnicko, „jie niekada nė iš tolo neprisilietė prie viruso“. Tai žinant ironiškai skamba „pabėgimo iš laboratorijos“ hipotezė – naratyvas, masinėje žiniasklaidoje pasirodę 2020 m. vasario pradžioje. ^[167] „Virusas“ tikrai buvo sukurtas laboratorijoje, bet kompiuterinėje laboratorijoje ir vienintelis sąmoningai nutekintas dalykas buvo kompiuterinė simuliacija. Simuliacijos rezultatai skaitmeninio kodo pavidalu internetu išsiuntinėti po pasaulį ir iš to sugeneruoti PGR pradmenys, masiškai panaudoti tyrimų rinkiniuose ir pateikę „atvejus“ COVID-19 apgaulei.

8 pav. „Kalnų kalytės“ indėlis į GISAID duomenų bazę – EPI_ISL_402123. Jis pasirodė kartu su Fan Wu ir kt. indėliu ‚WH-Human_11 China| 2019-Dec‘, o Cormanas su Drostenu, panaudoję jį AT PGR protokolui, rašė: „sugretinimas [WH-Human_1|China|2019-Dec] užpildytas papildomomis sekomis, pateiktomis į GISAID nepriklausomų tyrėjų“. Šaltinis: „Naujo 2019 m. koronaviruso (2019-nCoV) aptikimas tikralaikės AT PGR būdu“ (2 pav.).

Kalnų kalytės istorija pratęsta 2022 balandžio 22 d. laikraštyje The Washington Post pasirodžiusiu vedamuoju straipsniu „Pandemijos pradžioje mokslininkė numatė pavojų. Kinijos valdžia tylėjo“. ^[168] Jame rašoma, kad „Kalnų kalytė“ dirbo pietų Kinijos Guangdžou mieste, komercinėje laboratorijoje, kurios pavadinimas reiškia ‚Įžvalgioji medicina‘. „Šios moters pasakojimas atskleidžia nutylėjimus, susijusius su tragiškomis istorinio masto pasekmėmis. Baisus pavojus dangstytas tol, kol pasidarė per vėlu.“ Visi virusologijos teiginiai vedamajame išdėstyti kaip šventa tiesa ir, kaip bebūtų ironiška, pateikta galutinė išvada, kad „šis epizodas dar kartą parodo, kodėl reikia išsamiai ištirti ir išsiaiškinti priežastis, kaip prasidėjo plandemija“. Išsamiai išsiaiškinus šią temą galima nustatyti, kad „pandemijos“ priežastys tai niekas kita kaip absurdiška nesąmonė, pagrįsta virusologų pramanais ir paskleista ruporų, tokių kaip The Washington Post.

DAUG TRIUKŠMO DĖL „PABĖGIMO IŠ LABORATORIJOS“

Jūs darote prielaidą, kad raupai tai daiktas, tam tikras vienetas. Šią apmaudžią klaidą daro praktiškai visi apsišaukėliškos „akademinės mokyklos“ pasekėjai, todėl jums gali pasirodyti nauja, jeigu pasakysiu, kad nei raupai, nei jokia kita liga nėra kažkoks vienetas. Tai būsena.
– Dr. Montague R. Leverson, 1909. ^[169]

2022 m. gegužės 19 d. žurnalo „Lancet“ COVID-19 komisijos pirmininkas Jeffrey‘is Sachsas su bendraautoriumi Neilu Harrisonu paskelbė straipsnį „Raginimas nepriklausomai ištirti SARS-CoV-2 viruso kilmę“. ^[170] Straipsnis pradedamas tokiu trumpu COVID-19 situacijos apibendrinimu:

Nuo SARS-CoV-2 identifikavimo [citata, angl. identification of the] Uhane (Kinija) 2020 m. sausio mėn., apie viruso kilmę intensyviai diskutuojama mokslininkų debatuose ir spėliojama visuomenėje. Pagal dvi pagrindines hipotezes, virusas atsirado žmogui užsikrėtus nuo infekuoto gyvūno („zoonozė“) arba jis pasklido incidento, susijusio su moksline veikla, metu.

Visgi, teiginys, kad yra „dvi pagrindinės hipotezės“ reiškia, kad „SARS-CoV-2 identifikacijos“ metu nustatyta ir fiziškai egzistuojanti dalelė, bei jai patvirtintos viruso charakteristiką atitinkančios biologinės savybės: gebėjimas užkrėsti ir replikuoti. Tai turi būti veiksnus viduląstelinis parazitas, sukeliantis tariamąją naują ligą ‚COVID-19‘. Kaip minėjome straipsnyje COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją, jokių įrodymų, jog egzistuoja tokia dalelė arba tokia nauja liga, nėra. ^[171] Be to, šiame straipsnyje pateikta išsamesnė Fan Wu ir kt. straipsnio analizė ir nurodyta, kodėl jų teiginys dėl viruso „identifikacijos“ Uhane 2020 m. pradžioje yra klaidingas. Antra vertus, tokie paleidimo iš laboratorijos šalininkai, kaip Sachsas ir Harrisonas, savo analizes pradeda nuo nuolankiai priimamų nepatvirtintų virusologijos prielaidų.

Toliau straipsnyje autoriai paminėjo tokius aspektus, kaip „į SŪRS panašių šikšnosparnio CoV rinkimas gamtoje <…> [ir], <…> tų virusų analizė bei manipuliacijos su jais“, pasiskundė, kad „tebėra neaišku, kiek tikslūs mūsų atlikti eksperimentai, įskaitant visą komplektą gamtoje surinktų virusų, jų tolesnė sekoskaita ir manipuliacijos su jais“. Akivaizdu, kad jie nesuvokia, kad ‚į SŪRS panašūs šikšnosparnio CoV‘ tėra sumalti šikšnosparnių viduriai, pavadinti „patogeniškais“, nes tą marmalą tiesiu taikymu suleido į naujagimių žiurkių galvos smegenis. Manipuliacijos tokiais pavyzdžiais gali užtikrinti tam tikrą finansavimą ir palikti įspūdį neįšventintiesiems, tačiau biologinės tikrovės tai nepakeičia. Tokiais eksperimentais nenustatoma, kad mėginyje yra virusų arba dalelių, turinčių patogeninių savybių tikrajame pasaulyje. Jeigu tokie mokslininkai net užsakytuose ir apmokėtuose viešuosiuose renginiuose negali pademonstruoti, kad egzistuoja virusai, nėra ko jaudintis – kad ir kas vyktų už uždarų durų, jie neturi virusų, nuo kurių galėtų pradėti.

Kalbėdami apie virusologų pasiūlytą ‚SARS-CoV-2 genomą‘, Sachsas ir Harrisonas pareiškė, kad „nežinoma, ar FCS [furino [172] skilimo vietos] įterptis buvo natūralios raidos pasekmė (pvz., įvykus rekombinacijai tarpinio šeimininko žinduolio arba žmogaus organizme), ar tai buvo sąmoningai eksperimentuojant laboratorijoje atlikto FCS įterpimo į virusą, panašų į SŪRS, rezultatas“ Jiems reiktų patarti panagrinėti, kaip nustatyta, kad bet kuri jų analizuojama seka ar baltymas priklauso patogeniniam virusui. Pastarųjų kelerių metų debatai apie painiavą dėl FCS tėra mikrokosmosas didelėje ydingos „virusų“ genomikos ir proteomikos paradigmos visatoje.

Lygiai taip pat virusų buvimo neįrodo jų nuorodos, neva tariamojo viruso moksliniai tyrimai vykdomi Šiaurės Karolinos universitete (angl. UNC) arba „nutekėjusi informacija“ apie grandiozinius pasiūlymus, kaip antai DEFUSE, pateiktus JAV apsaugos pažangių mokslinių tyrimų projektų agentūrai. ^[173] Šiuo rašiniu nesistengiama paneigti, jog tokios įstaigos kaip UNC jau dešimtmečius eksperimentuoja su tokiais dariniais kaip spyglio baltymas. Kai kurios tų sekų patentuotos ir naudojamos injekciniams biologiniams preparatams vystyti: tokiems, kaip neseniai didelei daliai žmonijos priverstinai suleistas COVID-19 vakcina pavadintas preparatas. ^[174] Tačiau vykdant visas tas veiklas nereikia, kad egzistuotų dalelės, kvalifikuojamos kaip virusai.

Deja, virusologijos apibrėžčių knyga tapo tokia įmantriai paini, kad dauguma skaitytojų nesuvokia, jog didžioji dalis tų teiginių – nesąmonė. Praėjus kelioms dienoms po Sachso ir Harrisono straipsnio paskelbimo, naujienų portalas The Intercept nusprendė pabūti sekliais ir panagrinėti „intriguojančią virusų inžineringo teoriją“. ^[175] Jie pranešė apie 2016 m. UNC Čapel Hilyje atliktą tyrimą ^[176], apie kurią Ralphas Baricas pasakė: „mokslininkai sukūrė naują virusą iš šikšnosparnio koronaviruso, kuris izoliuotas ir apibūdintas Uhano virusologijos institute [WIV]“. Galima užtikrintai manyti, kad autorius neįvertina, kaip atsainiai virusologai švaistosi žodžiu „izoliuoti“. Be to, 1 pav. 12 psl. pavaizduota, kodėl absurdiška teigti, kad WIV „išgrynino virionus“. Šį teiginį paskui matyt pasičiupo Baricas ir kt., rašydami apie „sukurtą naują virusą“. Nebuvo įrodymų, kad kuri nors laboratorija naudojo kažką daugiau nei patologinių beždžionių ląstelių kultūrų sultinį.

Pabėgimo iš laboratorijos hipotezė tėra dar vienas COVID-19 eros naratyvas, palaikantis visuomenės vaizduotėje iliuziją apie SARS-CoV-2 materinį egzistavimą ir apie patogeniškus virusus bei bendrąją užkrėtimo mikrobais teoriją. Pastaraisiais mėnesiais žmoniją baimės gniaužtuose laikė pasakojimai apie beždžionių raupų protrūkius, tariamą poliomielito „virusų“ aptikimą Londone ir iš laboratorijos pasprukusio COVID-19 teorija, kurią netgi palaikė Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius, kad pagrįstų fantominę ligą ir savo paties paskelbtą pandemiją. ^[177] Atrodo, ateityje reikia laukti daugiau istorijų apie „pabėgimą iš laboratorijos“, nes jos puikiai prikausto dėmesį.

Pabėgimo iš laboratorijos hipotezė, kaip ir „Kalnų kalytės“ istorija, nepagrįstos jokiu moksliniu viruso buvimo pademonstravimu, jos tik remiasi tikėjimu, kad yra virusas, remiantis keliais neaiškiais netiesioginiais įrodymais. Ta pačia tema 2020 m. lapkričio mėn. F. Lowy Institutas, apibūdinantis save kaip Australijos „tarptautinės politikos minčių aruodą“, paskelbė straipsnį su tokia įžanga:

2020 m. balandžio mėn. medikė Ai Fen, vadovaujanti Uhano centrinės ligoninės greitosios pagalbos skyriui, davė interviu kinų žurnalui „Žmonės“. Ji labai išsamiai papasakojo, kaip 2019 m. gruodžio pabaigoje į jos ligoninės priimamąjį ėmė plūsti pacientai, patiriantys į gripą panašius simptomus, kurių nepavyko suvaldyti įprastiniu gydymu. Ji prisiminė, kaip ją „išpylė šaltas prakaitas“, pamačius pirmąją ataskaitą apie vienam iš tų pacientų nustatytą virusą. Paskubomis apibraukus žodžius „SŪRS koronavirusas“, medikė išsiuntinėjo ataskaitos iškarpą savo bendradarbiams. Labai greitai ši ataskaita jau cirkuliavo Uhano medikų tarpe. Bet užuot mobilizavęs ligoninę ir įspėjęs valdžios institucijas, ligoninės disciplinos komitetas med. Ai veiksmus įvertino kaip „gandų skleidimą“ ir „stabilumo trikdymą“. Užuot įspėjusi personalą ir visuomenę, ligoninės vadovybė liepė darbuotojams nenaudoti asmens apsaugos priemonių ir perdavė vietos sveikatos apsaugos komiteto instrukcijas, nurodančias, kad siekiant išvengti panikos, medikams draudžiamas dalintis su virusu susijusiais pranešimais ir ataskaitomis. ^{^[178]}

Lengvatikiams tai gali pasirodyti kaip valdžios bandymas nuslėpti „viruso sukeltos pandemijos“ pradžią, bet žinantieji virusologijai būdingą sveikos nuovokos trūkumą gali per visą butaforiją įžvelgti esmę – nė vienam iš šių įvykių nereikia, kad faktiškai egzistuotų virusas. Apibraukti užrašą ‚SŪRS koronavirusas‘ „virusų ataskaitoje“ nėra didesnis pagrindimas nei Fan Wu ir kitų komandų ‚sausosios laboratorijos‘ simuliacijos.

Taip pat pranešta, kaip nuo Kinijos valdžios cenzūros nukentėjo kitas medikas Li Wenliangas. BBC jį išgarbstė kaip „paslapties paviešintoją“ ^[179], nes jis išplatino medikės Ai ataskaitą. Teigta, kad 33 metų medikas Li paskui mirė nuo COVID-19, „užsikrėtęs virusu dirbdamas Uhano centrinėje ligoninėje“. Prašmatnius straipsnius apie „atskleidimą“ visuotinėje žiniasklaidoje ir Vikipedijoje ^[180] galima būtų laikyti parodija, jeigu jie nebūtų karo prieš žmoniją dalis. Visas šias istorijas sieja tas pats bauginantis naratyvas apie užkrečiamą ir „mirtiną virusą“. Jis leidžia skleisti šią apgaulę ir paruošia dirvą panašioms apgavystėms platinti ateityje. Autorių stulbina tai, kokia didelė sveikatos laisvės judėjimo dalis nepasitiki jokiais visuotinės žiniasklaidos pareiškimais apie COVID-19, išskyrus vieną – paskelbimą, kad po pasaulį laisvai baldosi mirtinas virusas, kas iš tiesų ir yra didžiausias visų laikų melas.

Trumpai aptarkime teiginį, kad „koronaviruso“ patentų registravimas teikia įrodymų dėl virusų egzistavimo. 2021 m. dr. Davidas Martinas iš „M-CAM® International“ paskelbė „Fauci / COVID-19 dosjė“, ^[181]. Tai atlikta kaip viena iš šios bendrovės veiklos sričių, o ši bendrovė be kita ko dar stebi galimus 1925 m. Protokolo dėl troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių karo metodų uždraudimo (Ženevos Protokolo) bei 1972 m. Konvencijos dėl bakteriologinių ir toksininių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo (Biologinių ginklų konvencijos) pažeidimus.

Nepaisant daugybės patentų, apimančių „rekombinacinio koronaviruso gamybos metodus“, ir valstybinių dotacijų tokiems „funkcijos įgijimo specialistams“, kaip dr. Ralphas Baricas ir jo komanda UNC Čapel Hilyje, šiuose dokumentuose nėra nieko, ką būtų galima laikyti moksliniu virusų egzistencijos įrodymu. Patentų tarnybos personalas ir dotacijų skyrimą moksliniams tyrimams tvirtinantys tarnautojai nėra biologinio patikimumo arbitrai, jie tiesiog vadovaujasi virusologų apibrėžtimis. Šis dosjė nebuvo nenuginčijamas įrodymas, kad „funkcijos įgijimo“ [angl. Gain of Function, GoF] eksperimentai atlikti naudojant patogeninius virusus. Tie, kurie galvoja kitaip, turbūt neatkreipė dėmesio į Martino įžanginį atsakomybės apribojimą, kuriame rašoma, kad „šiame dokumente vartojami medicinos ir mokslo literatūroje visuotinai priimtini terminai nereiškia, kad pritariama jais apibrėžiamoms dogmoms arba jos paneigiamos“.

VIRUSOLOGIJA IR UŽDARA BENDRUOMENĖ

Aš ne mokslininkas, bet kiekvieno piliečio teisė ir pareiga stebėti ir matyti mokslininkų veiklą, išsianalizuoti jų teiginius ir, pasitelkus sveiką protą, padaryti išvadas. Kiekvienas mūsų galime tai puikiai padaryti ir nėra jokių pasiteisinimų, kodėl vien dėl mokslinio problemos pobūdžio turėtume perduoti savo laisves į mokslininkų rankas.
– Lordas Johnatan Sumption, 2020. ^[182]

Vieną iš keisčiausių atsakymų į klausimą, susijusį su kontrolės medžiagų netinkamumu vadinamuosiuose „SARS-CoV-2 izoliacijos ir sekoskaitos“ eksperimentuose, pateikė Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA). 2021 m. spalio 27 d. atsakydami į užklausą pagal FIO dėl viruso izoliacijos jie nurodė, kad vaizde, esančiame 9 pav. toliau, pateikti SARS-CoV-2 viruso įrodymai. ^[183] Mano kolegai, pateikusiam užklausą, kompiuteriu pieštas vaizdelis didelio įspūdžio nepadarė, jame net nenurodytas vaizdo šaltinis ar sugeneravimo būdai. UKHSA toliau kaip skęstantis šiaudu rėmėsi mokslu, tvirtinančiu, kad virusams, kad replikuotų, „reikia šeimininko ląstelių substrato. Todėl be terpės izoliuoti viruso neįmanoma <…> Tos terpės ir visi pridėti preparatai sterilūs, juose papildomos genetinės medžiagos nėra.“ ^[184] Čia tegalime spėlioti, kas, UKHSA manymu, yra šeimininko ląstelėse, jei ne genetinė medžiaga! Atrodo, kad kaip ir CDC, atsakymą pateikusi komanda tikėjo, kad Na Zhu ir kt. straipsniu „Naujas koronavirusas, išgautas iš pneumonija sergančių pacientų Kinijoje 2019 m.“ pateikė tvirtus įrodymus, jog įsivaizduojama SARS-CoV-2 virusinė dalelė egzistuoja fiziškai.

Mano kolega atkreipė UKHSA dėmesį į tai, kad jie neturi viruso įrodymų ir taip veliasi į „bereikalingą kenkimą sukeliant žmonėms baimę, tiesiogine to žodžio prasme atimant jų teises ir darant spaudimą sutikti nereikalingam bei kenksmingam gydymui, kas iš tiesų smerktina moraline prasme“. ^[185] Praėjus keliems mėnesiams jis vėl parašė UKHSA,

9 pav. 2021 m. spalio 27 d. UKHSA pateiktas absurdiškas SARS-CoV-2 „įrodymas“.

prašydamas atskleisti visą Anglijos visuomenės sveikatos tarnybos straipsnyje „Užkrečiamumo trukmė ir koreliacija su AT PGR ciklo slenkstinėmis vertėmis COVID-19 atvejais Anglijoje nuo 2020 m. sausio iki gegužės mėn.“ aprašytų ląstelių kultūros eksperimentų metodiką ir nurodyti palyginamąsias kontrolės priemones, jeigu naudotos. ^[186] Atsakymą UKHSA pateikė 2022 m. kovo 25 d. Jame buvo tekstas, kurį galima suprasti kaip suokalbį tarp PSO ir suverenių nacionalinių valstybių neatskleisti „virusų kultivavimo“ apgavystės, ant kurios pastatyta visa COVID-19 apgaulė, arba kaip visiškas UKHSA neišmanymas apibūdinant SARS-CoV-2 kaip „itin pavojingą virusą“ ^[187]:

Pagal Akto 1 straipsnio 1 dalies a punktą, UKHSA gali patvirtinti, kad turi informaciją, susijusią su pirmiau paminėtais klausimais, tačiau prašoma informacija sudaro išimtį ir yra neskelbtina pagal 24 str. 1 dalį, nes tai su nacionaliniu saugumu susijusi išimtis. 24 str. 1 dalyje rašoma, kad informacija neskelbiama, jeigu jai taikoma išimtis pagal 1 str. 1 dalies b punktą, nes tai būtina užtikrinant nacionalinį saugumą. Kai „būtina“ reiškia, kad išimtį taikyti yra pagrįstai privalu <…>

Veiksniai, kuriais remiantis taikoma išimtis:

Atskleidus informaciją bus pateikti labai išsamūs techniniai duomenys, susiję su praktine patirtimi. Tai tiesiogiai prieštarauja aiškiam Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reikalavimui, 2020 m. pateiktam Anglijos visuomenės sveikatos tarnybai (PHE, dabar UKHSA), neatskleisti arba nepadaryti plačiai prieinamais išsamių duomenų apie SARS- CoV-2 kultūros amplifikavimą;
Atskleidus tokius duomenis būtų paviešinta tiksli metodika, kaip dauginti šį labai pavojingą virusą, kuriam taikomas 3 lygio plitimo stabdymo reikalavimas ir kuris galėtų kelti pavojų šalies ir pasaulio biologiniam saugumui, jeigu tokie duomenys patektų neaiškiems arba nelojaliems visuomenės nariams arba veikėjams, turintiems liguistų kėslų;
^{Atskleidus šią informaciją būtų pateikta reikšminga praktinė patirtis, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikoma keliančia pavojų biologiniam saugumui.}^{^[188]}

Kolega paprašė peržiūrėti šį sprendimą, bet 2022 m. gegužės 3 d. UKHSA pateikė atsisakymą, motyvuodama tuo, kad vertinant išsamios informacijos apie ląstelių kultūrų eksperimentus teikimą, „svarbiausias veiksnys yra atskleidimo grėsmė nacionaliniam saugumui“. ^[189] Taip ir liko neaišku, kodėl reikia slėpti eksperimentinės metodikos detales, kad JK galėtų „apsaugoti nacionalinį saugumą“. Kaip minėta pirmiau, virusologai galiojančių kontrolinių eksperimentų neatlieka ir jų teiginiai apie „izoliuotus virusus“ mokslinėje literatūroje nepatvirtinti. Ar valdžios institucijos nuogąstauja, kad joms tai pripažinus kils maištas, jeigu didesnė visuomenės dalis ims nutuokti, kokie kriminaliniai veiksmai įvykdyti, remiantis iš apgaulingų virusologinių eksperimentų perimtais teiginiais? Jų oficialus atsisakymas pateikti šią informaciją visuomenei, dangstantis „biologiniu saugumu“, yra paradoksalus, nes to „labai pavojingu virusu“ vadinamo objekto egzistavimo negalima įrodyti.

UKHSA atsakymus kvailumu pranoko nebent Maggie Throup – parlamentinė valstybės sekretorė vakcinų ir visuomenės sveikatos klausimais. Savo 2022 m. birželio 27 d. e. laiške kolegei parlamento narei Rachael Maskell M. Throup išdėstė, kad:

„JK Sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA) Kocho postulatų COVID-19 atveju netaiko, nes jie pernelyg ribojantys ir daugiau rodo sąsajas nei priežastį. Kochas pats tų postulatų netaikė, kai nustatė nesimptominius nešiotojus. Virusui su liga susieti dažniau naudojami Bradfordo-Hillo kriterijai. Visgi reikia pastebėti, kad SARS-CoV-2 atitinka Kocho postulatus, kaip pademonstruota toliau nurodytame straipsnyje, kurio autoriai naudojo gyvūninį modelį.“ ^{^[190]}

Kaip jau nurodyta ankstesniame šio rašinio skyriuje, absurdiška teigti, kad postulatų reikalavimai įvykdyti, jeigu niekada nebuvo įrodyta, kad egzistuoja postuluojamas mikrobas. Beje, 2020 m. straipsnis, kuriuo remiasi Throup, vadinasi „SARS-CoV-2 patogeniškumas hACE2 transgeninėms pelėms“. ^[191] Šiame straipsnyje nepateikta įrodymų, kad eksperimentams naudotuose mėginiuose tikrai buvo virusas, autoriai netaikė galiojančių kontrolės priemonių, nesivadovavo Kocho postulatais ir gudravo kitokiais būdais. ^[192] Tada Throup toliau skleidė virusologijos nesąmones teigdama, kad dar vienas tyrimas ^[193] „parodė COVID-19 ligos eigą nuo asmens pirmojo kontakto su SARS-CoV-2 iki infekcijos ir momento, kai virusas akivaizdžiai pašalintas“. Vėlgi, straipsnyje tiesiog rašoma, kad mėginiuose buvo virusas ir netaikyta galiojančių kontrolės priemonių, jau neminint kitų nemoksliškų tyrimo aspektų, kurie išsamiai išdėstyti tinklalapio ViroLIEgy [VirusoMELOgija] apžvalgoje, pasirodžiusioje, kai straipsnis dar buvo ruošiamas spaudai. ^[194] Kitaip tariant, tokie politikai kaip Throup, ciniškai kartodami virusologijos nesąmones, sukelia savo atstovaujamiems piliečiams neįtikėtinos apimties nereikalingų ir kartais mirtinų pasekmių.

METAGENOMINĖ SEKOSKAITA – PASKUTINIS VIRUSOLOGIJOS ATODŪSIS?

Ar redukcionistinėms molekulinės biologijos ambicijoms pavojų kelia jų pačių generuojamų duomenų gausa, ar aistra tuos duomenis rinkti?
— Seras John Maddox ^[195]

Nuo 2001 m. sekoskaitos kaina drastiškai nukrito. Anksčiau šis tyrimas kainavo daugiau kaip 5000 US $ vienai nepadorotųjų duomenų megabazei (Mb), 2007 m už Mb reikėjo pakloti apie 500 $, o apie 2021 m. vidurį – vos 0,005 $ už Mb. ^[196] Be to, apie 2005 m. atsiradus naujosios kartos sekoskaitai (angl. Next Generation Sequencing, NGS), reikšmingai sutrumpėjo genomų sekvenavimo trukmė. Kaip rašoma 2017 m. žurnalo Biology and Medicine straipsnyje,

žmogaus genomą štai sudaro 3 milijardai bp [bazių porų], <…> sekvenuojant žmogaus genomą Sangerio metodu, sekoskaita užtrukdavo apie 15 metų, procese turėjo dalyvauti daugybė laboratorijų visame pasaulyje ir tai kainavo apie 100 milijonų JAV dolerių. Šį darbą atliekant NGS sekoskaitos įrenginiais naudojant „454 Genome Sequencer FLX“ tai galima padaryti per du mėnesius ir maždaug už vieną šimtąją kainos. ^[197]

Tame pačiame straipsnyje toliau rašoma, kad „deja, NGS neišgali [citata, angl. incapable] nuskaityti visos genomo DNR sekos, jos naudingumą riboja mažų DNR dalių sekvenavimas sugeneruojant milijonus skaitinių. Šis apribojimas išlieka neigiamu aspektu, ypač genomo sudarymo projektams, nes tam reikia didelių kompiuterinės technikos išteklių.“

Pastebėta, kad už ribotus „kompiuterinės technikos išteklius“ virusologijos srityje daug didesnę problemą sudaro procesas, skirtas žinomos kilmės genetinės medžiagos (pvz., žmogaus, bakterijos ar grybelio ląstelėms) sekvenuoti, nes jis išvirto į nežinomos kilmės genų fragmentų sudėliojimu pagal algoritmus. Tai pagrindinis virusų medžiotojų ginklas identifikuojant tai, ką jie vadina virusais. Kompiuterinės technikos ištekliai virusologams problemų jau nekelia, nes jie siurbia informaciją iš savo nieko bendra su mokslu neturinčių neparuoštųjų mėginių „šlapiosios laboratorijos proceso“ metodikų, ir taip sudarytus nefiltruotus skaitinius sumaitina į savo teorinį „sausosios laboratorijos procesą“ bei jo in silico modelius.

Atrodytų, kad taip įspūdingai atpigus ir sutrumpėjus sekoskaitai, virusologija puolė į dar didesnę antimokslo bedugnę, o žmonija moka labai didelę kainą už neegzistuojančius virusus, kurie, kada panorėjus, išgalvojami ir naudojami neproporcingoms intervencijoms ir pavergimui pateisinti. 2019 m. spalio mėn. publikacijoje kritinių mikrobiologijos recenzijų žurnale Critical Reviews in Microbiology rašoma, kad „mNGS [metagenominė NGS] gerai veikia nustatant retus, naujus, sunkiai aptinkamus ir koinfekcinius patogenus tiesiog klinikiniuose mėginiuose“. ^[198] Visgi teiginys „gerai veikia“, kalbant apie naujų „virusinių patogenų“ identifikavimą beprasmis, nes autoriai įsisuko į virusologijos ciklinio argumentavimo (circular reasoning) verpetą. Dauguma iš straipsnyje išvardytų „naujų patogenų“ buvo virusai, gauti pritaikius akivaizdžiai pažangias, „nuo kultivavimo nepriklausomas“ šiuolaikines mNGS technologijas. Ir dar kartą, jeigu niekas negali kultivuoti arba fiziškai izoliuoti taip vadinamų virusų, kaip aplinkos mėginiuose nustatytos įvairios genetinis sekos gali būti vadinamos kilusiomis iš tų virusų? Kaip jau minėta, Fan Wu ir kt. paskelbimas, kad Uhane atrastas „naujas koronavirusas“, pagrįstas tik taip gautomis genų sekomis. Virusologai mėgina prastumti šią metodologiją, nes mėginimais patvirtinti virusinių dalelių buvimą gauta nepatikrinama hipotezė, neatitinkanti mokslinių metodų.

10 pav. Sistema Illumina MiniSeq, kurią naudodama Fan Wu komanda ir kiti 21 amžiuje atranda in silico „virusus“ pasitelkiant kompiuterinius algoritmus. Procesas vykdomas sausosios laboratorijos vamzdyne nepademonstruojant, kad egzistuoja tikra infekcinė dalelė, sukelianti ligą.

Dėl genomikos proceso specializacijos (ir didėjančio automatizavimo) susidarė situacija, kuriai esant vos keli žmonės gali matyti visą vaizdą: nuo paciento klinikinės būklės įvertinimo iki nukleotidų sekų kompiuterio ekrane. Virusologai anuliavo ‚viruso genomo‘ nustatymo procesą nuo pat pirmojo veiksmo, nes niekas nenustatė, kad jie turi dalelę, atitinkančią viruso apibrėžtį. Jie tikrai niekada nepademonstravo, kad sekos, kurias jie vadina „virusinėmis“, kilusios iš tokios įsivaizduojamos dalelės vidaus. Vietoj to jie teigia, kad tokius pareiškimus galima daryti pasiekus konsensusą – susitarus, ar seką pažymėti kaip ‚ne žmogaus‘ arba kaip ‚naują‘ ir kiek ji turi atitikti ‚žinomas virusines‘ sekas, kurios į genų duomenų bankus pateiktos anksčiau. Tačiau gamta nepaklusta žmonių sukurtoms istorijoms.

Metagenominis procesas suteikia galimybę tokias virusines sekas išrasti de novo, taip virusologijos melų malūnas nepaliovė suktis ir įsisuko į 21 amžių. Visgi, dėl virusologų negebėjimo praeitą amžių įvykdyti jų pačių mokslo postulatų, labai tikėtina, kad šio mokslo ateitis bus statoma vien tik ant šio fundamento – piktnaudžiaujant metagenomika ar bent neteisingai ją taikant. Galima manyti, kad daugumai organizacijų pastaruoju metu nepavykus įrodyti, kad jos atlieka tinkamai kontroliuojamus eksperimentus, virusinių pandemijų vajus moksliškai išsikvėpė. Jas galima kelti tik tol, kol ši lemiama apgaulė slepiama nuo visuomenės. Galima tikėtis, kad virusologijai išleidžiant paskutinį kvapą, metagenomika bus toliau brukama kaip ‚pažangi technologija‘, nes ši metodika labai tinka įtikinėjant, jog tikrieji moksliniai įrodymai tėra atgyvena.

Kaip jau rašyta, tokias ‚pažangias technologijas‘ paprastai galima demaskuoti vienu paprastu klausimu patikrinant, ar joje laikomasi mokslinės metodikos. Pavyzdžiui, 2020 m. kanadiečių grupė pareiškė, kad jie, naudodami dviejų neva COVID-19 simptomų turinčių pacientų nosies tepinėlius, atlieka palyginimą, kuri technologija geriausiai tinka „viso SARS-CoV-2 genomo sekoskaitai“. ^[199] Vienas iš autorių – Kanados McMasterio universitete dirbantis asocijuotasis biochemijos ir biomedicinos mokslų profesorius dr. Andrew‘ius McArthuras. Jo paklausta, ar jie „[mėgino] ekstrahuoti RNR iš sveikų kontrolės grupės tiriamųjų (sveikų asmenų arba mėginių, kuriems nustatytas neigiamas PGR rezultatas, arba iš neinfekuoto supernatanto, kuriame nėra viruso“, kad pažiūrėtų, ar pavyktų iš jų sudaryti „SARS-CoV-2 genomą“ taikant tas pačias metodikas. McArthuras atsakė: „mes neturėjome sveikų kontrolės grupės tiriamųjų tepinėlių, bet tyrimui naudotos neigiamos kontrolės priemonės, skirtos taikomosioms programoms / bibliotekoms, t. y. iš mėginių gautos RNR nenaudota“. ^[200] Iš tiesų, žodis ‚kontrolė‘ straipsnyje paminėtas tik vieną kartą: „naudojant ARTIC amplifikaciją įtraukta neigiamos kontrolės biblioteka, kurioje neįvesta SARS-CoV-2 RNR ekstrakto“.Vėlgi, nenaudojant tinkamos kontrolės medžiagos, kuri turėtų būti iš žmogaus paimtas mėginys be tariamojo viruso, šis straipsnis tėra dar vienas eksponatas išplėstiniam virusologinės metagenomikos nesąmonių muziejui. Ironiška, kad šiame straipsnyje teigiama, jog „COVID-19 sukelia sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-CoV-2) – naujas, 2019 m. gruodžio mėn. atsiradęs koronavirusas“, ir pateikta nuoroda į Peng Zhou ir kt. straipsnį, kurio neatitikimai jau aptarti šiame rašinyje anksčiau.

AR REIKIA ŠIOJE KOVOJE KELTI KLAUSIMĄ DĖL VIRUSO EGZISTAVIMO

Autoriui teko stebėti ir bendrauti su daug ‚sveikatos laisvės‘ judėjimo aktyvistų, manančių, kad beprasmiška diskutuoti, buvo ar nebuvo įrodytas SARS-CoV-2 arba kitų patogeninių virusų egzistavimas. Argumentuojant sakyta, kad tai atitraukia dėmesį nuo nusikaltimų, vykdomų prieš žmoniją; kad tai strateginė klaida, nes dar labiau supriešina visuomenę ir kad pareiškus nepasitikėjimą virusų hipoteze (arba plačiąja prasme patogenų ‚teorija‘) reikia pateikti alternatyvią teoriją. Nėra reikalo pateikti išsamaus tokius teiginius skleidžiančių žmonių sąrašo, bet vienas iš pavyzdžių būtų britų akademikas dr. Rogeris Watsonas, 2022 m. kovo mėn. pareiškęs, kad „sunku suvokti, kaip Sam Bailey sugebėjo susiformuoti tokį požiūrį; visai nereikia būti virusų neigėju, kad galima būtų aštriai kritikuoti būdą, kuriuo mėginta suvaldyti pandemiją“. ^[201] Watsono kritika – tai klasikinis pavyzdys, kaip atrodo nuomonė, kai suklaidintas asmuo tiesiog kaip papūga kartoja virusologijos dogmas. Mūsų požiūris neturėtų būti sunkiai suvokiamas žmonėms, įsigilinusiems į istoriją, mokslo principams prieštaraujančias metodikas ir oficialius virusologų pareiškimus, įskaitant 2020 m. deklaraciją dėl ‚naujo koronoviruso‘, ir žmonėms, mėginusiems apie tai papasakoti masėms suprantama kalba.

Kai kuriais atvejais tokie kritikai tikino, kad viskas, kas susiję su pandemija, yra apgaulė, išskyrus virusologų (ir PSO) teiginius, kad fiziškai egzistuoja tokia patogeninė dalelė SARS-CoV-2. Jie tarsi neįžvelgia, kad esminis apgaulės pagrindas ir yra apgaulė. Daugumai, netgi sveikatos laisvės judėjimo dalyvių, gali būti sunku todėl, kad išreiškus abejones virusų egzistavimu reiktų nubraukti didžiąją dalį savo gyvenimo darbų. Visgi nagrinėjant problemą nereikėtų sustoti vien todėl, kad tema nepatogi, ar jai išnagrinėti nepakanka turimų žinių. Kita vertus, būtų didžiulė klaida leisti virusologijos elitui diktuoti fundamentalius „faktus“. COVID-19 apgaulės ašis laikosi ant virusologijos teiginių. Negalima laikyti strategine klaida pastangų, dedamų viešinant virusologijos klystkelius, nes net ir nugalėjus reakciją į COVID-19 kitomis priemonėmis, palikę galioti virusologijos nesąmones paliksime ir atviras duris bet kiek „virusų sukeltų pandemijų“ ateityje. Išdrįsus pažvelgti į apgaulės esmę dings ir nepagrįsta baimė užsikrėsti, o tai nuties patikimesnį kelią į laisvę.

P R I E R A Š A S

Kad ir kokio ilgio būtų rašinys šia tema, visada atsiras daugiau klausimų, iš serijos „o tai kaip tas ir tas?“ Daugelyje lygmenų tvirtai suprogramuotas troškimas, pritempti stebimus reiškinius, kad jie tiktų viruso modeliui. Šiuo rašiniu nesiekta paaiškinti šalutinių pastebėjimų ar atskleisti įvairių ligų, kylančių organizmuose, įskaitant žmogaus organizmą, priežastį. Kaip jau išsamiai aptarta, čia stengtasi pademonstruoti, kad virusų hipotezė pati save paneigia netgi remiantis jos pačios terminais. Virusologai nepateikė tiesioginių patogeninių virusų buvimo įrodymų ir tik dangstėsi netiesioginiais pastebėjimais, kurie negalioja, nes eksperimentai atlikti be kontrolės. Be to, reikalavimas laikytis mokslinės metodikos nesusijęs su prievole pateikti alternatyvų šių fenomenų paaiškinimą – jeigu hipotezė pateikta naudojant falsifikuotus duomenis, tegu tik kartą, bet tokia hipotezė atmestina. Tragiška yra tai, kad daugelis „o tai kaip tas ir tas?“ klausimų jau seniai atsakyta kitur, bet „viruso“ suvedžioti ir aplinkinių interesų smaugiami žmonės susiformavo alternatyvaus žinojimo užkardą. Todėl stengiausi pasitarnauti aukščiausiam man žinomam tikslui, su viltimi, kad mano įnašas padės žmonijai kartą ir visiems laikams išsivaduoti iš įsivaizduojamų virusų pančių.

Pažanga susijusi ne su tiesos kiekio padidinimu, bet su jos išlaisvinimu iš priedangų. Tiesa įgyjama kaip auksas – ji ne auginama, bet išplaunama ir išrankiojama iš visko, kas auksas nėra. – Levas Tolstojus ^[202]

APIE AUTORIŲ

Dr. Markas Bailey‘is, medicinos ir chirurgijos bakalauras, išplėstinių raumenų ir skeleto srities studijų diplomantas, sveikatos mokslų magistras (angl. MB ChB, PGDipMSM, MHealSc (Naujosios Zelandijos Otago universitetas). Mikrobiologijos, medicinos pramonės ir sveikatos sričių mokslininkas, dvidešimt metų išdirbęs medicinos praktikoje, įskaitant klinikinius tyrimus.

¹ Thomas Cowan ir kt., „Settling the Virus Debate“, 2022-lie-14: https://drsambailey.com/resources/settling-the-virus-debate/

^[2] Christine Massey, „209 health/science institutions globally all failed to cite even 1 record of ‘SARS-COV-2’ purification, by anyone, anywhere, ever“ [209 sveikatos priežiūros / mokslo įstaigos įvairiose pasaulio vietose nesugebėjo pateikti nė vieno įrašo, kad kas nors, kur nors, kada nors būtų išgryninęs „SARS-COV-2]: https://www.fluoridefreepeel.ca/68-health-science-institutions-globally-all-failed-to-cite-even-1-record-of-sars-cov-2-purification-by-anyone-anywhere-ever/(žiūrėta 2022-rgs-11)

^[3] NZ sveikatos ministerija, Atsakymas pagal Oficialios informacijos teikimo aktą (OIA), ref.: H202102878: https://drive.google.com/drive/folders/1okJiB4PdWN3tiei g67zTUfok92kuqqS

^[4] Stefan Lanka, „The Virus Misconception“ [Klaidinga virusų samprata], žurnalas WISSENSCHAFFTPLUS, 2015/06: https://www.researchgate.net/publication/316280466 Virology State of the Art

^[5] https://unidirectory.auckland.ac.nz/profile/s-wiles

^[6] Christine Massey,https://www.fluoridefreepeel.ca/fois-reveal-that-health-science-institutions-around-the-world-have-no-record-of-sars-cov-2-isolation-purification/

^[7] „Microbiologist Siouxsie Wiles gives advice on preventing coronavirus“ [Mikrobilogės Siouxsie Wiles patarimai, kaip išvengti koronaviruso“, INews, 2020-geg-16: https://www.youtube.com/watch?v=u YVN7KYzhA&t=43s

^[8] Nikki Preston, „Passionate microbiologist Siouxsie Wiles named as New Zealander of the Year“ [Pasišventusi mikrobiologė Siouxsie Wiles paskelbta Naujosios Zelandijos metų žmogumi], NZ Herald, 2021-bal-1: https://www.nzherald.co.nz/nz/passionate-microbiologist-siouxsie-wiles-named-as-new-zealander-of-the-year; „Dr Siouxsie Wiles MNZM“, Naujosios Zelandijos metų žmogus (data nenurodyta, žiūrėta 2022 m. gegužės 21 d.), 2: https://nzawards.org.nz/winners/dr-siouxsie-wiles-mnzm/. Apdovanojimo tekste rašoma: „Nepaisydama negailimos kritikos – dėl autoriteto, išvaizdos ir lyties – Siouxsie toliau dirbo didžiausio mūsų laikų iššūkio srityje: įsijautusi, novatoriška ir drąsi. Jos darbo rezultatus dabar pamatė milijonai, jais netgi remiasi vyriausybės bei organizacijos savo oficialiuose raštuose pandemijos klausimais“.

^[9] Siouxsie Wiles, „Koch’s postulates, Covid, and misinformation rabbit holes“ [Kocho postulatai, Covid ir melagienų smegduobės], 2020-lap-16: https://www.auckland.ac.nz/en/news/2020/11/16/kochs-postulates-covid-and-misinformation-rabbit-holes.html

^[10] Thomas Rivers, „Viruses and Koch’s Postulates“ [Virusai ir Kocho postulatai], Journal of Bacteriology, 33/1, 1937.

^[11] Falkowo molekuliniai postulatai: (1) Tiriamasis fenotipas arba savybė turi būti susijusi su patogeniniais genties atstovais arba patogeninėmis rūšies padermėmis. (2) Išaktyvinus konkretų (-čius) geną (-us), susijusį (-ius) su įtariama virulentiška savybe, turi išmatuojamai sumažėti patogeniškumas arba virulentiškumas. (3) Įvykus mutuoto geno reversijai ar alelių pakaitai patogeninės savybės turi atsikurti. – Stanley Falkow, „Molecular Koch’s Postulates Applied to Microbial Pathogenicity“ [Molekulinių Kocho postulatų taikymas mikrobų patogeniškumui nustatyti], Reviews of Infectious Diseases, 1988 m. liepos-rugpjūčio mėn.: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/3055197/

^[12] PSO, „Severe Acute Respiratory Syndrome (SARS) – multi-country outbreak – Update 12“ [Sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS), protrūkis daugelyje valstybių, 12 atnaujinimas], 2003-kov-27.

^[13] https://web.archive.org/web/20030802232208/http://www.who.int/csr/don/2003 03 27b/en/

^[14] Torsten Engelbrecht ir kt., Virus Mania [Virusomanija], 3 laida anglų k., Books on Demand, 2021, 2: Samantha Bailey, „What Happened To SARS-1?“ [Kas nutiko SARS-1?], 2021-sau-27: https://drsambailey.com/resources/videos/viruses-unplugged/what-happened-to-sars-1/

^[15] Na Zhu ir kt., „A Novel Coronavirus from Patients with Pneumonia in China, 2019“ [Naujasis koronavirusas, išgautas iš pneumonija sergančių pacientų Kinijoje], The New England Journal of Medicine, 382 (2020-vas-20, pirmoji publikacija 2020-sau-24, atnaujinta 2020-sau-29), 728: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31978945/

^[16] Siouxsie Wiles, „Koch’s postulates, Covid, and misinformation rabbit holes“ [Kocho postulatai, Covid ir melagienų smegduobės], 2020-lap-16:
https://www.auckland.ac.nz/en/news/2020/11/16/kochs-postulates-covid-and-misinformation-rabbit-holes.html

^[17] Ten pat.

^[18] ATCC, „VERO C1008 [Vero 76, klonas E6, Vero E6]“: https://www.atcc.org/products/crl-1586

^[19] Aneuploidija reiškia, kad ląstelėje yra patologinis chromosomų skaičius.

^[20] Jennifer Harcourt ir kt., „Severe Acute Respiratory Syndrome Coronavirus 2 from Patient with Coronavirus Disease, United States“ [Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2, gautas iš koronavirusine liga sergančio paciento JAV], Emerging Infectious Diseases, 2020 m. birželio mėn.: https://wwwnc.cdc.gov/eid/article/26/6/20-0516 article

^[21] Rules for Radicals [Radikalų taisyklės], Random House, 1971.

^[22] Flavia Giannessi ir kt., „The Role of Extracellular Vesicles as Allies of HIV, HCV and SARS Viruses“ [Užląstelinių vezikulių vaidmuo filtruojant ŽIV, HCV ir SŪRS virusus], Viruses, 2020-geg-22: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7519827/

^[23] The Perth Group „HIV – a virus like no other“, 2017-lie-12: http://theperthgroup.com/HIV/TPGVirusLikeNoOther.pdf

^[24] Ten pat.

^[25] Vincent Racaniello, „Virus isolates, variants, strains – what are they?“ [Virusų izoliatai, atmainos ir padermės –kas tai?], Vincent Racaniello, 2021-kov-2: https://www.youtube.com/watch?v=G2G2bWUAef0&t=75s

^[26] „Transfekcija – tai nukleorūgščių įvedimo į eukariotines ląsteles procesas naudojant įvairius cheminius arba fizikinius metodus“, iš išsamiosios biotechnologijos vadovo Comprehensive Biotechnology, 2-oji laida, Elsevier, 2011.

^[27] Vincent Racaniello, „What does transfection mean?“ [Ką reiškia transfekcija], tinklalaidė Virology blog, 2015-vas-12: https://www.virology.ws/2015/02/12/what-does-transfection-mean/

^[28] Samantha Bailey, „The Truth About Virus Isolation“, 2021-bal-14: https://drsambailey.com/resources/videos/viruses-unplugged/the-truth-about-virus-isolation/

^[29] The Perth Group „HIV – a virus like no other“, 2017-lie-12: http://theperthgroup.com/HIV/TPGVirusLikeNoOther.pdf

^[30]^“Marc Van Ranst”, Wikispooks: hhps://wikispooks.com/wiki/Marc_Van_Ranst

^[31] Gauta e. paštu iš Marco Van Ransto, „Purification of SARS-CoV-2“, 2022-geg-23: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/06/Belgium-Marc-Van-Ranst-May-2022-PACKAGti.pdf

^[32] Yasuko Tsunetsugu-Yokota, „Large-scale preparation of UV-inactivated SARS coronavirus virions for vaccine antigen“ [Didelės apimties UV išaktyvintų SŪRS koronavirusų virionų paruošimas vakcinos antigenams], Methods in Molecular Biology, 2008-sau-1: https://doi.org/10.1007/978-1-59745-181-9 11

^[33] Malcom MacNaughton ir Heather Davies, „Coronaviridae“ [Koronavirusiniai] knygoje Animal Virus Structure [Gyvūninių virusų sandara], Elsevier, 1987.

^[34] Natrio dodecilsulfato-poliakramido gelio elektroforezė

^[35] Gauta e. paštu iš Marco Van Ransto, „Purification of SARS-CoV-2“, 2022-geg-23: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/06/Belgium-Marc-Van-Ranst-May-2022-PACKAGti.pdf

^[36] Ten pat.

[37] https://www.researchgate.net/profile/Marica-Grossegesse

^[38] Gauta e. paštu iš Marica Grossegesse, Roberto Kocho institutas, „SARS-CoV-2 / questions“ [SARS-CoV-2 / klausimai], 2022-bal-1: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/07/RKI-Marcia-Grossegesse-controls-PACKAGE-redacted.pdf

^[39] Billas Wannanas, „Crooked Mick of the Speewah: And Other Tall Tales“, [Šlubis Mikas iš Spyvos ir kitos neįtikėtinos istorijos], Lansdowne, 1966.

^[40] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

^[41] Karl Popper, The Open Society and its Enemies: Volume II The High Tide of Prophecy: Hegel, Marx, and the Aftermath [Atviroji visuomenė ir jos priešai. II tomas. Pranašysčių tvanas. Hegelis, Marksas ir padariniai] (London: Routledge & Kegan Paul (1962, pirmą kartą paskelbta 1947), 260.

^[42] Dmitri Ivanovsky „Über die Mosaikkrankheit der Tabakspflanze“, Zeitschrift für Pflanzenkrankheiten, 13 tomas, Nr. 1, 1903, 1–41.

^[43] Ten pat.

^[44] Claude Bernard, An Introduction to the Study of Experimental Medicine [Eksperimentinės medicinos studijos pristatymas], 1865, į anglų kalbą vertė Henry Greene, Schuman Inc., 1949.

^[45] Retroviruses Cold Spring Harbor Laboratory Press, New York, 1997.

^[46] Peyton Rous, „A Sarcoma of the Fowl Transmissible by an Agent Separable from the Tumor Cells“ [Vištinių paukščių sarkomą platina medžiaga, kurią galima išskirti ir naviko ląstelių], J Exp Med, 2022-bal-1: https://doi.org/10.1084/jem.13.4.397

^[47] William Gye, „Discussion on Filter-Passing Viruses and Cancer“ [Diskusija apie per filtrą praeinančius virusus ir vėžį], BMJ, 1925-rgp-1: https://www.istor.org/stable/25445900

^[48] A. W. M. White „A Study of Sarcoma of the Fowl Produced by Arsenic and Embryonic Pulp“ [Vištinių sarkomos, sukeltos arseno ir embrionų masės, studija] The Journal of Cancer Research, 1927-kov-1: https://aacriournals.org/icancerres/article/11/1/111/449689/A-Study-of-Sarcoma-of-the-Fowl-Produced-by-Arsenic

^[49] 1966 m. Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityse: https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/1966/summary/

^[50] John Enders ir William Peebles „Propagation in Tissue Cultures of Cytopathogenic Agents from Patients with Measles“ [Citopatogeninių medžiagų, paimtų iš tymais sergančių pacientų, dauginimas audinių pasėliuose] Proceedings of the Society for Experimental Biology and Medicine (PSEBM), 86 (gauta 1954 m. gegužės 16 d.), 277‑286.

^[51] Ten pat.

^[52] Stefan Lanka „The Virus Misconception“[Klaidinga virusų samprata], žurnalas WISSENSCHAFFTPLUS, 2020-01, 4.

^[53] Dean Braus „CPE – Control Experiment“ [CP poveikis – kontrolės eksperimentas], 2021 m. balandžio 21 d. Versija anglų kalba: https://odysee.com/@DeansDanes:1/cpe-english:f

^[54] Šiaurės vakarų Ilinojaus universitetas, „mock-infected“ apibrėžtis: https://groups.molbiosci.northwestern.edu/holmgren/Glossary/Definitions/Def-M/mock-infected.html

^[55] Rhodri Harfoot ir kt., „Characterization of the First SARS-CoV-2 Isolates from Aotearoa New Zealand as Part of a Rapid Response to the COVID-19 Pandemic“, Viruses, 2022-vas-10: https://doi.org/10.3390/v14020366

^[56] Kelsey Kennard (Otago universitetas) laiškas „Official information request for information regarding the paper“ [Oficialios informacijos užklausa dėl straipsnio] „Characterization of the First SARS-CoV-2 Isolates from Aotearoa New Zealand as Part of a Rapid Response to the COVID-19 Pandemic“, 2022-lie-22.

^[57] Arturo Casadevall ir Ferric Fang, „Descriptive Science“ [Aprašomasis mokslas], Infection and Immunity,
2008-lie-14: https://doi.org/10.1128/iai.00743-08

^[58] Mark Bailey „Warnings Signs You Have Been Tricked By Virologists…Again“ [Įspėjamieji ženklai, kad virusologai jus apgavo… ir vėl], 2022-lie-25: https://drsambailey.com/warnings-signs-you-have-been-tricked-by-virologists-again/

^[59] Ten pat.

^[60] Mark Bailey, „Fact-check: New Zealand can’t find the ‘SARS-CoV-2 virus’“ [Faktų patikra: Naujoji Zelandija SARS-CoV-2 viruso rasti negali], 2022-vas-12: https://drsambailey.com/covid-19/fact-check-new-zealand-cant-find-the-sars-cov-2-virus/

^[61] Pasaulio sveikatos organizacija „Genomic sequencing of SARS-CoV-2 – A guide to implementation for maximum impact on public health“ (SARS-CoV-2 genomo sekoskaita. Vykdymo gairės, siekiant maksimalios naudos visuomenės sveikatai], 2021-sau-8.

^[62] „WHO Director-General’s remarks at the media briefing on 2019-nCoV on 11 February 2020“ [PSO gen. direktoriaus pastabos žiniasklaidai]”, PSO, 2020-vas-11: https://www.who.int/director-general/speeches/detail/who-director-general-s-remarks-at-the-media-briefing-on-2019-ncov-on-11-february-2020

^[63] „Metagenomika – tai iš visų jungtiniame mėginyje esančių organizmų (paprastai mikroorganizmų) izoliuotų ir išanalizuotų visų nukleotidų sekų struktūros ir funkcijos tiriamoji studija. Metagenomika dažnai naudojama studijuojant konkrečią mikroorganizmų bendruomenę, pvz., gyvuojančią ant žmogaus odos, dirvožemyje arba vandens mėginyje.“ – Nacionalinių sveikatos institutų nacionalinis žmogaus genomo mokslinių tyrimų institutas (NIH NHGRI“, „Metagenomika“: https://www.genome.gov/genetics-glossary/Metagenomics (žiūrėta 2022-bal-27). Tai logiškai klaidinga virusologų taikoma metodika, nes, kaip rodo šis dokumentas, niekada nebuvo įrodyta, kad bent viena iš išgautų ir kaip „iš viruso“ pavadintų sekų tikrai yra virusinės kilmės.

^[64] Šūvinė (Shotgun) sekoskaita – tai metodas, kurį taikant mėginyje esanti DNR atsitiktinai suskaidoma į trumpus fragmentus, kurių ilgis, tarkim 150 bazių porų. Šie trumpi fragmentai sekvenuojami ir gaunami „skaitiniai“ (angl. reads). Nuo čia procesas priklauso nuo sekos sudarymo programinės įrangos, kuri sudėlioja persidengiančius skaitinius į „gretinius“ (angl. contigs).

^[65] „Kompiuteryje arba jį naudojant: sugeneruota naudojant kompiuterinę programinę įrangą arba simuliaciją“: https://www.merriam-webster.com/dictionary/in%20silico

^[66] SARS-CoV-2 pavyzdys: plokštės „xGen™ SARS-CoV-2 Amplicon Panels“: https://sg.idtdna.com/pages/products/next-generation-sequencing/workflow/xgen-ngs-amplicon-sequencing/predesigned-amplicon-panels/sars-cov-2-amp-panel

^[67] Nick Eichler ir kt., „Transmission of severe acute respiratory syndrome coronavirus 2 during border quarantine and air travel,New Zealand (Aotearoa)“ [Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso 2 perdava paskelbus sienų kirtimo ir kelionių lėktuvu karantiną Naujojoje Zelandijoje), Emerg Infect Dis., 2021 m. gegužės mėn.: https://doi.org/10.3201/eid2705.210514

^[68] (ESR laiškas, užklausa pagal Oficialios informacijos teikimo aktą: Užklausa pagal OIA dėl išrašų iš DOI: 10.3201/eid2705.210514′, 2022-kov-25.)

^[69] protocols.io, „nCoV-2019 sequencing protocol v3 (LoCost) V.3“: https://www.protocols.io/view/ncov-2019-sequencing-protocol-v3-locost-bp2l6n26rgqe/v3?step=1 (žiūrėta 2022 m. kovo 28 d.).

^[70] (ESR laiškas, užklausa pagal Oficialios informacijos teikimo aktą: FOIA: SARS-CoV-2 egzistavimo įrodymas,
2022-lie-19.)

^[71] (ESR laiškas, užklausa pagal Oficialios informacijos teikimo aktą: SARS-CoV-2 kaip priežasties įrodymas,
2022-rgp-17: https://mega.nz/file

^[72] Barry Rockx ir kt., „Comparative pathogenesis of COVID-19, MERS, and SARS in a nonhuman primate model“, Science, 2020-geg-29: https://www.science.org/doi/10.1126/science.abb7314

^[73] Ten pat, papildoma medžiaga.

^[74] Europos virusų archyvas (pasaulinis), „Žmogaus 2019-nCoV izoliatas“: https://www.european-virus-archive.com/virus/human-2019-ncov-isolate

^[75] „SARS-CoV/SARS-CoV-2 Nucleocapsid Antibody, Rabbit PAb, Antigen Affinity Purified“, Sino Biological: https://www.sinobiological.com/antibodies/cov-nucleocapsid-40143-t62

^[76] „SARS-CoV Nucleocapsid Protein (His Tag)“, Sino Biological: https://www.sinobiological.com/recombinant-proteins/sars-cov-nucleocapsid-40143-v08b

^[77] Dr. Sam Bailey, „Covid-19 Shots, Cancer and HIV“ [Covid-19 skiepai, vėžys ir ŽIV], 2021-lie-14: https://drsambailey.com/resources/videos/vaccines/covid-19-shots-cancer-and-hiv/

^[78] „Number of the day: one sneeze of a COVID-19 patient contains 200 million viruses“ [Dienos skaičius: COVID-19 pacientas vienu nusičiaudėjimu paskleidžia 200 milijonų virusų, Новые известия, 2020-geg-22: https://en.newizv.ru/news/science/22-05-2020/digit-of-the-day-200-million-viruses-are-contained-in-one-sneeze-of-a-patient-of-covid-19

^[79] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

^[80] „How do Viruses Make us Sick?“ [Kaip virusai mus sargdina?], Pfizer.com: https://www.pfizer.com/news/articles/how do viruses make us sick (žiūrėta 2022-geg-20).

^[81] Samuel Baron ir kt.; „Viral Pathogenesis“ [Virusų patogenezė] medicininės mikrobiologijos vadovėlyje Medical Microbiology,, 4-oji laida, 1996: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK8149/

^[82] „Episode One: The Tragic Pseudoscience of SARS-CoV-2“ [Pirmasis epizodas: SARS-CoV-2 pseudomokslinė tragedija], The Viral Delusion [Virusų deliuzija], Paradigm Shift, 2022: https://paradigmshift.uscreen.io/

^[83] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

^[84] Fan Wu ir kt. „A new coronavirus associated with human respiratory disease in China“, Nature, 579, 265–269, 2020-vas-3: https://doi.org/10.1038/s41586-020-2008-3

^[85] Ten pat.

^[86] GISAID: https://www.gisaid.org/ (žiūrėta 2022-rgp-29).

^[87] Catia Cilloniz ir kt., „Microbial Etiology of Pneumonia: Epidemiology, Diagnosis and Resistance Patterns“ [Mikrobinė pneumonijos etiologija. Epidemiologija, diagnostika ir atsparumo pobūdis], Int. J. Mol. Sci., 17(12), 2120, 2016-gru-16.

^[88] Gao Liu ir kt., „Viral and Bacterial Etiology of Acute Febrile Respiratory Syndrome among Patients in Qinghai, China“ [Ūmaus respiracinio sindromo su karščiavimu virusinė ir bakteriologinė etiologija pacientams Činghajuje (Kinija)], Biomed Environ Sci, 2019 m. birželio mėn.: https://www.besiournal.com/article/doi/10.3967/bes2019.058

^[89] Fan Wu ir kt. „A new coronavirus associated with human respiratory disease in China“, Nature, 579, 265–269,
2020-vas-3: https://doi.org/10.1038/s41586-020-2008-3

^[90] Illumina, „RNA Sequencing Methods Collection“ [RNR sekoskaitos metodų rinkinys], 2017: https://www.illumina.com/content/dam/illumina-marketing/documents/products/research reviews/rna-sequencing-methods-review-web.pdf

^[91] Planet Waves FM su Ericu F. Coppolino, „Interviu su Dr. Stephenu Bustinu“, 2021-vas-1: https://planetwaves.net/planet-waves-fm-interview-with-dr-stephen-bustin/, nuorašą parengė Joshua Halinen: https://cormandrostenreview.com/wp-content/uploads/2021/02/bustin-transcript.pdf

^[92] Zhang ir kt. „Wuhan seafood market pneumonia virus isolate Wuhan-Hu-1, complete genome, GenBank: MN908947.1“ [Uhano jūros gėrybių turgaus pneumonijos viruso izoliatas Wuhan-Hu-1], pateiktas 2020-sau-5: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/nuccore/MN908947.1

^[93] Victor Corman ir Christian Drosten, ir kt. „Detection of 2019 novel coronavirus (2019-nCoV) by real-time RT-PCR“ [Naujo 2019 m. koronaviruso (2019-nCoV) aptikimas tikralaikės AT PGR būdu], Euro Surveill, 2020-sau-23: https://doi.org/10.2807/1560-7917.tiS.2020.25.3.2000045. Be GenBank: MN908947.1, kuris pirmiausia viešai pateiktas tinklalapyje virological.org (https://virological.org/t/novel-2019-coronavirus-genome/319), Drostenas ir kt., kurdami savo PGR protokolus, taip pat naudojo „keturis kitus genomus, sausio 12 d. įvestus į virusų sekų duomenų bazę, kuruojamą Visuotinės visų gripo duomenų dalijimosi iniciatyvos (angl. Global Initiative on Sharing All Influenza Data, GISAID)“.

^[94] PSO, „WHO Director-General’s remarks at the media briefing on COVID-19 on 11 March 2020“ [PSO gen. direktoriaus pastabos žiniasklaidai dėl COVID-19 spaudos konferencijoje]”, 2020-kov-11.

^[95] Dan Hu ir kt. „Genomic characterization and infectivity of a novel SARS-like coronavirus in Chinese bats“ [Naujo į SŪRS panašaus Kinijos šikšnosparnių koronaviruso genomo apibūdinimas ir užkrečiamumas], Emerging microbes & infections, 2018-rgs-12: https://doi.org/10.1038/s41426-018-0155-5

^[96] Florence Maurier ir kt. „A complete protocol for whole-genome sequencing of virus from clinical samples: Application to coronavirus OC43“ [Išsamus viruso, gauto iš klinikinių mėginių, viso genomo sekoskaitos protokolas. Taikymas koronavirusui OC43], Virology,, 531, 2019 m. gegužės mėn.: https://doi.org/10.1016/i.virol.2019.03.006

^[97] David Schwartz ir Charles Cantor, „Separation of Yeast Chromosome-Sized DNAs by Pulsed Field Gradient Gel Electrophoresis“ [Mielių chromosmos dydžio DNR atskyrimas impulsinės gradientinės gelio elektroforezės būdu], Cell, 37 tomas, 1984 m. gegužės mėn.: https://doi.org/10.1016/0092-8674(84)90301-5

^[98] E. laišku iš Zachary Ardern: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/06/Mark-Bailey-Zachary-Ardern-emails-redacted.pdf

^[99] Jessie Chang ir kt., „Long-Read RNA Sequencing Identifies Polyadenylation Elongation and Differential Transcript Usage of Host Transcripts During SARS-CoV-2 In Vitro Infection“ [Ilgagrandžių RNR sekoskaita parodo poliadenilinimo pailgėjimą ir diferencinį šeimininko transkriptų transkripcijos naudojimą esant SARS-CoV-2 infekcijai], Front. Immunol., 2022-bal-6: https://doi.org/10.3389/fimmu.2022.832223

^[100] Leon Caly ir kt. „Isolation and rapid sharing of the 2019 novel coronavirus (SARS-CoV-2) from the first patient diagnosed with COVID-19 in Australia“ [Naujo 2019 m. koronaviruso (SARS-CoV-2) izoliacija iš pirmojo paciento, kuriam diagnozuotas COVID-19 Australijoje, ir greitas patogeno informacijos išplatinimas], Med. J. Aust., 2020-bal-1: https://doi.org/10.5694/mia2.50569

^[101] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

^[102] E. laišku iš Zachary Ardern: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/06/Mark-Bailey-Zachary-Ardern-emails-redacted.pdf

^[103] Sin Lee, „Implementation of the eCDC/WHO Recommendation for Molecular Diagnosis of SARS-CoV-2 Omicron Subvariants and Its Challenges“ [eCDC/PSO SARS-CoV-2 omikron atmainų molekulinės diagnostikos rekomendacijos ir iššūkiai], preprints.org, 2022-bir-14: https://www.preprints.org/manuscript/202206.0192/v1

^[104] Mark Bailey „Warnings Signs You Have Been Tricked By Virologists…Again“ [Įspėjamieji ženklai, kad virusologai jus apgavo… ir vėl], 2022-lie-25:
https://drsambailey.com/warnings-signs-you-have-been-tricked-by-virologists-again/

^[105] Ten pat.

^[106] Dan Hu ir kt. „Genomic characterization and infectivity of a novel SARS-like coronavirus in Chinese bats“ [Naujo į SŪRS panašaus Kinijos šikšnosparnių koronaviruso genomo apibūdinimas ir užkrečiamumas], Emerging microbes & infections, 2018-rgs-12: https://doi.org/10.1038/s41426-018-0155-5

^[107] Vakarų Australijos vyriausybė. Gyvūnų išteklių centras „Žiurkių ir pelių masės“: https://www.arc.wa.gov.au/7page id=125

^[108] Wendong Li ir kt., „Bats Are Natural Reservoirs of SARS-Like Coronaviruses“, Science, 2005-rgs-29: https://doi.org/10.1126/science.1118391

^[109] „MAP nuo koronavirusų vystymas“ aprašytas knygoje „Skubioji medicininės apsaugos priemonė reaguojant į infekcines ligas. Tvarių sprendimų įgyvendinimas nuolat bendradarbiaujant su viešuoju ir privačiu sektoriumi“. Pasitarimo suvestinė. Washington DC: National Academies Press, 2016-vas-12: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK349040/

^[110] GenBank, „SARS coronavirus Sin2500, complete genome – AY283794.1“, 2003-bal-27: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/nuccore/30468042

^[111] Yijun Ruan ir kt. „Comparative full-length genome sequence analysis of 14 SARS coronavirus isolates and common mutations associated with putative origins of infection“ [Palyginamoji 14 SARS koronaviruso izoliatų viso ilgio genomo sekoskaitos analizė ir dažnos mutacijos, susijusios su spėjama infekcijos kilme], Lancet, 2003-geg-24: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7140172/

^[112] Isabelle Leparc-Goffart ir kt., „Altered Pathogenesis of a Mutant of the Murine Coronavirus MHV-A59 Is Associated with a Q159L Amino Acid Substitution in the Spike Protein“ [Pakitusi pelių koronaviruso MHV-A59 mutanto patogenezė siejama su Q159L aminorūgšties spyglio baltyme pakaita], Virology, 1997-gru-8: https://doi.org/10.1006/viro.1997.8877

^[113] Michael Boursnell ir kt. „Completion of the Sequence of the Genome of the Coronavirus Avian Infectious Bronchitis Virus“ [Koronaviruso „paukštinio infekcinio bronchito virusas“ genomo sekoskaitos užbaigimas, J gen Virol, 1987-sau-1: https://doi.org/10.1099/0022-1317-68-1-57

^[114] T. D. K. Brown ir Michael Boursnell, „Sequencing of coronavirus IBV genomic RNA: a 195base open reading frame encoded by mRNA B“ [Koronaviruso IBV genominės RNR sekvenavimas. 195 bazių atvirasis skaitymo rėmelis, kurį koduoja mRNR B], Gene, 1984 m. liepos-rugpjūčio mėn.: https://doi.org/10.1016/0378-1119(84)90169-0

^[115] T. D. K. Brown ir Michael Boursnell, „Avian infectious bronchitis virus genomic RNA contains sequence homologies at the intergenic boundaries“, Virus Research, 1984 m. sausio mėn.: https://doi.org/10.1016/0168-1702(84)90031-5

^[116] Atliekant izopikninį centrifugavimą, vienodo dydžio dalelės atskiriamos pagal jų tankį; atliekant zoninį centrifugavimą, vienodo tankio dalelės atskiriamos pagal jų dydį: https://www.differencebetween.com/difference-between-rate-zonal-and-isopycnic-centrifugation/

^[117] J. R. Beach ir O. W. Schalm, „A Filterable Virus, Distinct from that of Laryngotracheitis, the Cause of a Respiratory Disease of Chicks“ [Filtruojamas virusas, besiskiriantis nuo sukeliančio laringotracheitą, sukelia kvėpavimo takų ligą vištoms], Poultry Science, 1936 m. gegužės mėn.: https://doi.org/10.3382/ps.0150199

^[118] https://vaersanalysis.info/ (žiūrėta 2022 m. birželio 25 d.).

^[119] Jennifer Harcourt ir kt., „Severe Acute Respiratory Syndrome Coronavirus 2 from Patient with Coronavirus Disease, United States“ [Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2, gautas iš koronavirusine liga sergančio paciento JAV], Emerging Infectious Diseases, 2020 m. birželio mėn.: https://wwwnc.cdc.gov/eid/article/26/6/20-0516 article

^[120] E. paštu į užklausą pagal FOIA (CDC), „FOIA: Informacijos apie kontrolės grupę užklausa; straipsnis „Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2, gautas iš koronavirusine liga sergančio paciento JAV“, 2021-rgp-1.

^[121] CDC/ATSDR FOIA pareigūno Roger Andoh atsakymas „#21-01704-FOIA“, 2022-kov-29: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/05/CDC-Harcourt-mock-infected-MS-PACKAGE-redacted.pdf

^[122] Ten pat: CDC/ATSDR FOIA pareigūno Roger Andoh 37 puslapių PDF dokumentas „USA CDC – Controls – Responsive Records.pdf“, 2022-kov-29.

^[123] Na Zhu ir kt., „A Novel Coronavirus from Patients with Pneumonia in China, 2019“, The New England Journal of Medicine, 382 (2020-vas-20, pirmoji publikacija 2020-sau-24, atnaujinta 2020-sau-29), 728: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31978945/

^[124] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

^[125] Torsten Engelbrecht ir Konstantin Demeter, „COVID-19 PCR Tests are Scientifically Meaningless“ [COVID-19 PGR testai – bereikšmiai moksline prasme], off-Guardian, 2020-bir-27: https://off-guardian.org/2020/06/27/covid19-pcr-tests-are-scientifically-meaningless/

^[126] Christine Massey, e. paštu į CDC, „Užklausa pagal FOIA į CDC: Harcourt ir kt. ‚SARS-COV-2 izoliacijos‘ straipsnis – nepaskelbtos detalės“, 2021-gru-23: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/05/CDC-Harcourt-mock-infected-CM-PACKAGti-redacted.pdf

^[127] CDC/ATSDR FOIA pareigūno Emerique Magyar atsakymas Christine Massey, „#22-00578-FOIA“, 2022-geg-10: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/05/CDC-Harcourt-mock-infected-CM-PACKAGti-redacted.pdf

^[128] Peng Zhou ir kt., „A pneumonia outbreak associated with a new coronavirus of probable bat origin“ [Pneumonijos protrūkis, susijęs su nauju, galimai šikšnosparnių kilmės, koronavirusu], Nature, 579, 2020-kov-12: https://www.nature.com/articles/s41586-020-2012-7

^[129] Ten pat. „Išplėstiniai 6 pav duomenys: 2019-nCoV izoliavimas ir antigeninių savybių apibūdinimas“: https://www.nature.com/articles/s41586-020-2012-7/figures/9

^[130] (Asmeninis susirašinėjimas e. paštu su Xing-Lou Yang, 2021-rgp-5.)

^[131] Ten pat.

^[132] Ten pat.

^[133] Ten pat.

^[134] Straipsnio „A pneumonia outbreak associated with a new coronavirus of probable bat origin“ [Pneumonijos protrūkis, susijęs su nauju, galimai šikšnosparnių kilmės, koronavirusu] peržiūrų duomenys, Nature: https://www.nature.com/articles/s41586-020-2012-7/metrics (žiūrėta 2022-bal-1).

^[135] Peng Zhou ir kt., „A pneumonia outbreak associated with a new coronavirus of probable bat origin“ [Pneumonijos protrūkis, susijęs su nauju, galimai šikšnosparnių kilmės, koronavirusu], Nature, 579, 2020-kov-12: https://www.nature.com/articles/s41586-020-2012-7

^[136] „Strukturelle Analyse von Sequenzdaten in der Virologie • Tabellen und Abbildungen“ [Sekoskaitos duomenų virusologijoje struktūrinė analizė. Lentelės ir iliustracijos], WISSENSCHAFFTPLUS magazin, 2022 m. sausio mėn. Versija anglų k.: https://brandfolder.com/sZ3z266k74ppmnwkvfrxs6iic

^[137] Užkrečiamumo mitas su David Crowe – „AT PGR supaprastinimas“, 2020-bal-21: https://infectiousmyth.podbean.com/eZthe-infectious-myth-simplifying-rt-pcr/

^[138] https://aru.ac.uk/people/stephen-bustin

^[139] Stephen Bustin ir kt., „The MIQE Guidelines: Minimum Information for Publication of Quantitative Real-Time PCR Experiments“, Clinical Chemistry, 2009-bal-1: https://doi.org/10.1373/clinchem.2008.112797

^[140] Victor Corman ir kt. „Detection of 2019 novel coronavirus (2019-nCoV) by real-time RT-PCR“ [Naujo 2019 m. koronaviruso (2019-nCoV) aptikimas tikralaikės AT PGR būdu], Euro Surveill, 2020-sau-23: https://doi.org/10.2807/1560-7917.tiS.2020.25.3.2000045.

^[141] Užkrečiamumo mitas su David Crowe – „Stephenas Bustinas apie AT PGR iššūkius“, 2020-bal-14: https://infectiousmyth.podbean.com/e/the-infectious-myth-stephen-bustin-on-challenges-with-rt-pcr/

^[142] Planet Waves FM su Ericu F. Coppolino, „Interviu su Dr. Stephenu Bustinu“, 2021-vas-1: https://planetwaves.net/planet-waves-fm-interview-with-dr-stephen-bustin/

^[143] (Asmeninis Erico Coppolino susirašinėjimas.)

^[144] Planet Waves FM su Ericu F. Coppolino, „Interviu su Dr. Stephenu Bustinu“, 2021-vas-1: https://planetwaves.net/planet-waves-fm-interview-with-dr-stephen-bustin/

^[145] CDC, „Outbreaks of Respiratory Illness Mistakenly Attributed to Pertussis – New Hampshire, Massachusetts, and Tennessee, 2004-2006“ [Kvėpavimo takų ligos protrūkis, neteisingai susietas su kokliušu <…>], Morbidity and Mortality Weekly Report, 2007-rgp-24: https://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/mm5633a1.htm

^[146] Gina Kolata, „Faith in Quick Test Leads to Epidemic That Wasn’t“ [Tikėjimas greitaisiais testais sukelia nesamas epidemijas], The New York Times, 2007-sau-22: https://www.nytimes.com/2007/01/22/health/22whoop.html

^[147] Planet Waves FM su Ericu F. Coppolino, „Interviu su Dr. Stephenu Bustinu“, 2021-vas-1: https://planetwaves.net/planet-waves-fm-interview-with-dr-stephen-bustin/

^[148] Stephen Bustin ir kt., „COVID-19 and Diagnostic Testing for SARS-CoV-2 by RT-qPCR—Facts and Fallacies“, Int. J. Mol. Sci., 2021-vas-28: https://doi.org/10.3390/iims22052459

^[149] David James, „PCR Inventor: ‘It doesn’t tell you that you are sick’“ [PGR išradėjas: tai nerodo, kad sergate], off-Guardian, 2020-spa-5: https://off-guardian.org/2020/10/05/pcr-inventor-it-doesnt-tell-you-that-you-are-sick/

^[150] Victor Corman ir kt. „Diagnostic detection of 2019-nCoV by real-time RT-PCR“ [Diagnostinis 2019-nCoV aptikimas tikralaikės AT PGR būdu], PSO, 2020-sau-17: https://www.who.int/docs/default-source/coronaviruse/protocol-v2-1.pdf?sfvrsn=a9ef618c2

^[151] Sanjaya Senanayake‘ą 2020 m. balandžio 26 d. kalbino Jeremy‘s Fernandezas „ABC News“ laidoje The Virus,: https://iview.abc.net.au/show/virus/series/0/video/NC2032H003S00

^[152] PSO, „PSO COVID-19: atvejo apibrėžtis, 2020-rgp-7: https://www.who.int/publications/i/item/WHO-2019-nCoV-Surveillance Case Definition-2020.1

^[153] Mosby’s Medical Dictionary; 8-oji laida, 2009, Elsevier.

^[154] Merriam-Webster žodyne komensalizmas apibrėžiamas kaip „dviejų rūšių organizmų sugyvenimo forma, kai vienas iš jų gauna maisto arba kitokių privalumų iš kito jam nekenkdamas, bet ir neteikdamas naudos“: https://www.merriam-webster.com/dictionary/commensalism(žiūrėta 2022 m. gegužės 14 d.).

^[155] Ron Law, „PSO ir gripo pandemijų ‚sąmokslai‘“, skubus atsakymas, 2010-bir-6: https://www.bmi.com/rapid-response/2011/11/02/who-changed-definition-influenza-pandemic

^[156] David James, „PCR Inventor: ‘It doesn’t tell you that you are sick’“ [PGR išradėjas: tai nerodo, kad sergate], off-Guardian, 2020-spa-5: https://off-guardian.org/2020/10/05/pcr-inventor-it-doesnt-tell-you-that-you-are-sick/.

^[157] Roche, „High Pure Viral RNA Kit“, gaminio Nr. 11858882001: https://lifescience.roche.com/en au/products/high-pure-viral-rna-kit.html

^[158] Roche, „High Pure Viral RNA Kit“, versija: 20, kat. Nr. 11 858 882 001, „naudojimo instrukcijos“, 2020 m. spalio mėn.: https://pim-eservices.roche.com/LifeScience/Document/96aae49e-ad12-eb11-fe90-005056a772fd

^[159] Mary Edmonds, „A history of poly A sequences: from formation to factors to function“ [Poli A sekų istorija: nuo sudarymo iki veiksnių ir funkcijų], Prog Nucleic Acid Res Mol Biol, 71 tomas, 2002: https://doi.org/10.1016/S0079-6603(02)71046-5

^[160] Roche, „High Pure Viral RNA Kit“, versija: 20, kat. Nr. 11 858 882 001, „naudojimo instrukcijos“, 2020 m. spalio mėn.: https://pim-eservices.roche.com/LifeScience/Document/96aae49e-ad12-eb11-fe90-005056a772fd

^[161] Roche, „High Pure Viral nucleic Acid Kit“, versija: 20, kat. Nr. 11 858 874 001, „naudojimo instrukcijos“, 2020 m. spalio mėn.: https://pim-eservices.roche.com/LifeScience/Document/d927229f-ad12-eb11-0091-005056a71a5d

^[162] (Asmeninis mano kolegos susirašinėjimas su Stephenu Bustinu, 2021-spa-15.)

^[163] https://www.ashleighbrilliant.com/

^[164] 2020-sau-29: https://freewechat.com/a/MzAxMjMyMDk0Ng==/2650112053/1/1580318101, vienas iš vertimų į anglų kalbą: „Documenting the first experience of discovering a novel coronavirus“: https://github.com/flodebarre/covid origin documents/blob/main/2020-01-30 LittleDog.md

^[165] „PSO teikiama COVID-19 atvejo apibrėžtis. Atnaujinta visuomenės sveikatos priežiūros informacija, susijusi su COVID-19 | COVID-19. Priežiūra, atvejų tyrimas ir epidemiologinis protokolas“, 2020-gru-16 https://www.who.int/publications/iZitem/WHO-2019-nCoV-Surveillance Case Definition-2020.2(mažoje išnašoje ten rašoma: „Skiriant klinikinį gydymą negalima remtis vien tik priežiūros dokumente nurodytomis atvejo apibrėžtimis.“

^[166] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

^[167] „Chronology for Covid & SARS-CoV-2 PCR and Metagenomics“ [Covid ir SARS-CoV-2 PGR chronologija bei metagenomika]: https://chironreturn.org/

^[168] Redakcijos straipsnis, „As the pandemic exploded, a researcher saw the danger. China’s leaders kept silent“, The Washington Post, 2022-bal-22: https://www.washingtonpost.com/opinions/interactive/2022/china-researcher-covid-19-coverup/

^[169] „English City of Leicester as Example of Benefits of Abolition of Vaccination“ [Anglijos miestas Leičesteris – vakcinacijos prievolės panaikinimo privalumų pavyzdys] Bridgeport Evening Farmer, 1909-rgp-21.

^[170] Neil Harrison and Jeffrey Sachs, „A call for an independent inquiry into the origin of the SARS-CoV-2 virus“, Proceedings of the National Academy of Sciences, 2022-geg-19: www.pnas.org/doi/abs/10.1073/pnas.2202769119

^[171] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

[172] Furinas – tai žmogaus ir kitų gyvūnų organizme esantis baltymus skaidantis fermentas. Virusologai teigia, kad ląstelei gaminant SARS-CoV-2, furinas skaido spyglio baltymą ‚furino skilimo vietoje‘, kad galėtų išeiti iš ląstelės

^[173] Samantha Bailey, „Gain of Function Garbage?“ [Funkcijos įgijimo šiukšlės], 2022-sau-18: https://drsambailey.com/resources/videos/covid-19/gain-of-function-garbage/

^[174] Mark Bailey ir John Bevan-Smith, „The COVID-19 Fraud & War on Humanity“ [COVID-19 apgaulė ir karas prieš žmoniją], 2021-lap-11: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-19-fraud-war-on-humanity/

^[175] Sharon Lerner, „Jeffrey Sachs presents evidence of possible lab origin of COVID-19“ [Jeffrey‘is Sachsas pateikia įrodymų, kad COVID-19 galėjo būti sukurtas laboratorijoje“, The Intercept, 2022-geg-20: https://theintercept.com/2022/05/19/covid-lab-leak-evidence-jeffrey-sachs/

^[176] Vineet Menachery ir kt., „SARS-like WIV1-CoV poised for human emergence“ [Į SŪRS panašus WIV1-CoV galu užkrėsti žmones“, PNAS, 2016-kov-14: https://doi.org/10.1073/pnas.1517719113

^[177] Mark Bailey, „Lab Leaks and other Legends“ [Pabėgimai iš laboratorijos ir kitos legendos], 2022-bir-28: https://drsambailey.com/covid-19/lab-leaks-and-other-legends/

^[178] Lydia Khalil, „Digital Authoritarianism, China and COVID“ [Skaitmeninis totalitarizmas; Kinija ir COVID], Lowy Institute, 2020-lap-2: https://www.lowyinstitute.org/publications/digital-authoritarianism-china-and-covid

^[179] „Li Wenliang: Coronavirus kills Chinese whistleblower doctor“ [Koronavirusas pražudė slaptą informaciją paviešinusį kinų gydytoją], BBC, 2020-vas-7: https://www.bbc.com/news/world-asia-china-51403795

^[180] “Li Wenliang, Wikipedia: https://en.wikipedia.org/wiki/Li Wenliang

^[181] David Martin, „The Fauci/COVID-19 Dossier“, 2021 m. balandžio mėn.: https://www.davidmartin.woHd/wp-content/uploads/2021/01/The Fauci COVID-19 Dossier.pdf

^[182] Jonny‘io Dymond‘o interviu su Lordu Sumptionu, BBC Radio 4 laida The World at One, 2020-kov-30. Nuorašas: https://www.conservativewoman.co.uk/a-hysterical-slide-into-a-police-state-iudge-warns-of-liberty-being-forced-into-lockdown/

^[183] (E. paštu iš UKHSA teisės į informaciją grupės; atvejo nuoroda: 1409, „FOI Purification of SARS-CoV-2 and Variants (CF)“, 2022-spa-27.)

^[184] Ten pat.

^[185] E. paštu UKHSA tarnybai, atvejo nuoroda: 1409, „FOI Purification of SARS-CoV-2 and Variants (CF)“, 2022-spa-27.)

^[186] Anika Singanayagam ir kt., „Duration of infectiousness and correlation with RT-PCR cycle threshold values in cases of COVID-19, England, January to May 2020″, Euro Surveill, 25(32), 2020-rgp-13: https://doi.org/10.2807/1560-7917.tiS.2020.25.32.2001483

^[187] Ta pati UKHSA paskelbė, kad „2020 m. kovo 19 d. duomenimis, COVID-19 Jungtinėje Karalystėje nelaikoma sunkias pasekmes turinčia infekcine liga (SPTIL)“:
https://www.gov.uk/guidance/high-consequence-infectious-diseases-hcid

^[188] UKHSA raštas, 25/01/2022/ag/2334, Re: FOIA: „SARS-CoV-2 izoliacija ir sekvenavimo eksperimentų kontrolė“, 2022-kov-25: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/05/UK-HSA-isolation-sequencing-methods-PACKAGti-redacted.pdf

^[189] UKHSA raštas, 01/0422/ag/005, Re: atvejo nuoroda 2334 – FOIA: „SARS-CoV-2 izoliacija ir sekvenavimo eksperimentų kontrolė“, 2022-geg-3:

^[190] E. paštu parlamento narė Maggie Throup parlamento narei Rachael Maskell, nuoroda: ZA50772,
2022 m. birželio 27 d.: https://www.parallelparliament.co.uk/question/315/coronavirus

^[191] Linlin Bao ir kt., „The pathogenicity of SARS-CoV-2 in hACE2 transgenic mice“, Nature, 2020-geg-7: https://www.nature.com/articles/s41586-020-2312-y

^[192] Samantha Bailey, „Koch’s Postulates: Germ School Dropout“ [Kocho postulatai: patogenų teorijos mokyklos užribyje], 2022-rgs-8: https://drsambailey.com/resources/videos/germ-theory/kochs-postulates-germ-school-dropout/

^[193] Ben Killingley ir kt., „Safety, tolerability and viral kinetics during SARS-CoV-2 human challenge in young adults“ [Saugumas, toleruojamumas ir virusinė kinetika SARS-CoV-2 užkrėtus jaunus suaugusiuosius], Nat Med,
2022-kov-31: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35361992/

^[194] Mike Stone, „Challenging ‚SARS-COV-2‘“ [Užkrėtimas SARS-CoV-2], 2022-vas-11: https://viroliegy.com/2022/02/11/challenging-sars-cov-2/

^[195] „Finding wood among the trees“ [Kaip pamatyti mišką pro medžius], Nature, 1988-geg-5: https://www.nature.com/articles/333011a0.pdf

^[196] Nacionalinis žmogaus genomo mokslinių tyrimų institutas, „DNR sekoskaitos kaštai: duomenys: https://www.genome.gov/about-genomics/fact-sheets/DNA-Sequencing-Costs-Data(žiūrėta 2022-bal-23).

^[197] Mehdi Kchouk ir kt., „Generations of Sequencing Technologies: From First to Next Generation“ [Sekoskaitos technologijų kartos: nuo pirmosios ir naujosios kartos], Biology and Medicine, 2017-kov-6: https://www.walshmedicalmedia.com/abstract/generations-of-sequencing-technologies-from-first-to-next-generation-24326.html

^[198] Donsheng Han ir kt., „mNGS in clinical microbiology laboratories: on the road to maturity“ [mNGS klinikinės mikrobiologijos laboratorijose: brandos kryptimi], Critical Reviews in Microbiology, 2019-lap-6: https://doi.org/10.1080/1040841X.2019.1681933

^[199] Jalees Nasir ir kt., „A Comparison of Whole Genome Sequencing of SARS-CoV-2 Using Amplicon-Based Sequencing, Random Hexamers, and Bait Capture“ [Viso SARS-CoV-2 genomo sekoskaita taikant amplikonų sekvenavimo, atsitiktinių heksamerų ir ruošinių užvaldos metodus], Viruses, 2020-rgp-15: https://www.mdpi.com/1999-4915/12/8/895

^[200] E. paštu iš Andrew McArthur, 2022 m. gegužės 31 d.: https://www.fluoridefreepeel.ca/wp-content/uploads/2022/06/Mubareka-Mossman-etc-no-valid-controls-PACKAGti-redacted.pdf

^[201] Samantha Bailey, „The COVID ‘Sceptics’ Who Spread Viral Dogma“ [COVID ‚skeptikai‘, skleidę virusų dogmą],
2022-kov-17: https://drsambailey.com/covid-19/the-covid-sceptics-who-spread-viral-dogma/

^[202] Tolstoy’s Diaries [Tolstojaus dienoraščiai], į anglų kalbą vertė ir redagavo R. F. Christian, Flamingo, 1994.

P I R M O J I D A L I S

A N T R O J I D A L I S

T R E Č I O J I D A L I S

Share this:

Like this:

Related

Leave a Reply Cancel reply